Lietuvių kalboje priesagos ir priešdėliai atlieka svarbų vaidmenį formuojant žodžių reikšmes ir atspalvius. Šiame straipsnyje aptarsime įvairių priesagų ir priešdėlių reikšmes, jų vartojimo ypatumus ir dažniausiai pasitaikančias klaidas.
Lietuvos dialektai
Priesaga -ietis
Dažniausiai reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, Suvalkija, bet suvalkietis. Tačiau daugeliu atvejų priesaga -iškis nepakeičiama priesaga -ietis: neįmanomi asmenų pavadinimai: alytietis, varėnietis.
Priesaga -iškis
Lietuvių kalboje asmenims pagal gyvenamąją vietą pavadinti plačiai vartojama ir priesaga -iškis. Reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą (pvz.: varėniškis, plungiškis). Pavyzdžiui: skaisgirietis (Skaisgirio vid. m- klos mokinys), čiurlionietis (M. K. Čiurlionio vid. m-klos mokinys), kazlarūdietis (=Kazlų Rūdos gyventojas), didžiasalietis (=Didžiasalio gyventojas).
Priesagos -ietis ir -iškis
Tačiau daugeliu atveju priesaga -iškis nepakeičiama priesaga -ietis: neįmanomi asmenų pavadinimai: alytietis, varėnietis.
Priesagos -ėtis ir -ietis
Šios priesagos reiškia veikėjų pavadinimus. Pavyzdžiui: švietimietis (=švietimo darbuotojas), būrelietis (=būrelio narys), geležinkelietis (=geležinkelininkas). Klaida, kai su šiomis priesagomis vartojame įrankių, įvairių priemonių pavadinimus.
Priesaga -inis
Reikšmių itin daug. Ši priesaga kartais sinonimiškai vartojama su kilmininko linksniu (pavyzdžiui, taisyklingai sakoma ir aukso žiedas, ir auksinis žiedas). Pavyzdžiui: statistiniai (=statistikos) duomenys, ekspertinė (=ekspertų) komisija. Aktorinis (=aktorių) meistriškumas, gydytojinė (=gydytojų ) praktika. Ekonominė (=ekonominė) mokykla, stomatologinis (=stomatologijos) kabinetas. Dvikasetinis (=dvikasetis) magnetofonas, mažagabaritinis (=mažagabaritis, mažas) krovinys, stambiablokinis (=stambiablokis) namas. Bealkoholinis (=nealkoholinis).
Priesagos -inis ir -iškas
Priesagos -inis reikšmė artima priesagos -iškas reikšmei. Reikėtų juste justi reikšmių skirtumus: kada vartoti paviršutinis, o kada paviršutiniškas, kada kasdieninis, o kada kasdieniškas. Dvasiniai (=dvasiškai) išprusęs, fiziniai (=fiziškai) stiprus.
Priesaga -iškas
Nevartotinas su kai kuriais tarptautiniais žodžiais. Pavyzdžiui: moderniškas (=modernus), privatiškas (=privatus). Dvišaknius žodžius geriau vartoti be priesagos -iškas. Pavyzdžiui: įvairiapusis ir įvairiapusiškas.
Klaidų taisymas
Reikia taisyti: nervuotas (=nervingas), nervuoti (=nervinti). Funkcionalinis (=funkcinis), pensijinis (=pensinis), legendarinis (=legedinis), parlamentarinė (=parlamentinė) respublika, tematinis (=teminis) planas, problematinis (=probleminis), technikinis (=techninis), radioaktyvinis (=radioaktyvus), iliuzorinis (=iliuzinis, iliuzijų).
Priesaga -avimas
Nevartotina veiksmams pavadinti, turi būti keičiama priesaga -avimas. Vartojame su prieveiksmiais, padarytais iš priesagos -alus būdvardžių (pvz.: formaliai, nes formalus). Priesagos -ingas vedinys iš skaitvardžio vienas (vieningas) nevartotinas su žodžiais interesai, nuomonė.
Priesagos -inėti, -dinėti
-inėti, -dinėti reiškia kartojamą veiksmą. Pavyzdžiui: pereidinėti (=pereiti) gatvę reikia tik degant žaliai šviesai. Šiandien apdrausime nekilnojamajį turtą. Kompanija draudžia nekilnojamajį turtą.
Priešdėlis at-
At- taip pat reiškia grįžimą į buvusią padėtį, pvz.: atstatyti namus.
Priešdėlis pra-
Dažniausiai priešdėlis pra- vartojamas veiksmui, vykstančiam pro kieno nors šalį, ar pro ką nors kiaurai reikšti. Taip pat reiškia veiksmo trukmę arba pradžią.
Sudurtiniai vediniai
Lietuvių kalboje paprastai labiau linkstama vartoti priesaginius arba galūninius, o ne sudurtinius vedinius. Todėl reikėtų keisti šiuos žodžius: atvirlaiškis (=atvirukas), lietsargis(=skėtis), lygsvara (=pusiausvyra), savalaikiai (=laiku), savistovus (=savarankiškas), betarpiškas (=tiesioginis), gerbūvis (=gerovė), sauvališkas (=savarankiškas), visaapimantis (=viską apimantis), visažinantis (=visažinis). Elektroenergija (=elektros energija), autodalys (=automobilių dalys), elektroprekės (=elektros prekės), kinostudija (=kino studija), radiocentras (=radio centras).
Tarptautiniai dėmenys
Dažnesni prie antrojo tarptautinio dėmens jungiami šie tarptautiniai dėmenys: mikro- (mikroautobusas), makro- (makroekonomika), techno- (technocentras), super- (superfosfatas), foto- (fotoaparatas), audio- (audiokasetė). Pavyzdžiui : videonuoma (=vaizdo kasečių nuoma).
Giminės vartojimas
Paprastai profesijoms pavadinti vartojama vyriškoji giminė (pvz.: sekretoriaus specialybė), tačiau rašant asmens pareigas ir pavardę, pareigų pavadinimas turi būti suderintas su gimine (pvz.: sekretorė Jakštaitė). Susitiksime liepos penkto (=penktą). Kelinto (=kelinta) šiandien?
Dalyvio giminė
Dalyvio giminę reikia derinti su daiktavardžio gimine (daroma moteriškosios giminės vartojimo klaidų). Pavyzdžiui: moterys buvo suklaupę (=suklaupusios).
Vienaskaita ir daugiskaita
Vienkartiniai daiktavardžiai nnevartotini daugiskaitos forma, net jei kalbama apie kelis objektus. Pavyzdžiui: Reikia baigti mokyklų remontus (=remontą), sutvarkyti aplinkas (=aplinką). Vienaskaitiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitos forma, nors daugiskaita linksniuojami. Pavyzdžiui: Tai kelia žmonių pasipiktinimus (=pasipiktinimą). Stilistiniais sumetimais, siekdami kalbos gyvumo, vienaskaitinį daiktavardį vartojame ir daugiskaitos forma. Pavyzdžiui: Devyni prakaitai išpylė.
Kalbant apie profesiją, amatą, specialybę reikia vartoti vienaskaitą. Pavyzdžiui: išmokė siuvėjų (=siuvėjo) amato. Kalbant apie daugelį vienos rūšies objektų apimančius renginius, vienos rūšies augalų ar gyvūnų visumą, reikia vartoti daugiskaitą. Pavyzdžiui: Įvyko plakato (=plakatų) paroda. Daugiskaitiniai daiktavardžiai nevartotini vienaskaitos forma (tai pietų aukštaičiams būdinga vartojimo forma). Pavyzdžiui: Važiuosiu į vestuvę (=vestuves).
Įvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos paskirtis - pabrėžti, apibrėžti, išskirti. Daiktą individualizuojant, išskiriant iš kitų daiktų. Pavyzdžiui: Rinkitės į ddidžiąją auditoriją. Skambėjo antra (ir antroji) koncerto dalis. Žymint rūšinę daikto ypatybę (juodieji serbentai, spalvotieji metalai), sudarant terminus (pvz.: greitasis spausdinimas), pavadinimus (pvz.: Naujoji Akmenė).
Pavyzdžiui: tryliktas (= tryliktasis) troleibusas, devinta (= devintoji) vidurinė mokykla. Vyriausiasis redaktorius, Aukščiausiasis Teismas. Vasario 16-oji. 4-oje (= 4-ojoje) vidurinėje m-kloje. Senasis tėvelis, baltosios rankelės ir kt. Brangioji (ir brangi) mamyte. Kelis (kelerius) metus. Ketveris (=ketverius) metus.
Skaitvardžiai
Nevartotini gausumo įspūdžiui sudaryti du to paties skaitvardžio vardininkai su jungtuku ir. Pavyzdžiui: Susirinko šimtai ir šimtai (=šimtų šimtai) žmonių.
Įvardžiai
Nevartotini įvardžiai su dalelyte tai. Pavyzdžiui: Išgirdau kažką tai (=kažką) naujo. Kas liečia mane (=dėl manęs, kalbėdami apie mane) apsirikote. Išsinešk tavo (=savo) daiktus.
Veiksmažodžiai
Veiksmažodžių laikai sakinyje paprastai turi būti derinami. Veiksmažodžiai veikslais nekaitomi, kiekvienas veiksmažodis yra eigos arba įvykio veikslo. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi, suvokiamas kaip procesas. Šie veiksmažodžiai retai būna priešdėliniai. Pavyzdžiui: eiti, paeiti, šokinėti. Įvykio veikslo veiksmažodžiai žymi ribotą, nutrauktą veiksmą, yra pradžios ir pabaigos momentas. Pavyzdžiui: apmirti, išlūžti, nusilakstyti, pereiti. Klaida. Pavyzdžiui: neseniai organizavo (=suorganizavo) dar vieną būrelį. Knygos parsiduoda (=parduodamos).
Sangrąža
Sangrąža nevartotina su žodžiais, kuriems ji nebūdinga ar visai šiuose žodžiuose negalima. Dažniausios klaidos: randasi, gaunasi, žiūrisi. Pavyzdžiui: Stengiausi, bet negerai gavosi (=išėjo). Kur randasi (=yra) Vytauto gatvė?
Jungtukai
Šalutiniuose tikslo sakiniuose su jungtuku kad. Šalutiniuose sąlygos sakiniuose su jungtukais jeigu, jei.
Dalyviai
Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš to paties veikėjo veiksmo. Jis skundžiuosi mušamas. Veikiamosios rūšies dalyvis nevartotinas reikšti ypatybei tokio daikto, kuris pats veiksmo neatlieka, o yra kieno nors kito veikiamas. Neveikiamosios rūšies įvardžiuotiniai dalyviai vartojami vietoj veikiamųjų žymint daikto paskirtį, rūšį. Pavyzdžiui: raminantys (=raminamieji) vaistai, ssprogstančiosios (=sprogstamosios) medžiagos, draudžiantieji (=draudžiamieji) kelio ženklai.
Padalyviai
Mes grįžome lietui lyjant. Reiškiant to paties veikėjo (arba veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį vienu metu su pagrindiniu veiksmu. Pavyzdžiui: Miegant (=Miegodama ) ji sapnavo sodą. Reiškiant to paties veikėjo (veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį prieš pagrindinį veiksmą. Reikia keisti būtojo kartinio laiko dalyviu. Pavyzdžiui: Išnagrinėjus (=išnagrinėję ) kūrinius, diskutavome.
Kai padalyviu reiškiamas veiksmas veikia, lemia tarinio veiksmą ir jo veikėją (dažnai toks padalyvis eina priežasties aplinkybe). Pavyzdžiui: Draugams padedant (=draugų padedamas) greitai atsistojau ant kojų. Jam pačiam prašant (=jo paties prašymu) Gudaitis perkeltas į kitas pareigas. Padalyvis eidamas aplinkybe, negali būti susijęs su veiksniu. 1) su sakinio veiksniu. Klaidingai vartojant gali atsirasti dviprasmybių. Pavyzdžiui: Studentams skrodžiant lavonus, jie kartais neištveria ir pabėga. 2) su sakinio papildiniu. Pavyzdžiui: Darbų kokybė, juos atlikus moksleiviams (=moksleivių atliktų darbų kokybė), buvo gera. Taisytinos konstrukcijos su padalyviais nežiūrint, lyginant, palyginus. Pavyzdžiui: Nežiūrint savo mažumo (=nors ir mažas būdamas), jis buvo geras žaidėjas. Išlaidos restauracijai, lyginant su statyba (=palyginti su statyba), yra menkos. Palyginus su ankstesniais darbais (=Palyginti .), šie lengvi. Taisomas žodis nepaisant, kai žymi sakinio pagrindinio (ne kieno nors kito) požiūrį, poziciją. Pavyzdžiui: Vaikai grįžo šūkaudami.
Prieveiksmiai
Nedaromi prieveiksmiai iš veikiamųjų dalyvių, reikia daryti iš neveikiamosios rūšies dalyvių. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai daugiau, mažiau lyginamosiose konstrukcijose reikalauja pagalbinių žodžių kai, negu, nei. Yra prieveiksmių vartojimo klaidų, atsiradusių dėl kitų kalbų įtakos. Prieveiksmiai kažkur, kažkada, kada, kur, kaip ir kt. nevartotini su dalelyte tai. Pavyzdžiui: Gal kažkam tai (=kažkam) ir nepatiks tai, ką pasakysiu. Kada tai (=kažkada) buvom čia atėję.
Pavyzdžiui: Jis dargi ( = netgi) neatsiprašė. Negi (= argi) rašytojai jau išsikėlė. Prie prieveiksmių ir įvardžių, turinčių dėmenį kaž- ( kažkas, kažkaip, kažkur ir kt.) Pavyzdžiui: Kažkas tai (= kažkas) beldžiasi. Aš kur tai (=kažkur) esu jį matęs. Keliu ėjo šimtai ir šimtai (= šimtų šimtai) žmonių. Labai ir labai (=labai labai) abejoju.
Jungtukas kas
Jungtukas kas nevartotinas vietoje jungtuko kuris (jungtukas kuris jungia veiksmo šalutinius sakinius, pvz.: Kas kitam duobę kasa, tas pats įkrenta. Pavyzdžiui: Apie draugystę pasakojo tie, kas (=kurie) ją savo širdimi patyrė. Jei., tai., kai tarp sakinio dėmenų (pagrindinio ir šalutinio sakinio) nėra priežastinio ryšio. Pavyzdžiui: Jei pernai prikulta 30 centnerių, tai šiais metais negauta nė pusės derliaus.(=Pernai prikulta., o šiais metais.).
Daiktų kiekis
Lietuvių kalboje apibrėžtas daiktų kiekis (kai kiekis pasakytas arba apibrėžtumas numanomas) reiškiamas vardininku. Pavyzdžiui: Prašau, pakartokite žodžius. Neapibrėžtas kiekis reiškiamas kilmininku (dažnai prie veiksmažodžių būti, pasiekti, daugėti, mažėti, rasti). Ne vardininkas, o kilmininkas vartojamas, kai daiktavardis pasako medžiagą, maisto produktus. Prie veiksmažodžio tapti einantis daiktavardis turi būti vartojamas ne vardininko, o kilmininko linksniu. Prie veiksmažodžio tapti einantis būdvardis vartojamas vardininko linksniu. Pavyzdžiui: Ji tapo graži, dar nuostabesnė.Kilmininkas ir naudininkas
Prie prieveiksmių mažiau, daugiau. Pavyzdžiui: Susirinko daugiau šimto (=kaip/negu/nei šimtas; per šimtą) žmonių. Prie veiksmažodžių prieiti, prisiliesti. Pavyzdžiui: Priėjom bendros nuomonės (=prie bendros nuomonės; bendrą nuomonę). Taisytinas kilmininkas tokiuose pasakymuose: paspaudė draugo (=draugui) ranką, pasižiūrėjo į jo akis (=jam į akis), sukasi mano (=man) galva.
Pavyzdžiui: Bausmė turi atitikti nusikaltimui (=nusikaltimą). KKreipkite dėmesį tarimui (=į tarimą). Kviečiu šokiui (=šokti, pašokti). Aš tau (=tavimi) nepasitikiu. Su būdvardžiais godus (-i), šykštus (-i). Keistina kilmininku. Pavyzdžiui: Paprašiau švarkui (=švarko) alkūnę užlopyti. Pavyzdžiui: Bulvės pasodintos gegužės 15 dienai (=iki gegužės 15 dienos). Naudininkas vartojamas dienai arba šventei žymėti, kai šiai dienai ar šventei skiriamas nurodyto veiksmo rezultatas (yra tikslo atspalvis) (Pavyzdžiui: Pasiuvo drabužį Naujiems metams. Prisikepiau pyragaičių gimtadieniui. Skilandį pasilik rugiapjūtei.). Pavyzdžiui: Nesustojo nė valandėlei (=nė valandėlės). Pavėlavai pusvalandžiui (=pusvalandį).
Reiškiant tikslą slankos veiksmažodžiai (eiti, bėgti, važiuoti, skristi, plaukti, pulti, siųsti, vykti, rinktis, kviesti ir kt.) reikalauja tikslo aplinkybės, išreikštos kilmininku (galima keisti ir bendratimi). Pavyzdžiui: Išėjo poilsiui (=poilsio). Prie netaisyklingo naudininko dar gali būti bendratis; ji taisant išlieka. Reiškiant paskirtį abstrakčiųjų daiktavardžių naudininkas keistinas bendratimi. Pavyzdžiui: Vieta rūkymui, sėdėjimui (=rūkyti, sėdėti).
Kai kalbame apie neapibrėžtą daiktų kiekį. Pavyzdžiui: Kai kurias mašinas (=Kai kurių mašinų) neparuošė darbui. Daugiausia vartotinas kilmininko linksnis ir tada, kai prie neigiamo veiksmažodžio yra teigiama bendratis. Reiškiant tikslą, pprie slankos veiksmažodžių ir bendraties nevartotinas galininkas (taip pat nevartotinas naudininkas). Reikia vartoti kilmininką. Pavyzdžiui: Nusiuntė į Vilnių organizuoti leidybinį darbą (=leidybinio darbo).
Pavyzdžiui: Turiu lentų apkalti sienas (=sienoms apkalti). Įsitaisė mašiną linus minti (=linams minti). Tvartas patogus (kam?) gyvulius llaikyti (=gyvuliams laikyti). Žodis tinka (kam?) apibūdinti lietuvių kolektyvą (=lietuvių kolektyvui apibūdinti). Furgonas skirtas (kam?) vežioti sprogstamąsias medžiagas (=sprogstamosioms medžiagoms vežioti). Čia reikia atkreipti dėmesį į žodžių tvarką. Klaidinguose sakiniuose galininkas dažniausiai eina po bendraties. Taisant naudininkas paprastai turi eiti prieš bendratį.
Pavyzdžiui: Motina pabučiavo vaiką (=vaikui) į kaktą. Leiskite padėkoti rektoratą (=rektoratui). Reikia ieškoti talentus (=talentų). Aš klausau jus (=jūsų). Daug reikia laiko gėlyną (=gėlynui) prižiūrėti. Trūksta vietos įmonę (=įmonei) plėsti. Gintaras buvo vieninteliu Lietuvos turtu (=vienintelis Lietuvos turtas). Su būti būdvardis ir būdvardiškosios kalbos dalys (dalyvis, skaitvardis ir kai kurie įvardžiai) visada vartojami vardininku. 1) Būdvardiškieji žodžiai prie veiksmažodžio tapti (ir kitų veiksmažodžių bendračių) vartojami vardininku. (Daiktavardis prie žodžio tapti vartojamas įnagininku.
Ši lentelė apibendrina dažniausiai pasitaikančias priesagų ir priešdėlių vartojimo klaidas lietuvių kalboje ir siūlo taisymo būdus:
| Klaidingas Vartojimas | Taisytinas Vartojimas | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| mokyklų remontus | mokyklų remontą | Vienkartiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitoje. |
| žmonių pasipiktinimus | žmonių pasipiktinimą | Vienaskaitiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitoje. |
| Važiuosiu į vestuvę | Važiuosiu į vestuves | Daugiskaitiniai daiktavardžiai nevartotini vienaskaitoje. |
| Išgirdau kažką tai | Išgirdau kažką | Įvardžiai su dalelyte "tai" nevartotini. |
| neseniai organizavo | neseniai suorganizavo | Reikia derinti veiksmažodžio veikslo formą. |
| rūpėjo jam | rūpėjo jam | Taisytinas kilmininkas. |