Turto Padalijimas Nutraukiant Santuoką: Išsami Apžvalga

Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas, yra santuokinių turto padalijimas. Santuokai iširus labai svarbiu klausimu tampa bendro turto padalijimas. Šį klausimą svarbu išspręsti tinkamai, mūsų valstybės įstatymų numatyta tvarka tam, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų iš nei vienos pusės.

Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog yra skiriamas šis sutuoktinių turto teisinis rėžimas: pagal įstatymus ir pagal sutartis. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė

Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu turtas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų, vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas. Nutraukiant santuoką yra dalijamas sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Jungtinės nuosavybės teise turtas yra įgyjamas po santuokos sudarymo.

Ir dalijamas visas turtas, t.y. tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas, tiek santaupos banko sąskaitose, tiek vertybiniai popieriai, tiek kitas santuokos metu įgytas turtas. Visas turtas įgytas asmens iki santuokos sudarymo yra asmeninė nuosavybė ir be asmens sutikimo negali būti keičiamas šio turto teisinis režimas. Taip pat asmenine asmens nuosavybe yra laikomas turtas įgytas paveldėjimo ar dovanojimo būdu net jei asmuo gyvena santuokoje.

Turto Vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas normas, dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios nustatomas bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. pirmiausia turėtų būti surenkami ir susisteminami duomenys iš įvairių registrų apie įgytą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, įgytus iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, jei sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi dar prieš iškeliant bylą.

Tuomet nustatoma: ar turtas yra / buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu ar kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisės pagrindu, ar buvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis bei koks nustatytas turto teisinis rėžimas.

Įmonės Vertinimas

Jeigu tarp sutuoktinių kyla ginčas dėl įmonės vertės, yra kreipiamasi į tokio turto vertintoją. Vertinama įmonės turimos akcijos, įmonės veikla, įmonės turimas turtas, turimi finansiniai įsipareigojimai, gautinos pajamos ir įmonės nematerialioji vertė (įmonės vardas rinkoje). Advokato padėjėja Kristina Linkevičienė atkreipia dėmesį, kad, jei įmonė buvo įsteigta ir akcijos buvo įgytos iki santuokos sudarymo, tuomet laikytina, kad tiek įmonė, tiek akcijos priklauso tam sutuoktiniui kurio vardu buvo įmonė įsteigta ir įgytos akcijos.

Tačiau, iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas jau bus priskirtini bendrajai sutuoktinių nuosavybei, kurie turi būti dalintini santuokos nutraukimo metu. Šiuo atveju, turėtų būti atliekami du vertinimai: nustatoma santuokos sudarymo dieną buvusi vertė ir vertė santuokos nutraukimo metu.

Turto Padalijimo Būdai

Dažniausiai turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.

Lygių Dalių Principas

Dalijant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis. Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios.

Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu. Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai.

Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo. Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta. gavus turtą kaip žalos atlyginimą ar dovanų.

Turto Padalijimas Esant Vedybinei Sutarčiai

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Turto Padalijimas Po Santuokos Nutraukimo

Nutraukiant santuoką, privalu nurodyti visą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Jeigu taip atsitinka, kad po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad yra nepadalinto turto, turi būti atnaujinama ištuokos byla dalyje dėl turto pasidalijimo ir teismas priima naują sprendimą.

Nutraukiant santuoką iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Pasitaiko atveju, kai asmenys yra seniai nutraukę santuoką, tačiau turtas iki šiol nepadalintas. Tokį turtą galima pasidalinti notarine sutartimi. Jeigu nesutariama, yra galimybė kreiptis į teismą.

Tačiau yra tam tikri apribojimai - tai ieškinio senatis. Pagal LTSR SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti. Taigi, jeigu nesuėjusi ieškinio padavimo senatis, galima pasidalinti turtą, nepasidalintą santuokos nutraukimo metu.

Advokato Patarimai

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė primena, kad visas turtas, kuris yra įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir yra dalijamas nutraukiant santuoką.

Pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas normas, dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios nustatomas bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. Dažniausiai turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Advokato padėjėja paaiškina, kad kaip ir bet kuris kitas turtas, taip ir įmonės (akcijos, dalys, pajai) padalijimas galimas įvairiais būdais. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniai gali pasidalinti įmonę ir lygiomis dalimis. Tačiau pastebėtina, kad teismų praktikoje, kai kalbama apie įmonės pasidalinimą, dažnu atveju vienam iš sutuoktinių yra priteisiama įmonė, o kitam - kompensacija.

Teismų Praktikos Pavyzdžiai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-695/2022 nagrinėjo situaciją, kai ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (turto balansas) ir kitų santuokos nutraukimo teisinių padarinių, kuriuos teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką.

2025 m. gegužės mėn. LAT priėmė nutartį byloje Nr. Byloje ginčas kilo dėl vieno buto padalijimo - nuo lygių dalių buvo nukrypta tik šio konkretaus turto atžvilgiu. Ieškovas pareikštu ieškiniu butą prašė padalyti per pusę natūra, teigdamas, kad pats butu nesinaudos, nes gyvena kitur, tačiau savo dalimi leis naudotis šalių vaikams.

Teismai patenkino atsakovės prašymą: jai buvo priteistas visas butas, o ieškovui - kompensacija už 1/3 buto vertės. Svarbu tai, kad neištikimybė, kurią nurodė atsakovė, nebuvo laikyta pagrindu nukrypti nuo lygių dalių, tačiau lemiamais tapo kiti aspektai: atsakovė liko gyventi bute su trimis skirtingų lyčių mokyklinio amžiaus vaikais, kuriems reikia tinkamų gyvenimo sąlygų ir asmeninės erdvės.

Santuokos Nutraukimas Bendru Sutarimu

Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinika pažymi, kad nors dauguma skyrybų būna itin sudėtingos, apimančios tiek materialaus, tiek nematerialaus turto ir skolinių įsipareigojimų dalybas, tačiau vis dažniau pasitaiko, jog sutuoktiniai taikiai sutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir skyrybų procesui pasirenka lengvesnį kelią - santuokos nutraukimą bendru sutarimu.

Pirmiausia, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, toks terminas yra nustatytas tik nutraukiant santuoką bendru sutarimu, kitais teisės aktuose numatytais santuokos nutraukimo būdais ginčo teisenos tvarka, terminas gali būti ir trumpesnis. Antra, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, turtinių prievolių ir pan.). Trečia, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

Esant visoms trims sąlygoms, sutuoktiniai turi pateikti bendrą prašymą nutraukti santuoką vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog notarine tvarka skyrybų procesas gali būti greitesnis, nes notaras sutartį dėl santuokos nutraukimo gali patvirtinti nedelsiant, jeigu ji atitinka normų reikalavimus. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos. Lyginant santuokos nutraukimą bendru sutarimu teisme, teismo sprendimas įsiteisėja per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos.

Bendro Turto Padalijimo Proceso Etapai

Pažymėtina, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos, todėl bendro turto padalijimo procesas susideda iš kelių etapų:

1. Pirma, turi būti nustatyta, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o kuris - asmeninė kiekvieno nuosavybė;
2. Antra, turi būti nustatyta, ar sutuoktiniai turi bendrų kreditorių;
3. Trečia, nustačius bendrą sutuoktinių turtą ir bendrus kreditorius, pereinama prie turto padalinimo - šiame etape sprendžiama, kokiomis dalimis dalinamas sutuoktinių turtas, koks konkretus turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui.

Aplinkybės, Kurioms Esant Gali Būti Nukrypstama Nuo Sutuoktinių Turto Lygių Dalių Taisyklės

Minėta, kad trečiajame etape sprendžiama, ar sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis, ar yra sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Taigi, kokias sąlygas, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, įtvirtina įstatymas ir teismų praktika?

Pirmiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas ir teismų praktika neįtvirtina baigtinio aplinkybių sąrašo. Įstatyme nurodytos aplinkybės teismų praktikoje vertinamos kaip pavyzdinės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju analizuojama, ar nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra tikslingas, apsaugantis įstatymo saugomus interesus - kitaip sakant, net jei yra įstatyme ar teismų praktikoje nurodyta sąlyga, teismas, gali, bet neprivalo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Sekant teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių galimybių principo šiais atvejais:

• Nepilnamečių vaikų interesai: Išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.
• Vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė: Jei vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, gali būti priteisiamas išlaikymas sergančiam ar neįgaliam sutuoktiniui arba didesnė turto dalis.
• Sutuoktinio elgesys: Jei vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę.

Turto Padalijimas Skyrybų Atveju: Pagrindiniai Aspektai

Ši lentelė apibendrina pagrindinius turto padalijimo aspektus skyrybų atveju Lietuvoje:

tags: #apzvalga #del #turto #padalijimo #nutraukiant #santuoka