Gyvenimas kupinas iššūkių, o kartais kasdienybė gali atrodyti slegianti. Tačiau kiekviena diena yra dovana, galimybė patirti, mylėti ir kurti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia gyventi taip, tarsi šiandien būtų paskutinė diena, remiantis filosofinėmis įžvalgomis, kintsugi menu ir kasdienio pasirinkimo svarba.
Kiekviena diena - dovana
Kiekviena diena yra dovana. Reikia liūdesio, kad suprastum kas yra džiaugsmas. Triukšmo, kad įvertintum tylą. Ligos, kad suprastum kas yra sveikata.
Mirsime galbūt greitai, nežinia - po mėnesio, metų ar kelių dešimčių, bet, nepaisant to, privalome gyventi šiandien. Užuot nuolat mąsčius apie atostogas, gal verčiau susikurti tokį gyvenimą iš kurio nereikėtų pabėgti?
Stebėk gyvenimą ir būk dėkingas
Didžiausia vertybė, kurią žmogus gali įgyti, yra stebėjimas, ir jeigu tas retas reiškinys „gyvenimas” verčia jį stebėtis, tuo jis turi ir pasitenkinti. Daugiau niekas jums jau nieko negali duoti ir nereikia nieko daugiau ieškoti. Tai galutinė riba.
Kiekvienas gyvenimo laikotarpis turi savo palaiminimą, bet turi norėti atverti savo širdį, kad jį pamatytum. Įvertink tai ką turi. Mano gyvenimas nėra tobulas, bet aš dėkingas už tai, ką turiu.
Kintsugi: meno priimti netobulumą filosofija
Kai iššūkiai išsipučia iki tokio dydžio, kad nebesugebame atsilaikyti, imame skilti. Tačiau kintsugi pasaulėvoka sufleruoja, kad „subyrėjimo“ akimirka turi didžiulį potencialą. Kintsugi skatina gyvenimiškų iššūkių akivaizdoje nulipdyti save iš naujo.
Būtent sunkumai laikomi terpe, kurioje sužydi mūsų potencialas. Arbatos dubenėliai su aukso gijomis vertinami labiau nei nepriekaištingieji niekad neskilę jų pusbroliai. Taip pat ir žmogus, brendantis per negandas, gauna galimybę kitame krante išlipti patobulėjęs.
Pažeidžiamumo atskleidimas ypač naudingas tiems, kurie turi aukštą statusą, autoritetą ir išskirtinių kompetencijų. Dideli laimėjimai gali mus nutolinti nuo žmonių, o smulkūs netobulumai - priešingai - suartinti. Netobulumai mus keistai traukia.
Mūsų svarbiausias darbas yra skirti sąmoningą dėmesį - ir švelnų rūpestį - savo įskilimams. Transformacija ir savęs sukūrimas iš naujo nėra lengvas kelias. Švelnesni klystantiems ir besiblaškantiems. Sudužusiems ir dar nesulipdytiems.
Wabi-Sabi: Grožis netobulume
Kita koncepcija, idėjiškai artima kintsugi (ir dažnai laikoma jos pagrindu), yra wabi-sabi. Wabi-sabi moko, kad tobulumas, kurio žmonės siekia, neegzistuoja. Jis per daug statiškas, todėl nerealus. Net kai atrodo, kad viską pavyko sustyguoti idealiai, netrukus situacija pasikeičia.
Gyventi pagal wabi-sabi reiškia stipriai, visu kūnu jausti dabarties akimirką - akimirką, kuri jau dabar virsta praeitimi, užleisdama vietą naujam „dabar“. Nieko nėra amžino.
Stoicizmas ir Markas Aurelijus
Iki šiol žodį „stojiškas“ didele dalimi suvokiame taip, kaip jis gali būti išskaitytas Marko Aurelijaus tekstuose, - alsuojantis tvirtybe, ištverme, neprarandantis dvasinės pusiausvyros tiek džiaugsme, tiek varge. Markas Aurelijus moko gyventi santarvėje su savimi.
Filosofas moko, kad apskritai prigimtiniuose dalykuose nėra nieko atstumiančio, kartais pakanka tiesiog geriau įsižiūrėti. Nugyventi kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė - tai tobulo žmogaus gyvenimas.
Pasak filosofo J. Pieper, darbo pasaulis - tai vartojimo, tikslingumo, rezultatų, darbo dirbimo pasaulis. Būtent darbas, vartojamoji būtis pasiglemžia visą žmogaus laiką, neleidžiant stabtelti ir susimąstyti apie kur kas prasmingesnius, dvasiniam pasauliui reikšmingus, dalykus.
Netekti gyvybės- menkas dalykas. Bet matyti kaip tavo gyvenimas netenka prasmės,kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas-štai kas nepakeliama.
Citatos apie gyvenimą:
- Didžiausią reikšmę gyvenime turi tai, ką padarote dėl kitų. Zigas Ziglaras
- Gyvenimui reikia judesių. Aristotelis
- Gyvenimas - menas visur surasti grožį ir džiaugsmą. Maksimas Gorkis
- Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems. Seneka
- Mokytam ir išsilavinusiam žmogui gyventi - lygu mąstyti. Ciceronas
- Gyvenimas yra tai, kas vyksta, kol jūs esate užsiėmęs kitais darbais. Džonas Lenonas
- Visi nori gyventi ilgai, bet niekas nenori pasenti. Dž. Sviftas
- Gyvenimas užkrečiamas - kaip ir liga. Ž. Sandas
- Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas vilties. Volteras
- Gyvenimas - tai kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai. Gi de Mopasanas
- Nesielk taip, lyg gyvenimas truktų tūkstančius metų. Markas Aurelijus
- Kas turi kam gyventi, ištvers bet kokį kaip. Frydrichas Nyčė
Kasdienio pasirinkimo svarba
Gyvenimas nėra sudarytas vien iš krizių, bet taip pat - ir daug labiau - iš kasdienių įvykių, kurie savo kukliomis alternatyvomis irgi skatina mankštinti dvasios galias be paliovos praktikuojantis paprastuose dalykuose. Smulkūs kasdieniai pasirinkimai kuria tikrus gyvenimo metmenis, sielos atmosferą ir dvasios tvirtumą; jie akimirka po akimirkos lemia vidinę laikyseną ir galiausiai sukuria nuolatinę būseną, kuri gyvenime ir yra lemtinga.
Menas pasirinkti - tai menas gyventi, ir gyvename kiekvieną akimirką, nes kiekvieną akimirką pasirenkame. Tai ir lemia, koks bus mūsų gyvenimas: atbukinanti kartojimosi monotonija ar unikalus kūrybiškas kiekvienos akimirkos džiaugsmas. Visi mano apsisprendimai yra mano gyvenimas: tiek didelės dilemos, tiek mažos kryžkelės, herojiški pasiryžimai ir spontaniški pasirinkimai, dideli šuoliai ir maži žingsneliai.
„Krikščionis - tai žmogus, gyvenantis pasirinkimo būsenoje“. Tai - budrumas, sąmoningumas, atidos būsena. Iš tiesų peržvalga turėtų trukti ne ketvirtį valandos, bet 24 valandas. Tos penkiolika minučių tėra praktinis priminimas, intensyvus kursas, sargybos postas. Jos greitai praeina, o sielos būsena tęsiasi.
Atsikelti su lūkesčiu: ką man šiandien yra paruošęs Dievas? Ką man pasakys? Per ką mane ves? Kokie bus svarbūs dienos momentai, susitikimai, kryžkelės, netikėtumai? Jei nieko ypatingo mums nenutinka gyvenime, tai dėl to, kad neturime kūrybiškumo, jautrumo ir laisvės, kurių reikia norint leisti, jog mums kažkas nutiktų.
Kaip priimti sprendimus?
Priežastys, patarimai, motyvų mišinys ir pasekmių panorama. Tačiau gilumoje - Dvasios kvietimas, malonės trauka, aiškumas, ramybė, džiaugsmas, pranešantys, kad tai patinka Dievui, rodantys kelią ir skatinantys keliauti.
Kiekvienas sprendimas turi savo „žvaigždėse įrašytą“ momentą, kai įsiterpia į savo vietą ir suveša, užmezga gyvenimą. Jaučiu, kaip priešais mane atsiveria laiko pilnatvė. Atsiduodu potvyniui. Palenkiu galvą, priimu sprendimą, tariu „Taip“ ir patikiu tai Dievui. Jis irgi palenkia galvą, priima ir palaimina. Tikėjimo susitikimas.
Gyvenimo prasmės paieškos
Susidūrimą su gyvenimo prasmės klausimais dažnai siejama su gyvenimiškais pokyčiais, kurie gali vykti ne tik išorėje, bet ir žmogaus viduje. Anot psichoterapeuto R. Petronio, viskam reikia laiko, pasiryžimo ir veikimo. „Toli gražu nereiškia, kad nuėjus į bažnyčią gyvenimas nušvis kitomis spalvomis, reikia ieškoti ir reikia turėti kantrybės.
Gyventi taip, lyg tai būtų paskutinė gyvenimo diena R. Petronis nelinki sakydamas, jog tai apsunkina būtį ir kelia didelius tikslus. Svarbiau užduoti sau klausimą, ar kasdienybė džiugina, ar ji atrodo prasminga.
| Filosofija | Pagrindiniai principai | Pritaikymas kasdienybėje |
|---|---|---|
| Kintsugi | Netobulumo priėmimas, transformacija per sunkumus | Žvelgti į nesėkmes kaip į galimybes augti ir mokytis |
| Stoicizmas | Dvasios tvirtybė, pusiausvyra, gyvenimas pagal prigimtį | Išlaikyti ramybę ir objektyvumą susidūrus su iššūkiais |
| Kasdienis pasirinkimas | Sąmoningumas, atida, gyvenimas akimirkoje | Priimti kiekvieną sprendimą dėmesingai ir apmąstytinai |
Gyvenimas vertas tiek, kiek jame yra meilės, t. y. išėjimo iš savęs ir tiesiog sugyvenimo su kitu. Todėl, mylėk žmones, kurie gerai su tavimi elgiasi, atleisk tiems, kurie to nedaro ir tikėk, kad viskas įvyksta dėl priežasties.