Skaitant įvairią informaciją ir patarimus, susijusius su kūdikio planavimu, gali susidaryti įspūdis, kad amžius daro įtaką tik moters vaisingumui, o kiek metų partneriui - ne taip svarbu. Visgi, nors atsižvelgiant į amžių moterų vaisingumo pokyčiai yra drastiškesni, vyrai taip pat turi biologinį laikrodį - einant metams testosterono lygis įprastai krenta.
Atvirkščiai nei moterys, išgyvenančios menopauzę, vyrai nepatiria staigių vaisingumo pokyčių dėl amžiaus. Tie pokyčiai vyksta pamažu ir yra vadinami andropauze. Tai - su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas. Išgyvenantiems ją vyrams atsiranda nemalonūs psichologiniai, somatiniai ir vegetaciniai bei seksualiniai simptomai.
Metams bėgant tiek vyro, tiek moters organizme hormonų kiekis mažėja. Moterims stabilus jis būna visą jų vaisingo gyvenimo laiką. Vyrų hormonų „pikas“, sulaukus brandaus amžiaus, pamažu ima mažėti. Vieniems tai atsitinka anksčiau, kitiems - vėliau.
Ar amžius turi įtakos vyrų vaisingumui? | #spermosbanterijos | Dr. Fertility
Vyrų Vaisingumas ir Amžius
Urologas prof. habil. dr. Balys Dainys teigia: "Vyrai susilaukti vaikų gali iki garbaus amžiaus. Yra įvairių pavyzdžių: ir septyniasdešimtmečiai, ir aštuoniasdešimtmečiai tampa tėvais. Jei neklystu, rekordininkas - aštuoniasdešimt šešerių metų vyras. Susilaukė vaikų, buvo labai laimingas ir teigė, kad joks kaimynas jam nepadėjo."
Sveikas vyras kasdien pagamina nuo 60 iki 100 milijonų spermatozoidų, tačiau su amžiumi šis skaičius mažėja. Taip pat tyrimai parodė, kad, lyginant vyrus nuo 30 iki 35 metų su vyresniais nei 55 metų, pastebėtas ne tik mažėjantis spermatozoidų skaičius, tačiau ir spermatozoidų judrumas (t. y. kaip greitai spermatozoidai gali judėti link kiaušinėlio) pastarojoje amžiaus grupėje buvo 54 proc.
Vyro amžius gali turėti didelės įtakos moters galimybėms pastoti. Tyrimo, kuriame dalyvavo 782 poros, metu buvo tirta, kokia yra pastojimo tikimybė pagal amžių ir vaisingiausią dieną (prieš ovuliaciją). Pastebėtas aiškus vaisingumo sumažėjimas atsižvelgiant į moters amžių.
19-26 metų moterims tikimybė pastoti savo vaisingą dieną buvo 50 proc. Moterims nuo 35 iki 39 metų - tik 29 proc. Tačiau įdomiausia tyrimo dalis - vyro amžiaus įtaka. Moterų nuo 35 iki 39 metų nėštumo tikimybė, jei vyras penkeriais ar daugiau metų vyresnis už moterį, sumažėjo iki 15 proc.
,,Statistiškai vyro vaisingumo pikas yra nuo 25 iki 30 metų. Tai laikas, kai spermos kokybė yra geriausia - idealiu atveju tai tinkamiausias laikas šeimos pagausėjimui. Nuo 35-erių stebimi neigiami spermatozoidų kiekio ir judrumo pokyčiai. Prie to prisideda daug su amžiumi susijusių veiksnių, pavyzdžiui: sumažėjęs testosterono kiekis ir kraujo tiekimas dubens srityje, sėklidžių susitraukimas arba minkštėjimas, taip pat dažnai vyrus kamuojanti liga - gerybinė prostatos hiperplazija (GPH arba padidėjusi prostata), žalingi įpročiai“, - komentavo gydytojas urologas E.
Spermos kokybė ir jos įtaka
Vaiko sveikata priklauso nuo moters. Vyro pareigos - labai nedidelės. Jis duoda tik vyrišką chromosomą, kuri dėl amžiaus nekinta. Kūdikį išnešioja moteris. Koks nešiojimo periodas - toks ir vaikelis. Jei moteriškės reprodukcinis amžius į pabaigą - išnešioti kūdikį vis sunkiau. Tam, kad neįvyktų persileidimas, ji turi vartoti moteriškų hormonų. Jei laukiamasi mergaitės - viskas iš dalies gerai, tačiau jei tai - berniukas - situacija prasta. Tokie berniukai gimsta, turėdami įvairių lytinės sistemos defektų. Tokių atvejų praktikoje turiu iš tiesų nemažai. Pasitaiko fimozės atvejų, būna nenusileidusios sėklidės ar didesnių apsigimimų. Pavyzdžiui, pastebima, kad nėra vienos sėklidės, atvyksta konsultacijai, pasirodo, kad nėra abiejų. Tai yra - jos ne savo vietoje. Tokių atvejų paskutiniu metu daugėja. Jei sėklidės pasiekiamos, situaciją įmanoma ištaisyti.
Amžius taip pat turi įtakos genetinei vyrų spermos kokybei. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad vyresnio amžiaus vyrams gresia ne tik nevaisingumas: jie dažniau vaikams perduoda įvairias genetines patologijas. Jeigu abu tėvai yra vyresni, apsigimimų (pavyzdžiui, Dauno sindromo) rizika dar labiau išauga.
Veiksniai, lemiantys vyrų nevaisingumą
Be įvairių priežasčių, kurios lemia mažėjantį naujagimių skaičių Lietuvoje, yra ir vyrų nevaisingumas. Teigiama, kad stipriosios lyties atstovų, susiduriančių su šia problema, daugėja. Remiantis pasauline statistika, per pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį vyrų spermoje spermatozoidų sumažėjo perpus! Teigiama, kad apie 30-40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų.
- Nutukimas: Moksliniai tyrimai rodo, kad padidėjęs KMI (kūno masės indeksas) tiesiogiai koreliuoja su vyrų nevaisingumu.
- Varikocelė: Apie 40% vaisingumo problemų turinčių vyrų su bėdomis susiduria dėl varikocelių.
- Žalingi įpročiai: Žinoma, kad vaisingumą neigiamai veikia tiek rūkymas, tiek alkoholis, tačiau didžiausią neigiamą įtaką jam daro marichuana.
- Miego trūkumas: Čikagos universiteto tyrėjai atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriami vyrai, miegantys skirtingą laiko tarpą. Studija parodė, kad normaliam testosterono kiekio susidarymui būtina miegoti 6 - 8 valandas.
Ką daryti norint pagerinti vaisingumą?
Vertinant dažniausiai pasitaikančias vaisingumo sutrikimų priežastis galime išskirti tris problemų sprendimo būdus. Visų pirma, kiekvienas vaikų norintis susilaukti vyras turėtų pradėti gyventi sveikiau - normalus miego ritmas, tinkama mityba bei žalingų įpročių atsikratymas yra pirmieji žingsniai, kuriuos reikėtų žengti tiems, kas nori ant rankų supuoti vaiką. Antrajai vyrų grupei galima priskirti tuos vyrus, kuriems prireikia chirurginės intervencijos - operuoti reikia tiek minėtos varikocelės, tiek ir kitos, kiek retesnės problemos, nenusileidusios sėklidės, atveju. Trečioji vyrų grupė kenčia dėl suprastėjusios lytinės funkcijos, kurią lemia įtemptas gyvenimo būdas, stresas, nesveikas gyvenimo būdas - šiai vyrų grupei reikėtų pamąstyti apie maisto papildų naudojimą.
- Sveikas gyvenimo būdas: Reguliarus mankštinimasis, tinkama mityba, pakankamas miegas ir žalingų įpročių vengimas.
- Maisto papildai: Antioksidantai, vitaminas D, cinkas.
- Streso valdymas: Atsipalaidavimo metodai, meditacija, laikas su draugais.
Socialinės tendencijos ir vyrų bevaikystė
Pasak mokslininko, vyrai gimstamumo klausimais tiriami labai retai - paprastai daugelyje tyrimų gimstamumas siejamas tik su moterų elgsena, pasirinkimais, apsisprendimais ar vertybėmis. Šįkart buvo nuspręsta iš arčiau pažvelgti į vyrus ir įvertinti, kodėl kai kurie asmenys pasirinko gyvenimą be vaikų arba kas lėmė, kad taip susiklostė.
Nors Lietuvoje tai dar nėra labai ryšku, bet gyvenimas be vaikų išsivysčiusiose valstybėse plinta. „Human Databse Fertility“ duomenimis, Lietuvoje 13,6 proc. moterų virš 49-erių metų amžiaus, neturi vaikų. Vertinant nuo 1955-ųjų, būdavo metų, kai vaikų neturėdavo tik apie 5 proc. arba net mažesnė dalis moterų virš 49 metų.
Vyrai jaučia ne biologinį, o socialinį laikrodį. Vyrų biologinis amžius, kai jie gali susilaukti vaikų, yra kur kas ilgesnis nei moterų. Bet sociologas sako, kad tai vienetai - dauguma vyrų virš 50-ies susilaukti vaikų gali, bet turi abejonių.
Bet įdomu tai, kad iš kalbintų vyresnio amžiaus vyrų tyrėjai nesutiko nė vieno, kuris būtų kategoriškai pasakęs, kad tikrai nenorėjo ir nenori vaikų. Paprastai vyrauja visai kitokie vaikų neturėjimo motyvai: pavyzdžiui, dalis žmonių pasakojo negalėję susilaukti vaikų dėl sveikatos bėdų, o kai kuriems taip susiklostė gyvenimas, nors sunku suvokti, iš ko tas „susiklostymas“ susideda.
Sociologas D. Stumbrys taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pagal apklausas šiek tiek daugiau vyrų nenori turėti vaikų nei kad moterų, tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių Vakarų valstybių, galutinis sprendimas dėl vaikų turėjimo ar neturėjimo šeimoje dažniausiai priklauso moteriai.
Bet kuriuo atveju - ar sprendimą neturėti vaikų priima vyras, ar moteris - Lietuvoje tai yra smerkiamas reiškinys. Kitaip tariant, tai reiškia, kad vaikų neturėjimas mūsų šalyje yra stigmatizuojamas, vaikų neturintys žmonės patiria spaudimą ar pašaipas iš šeimos, giminių, draugų ar net darbovietėse.