Notaro Buto Perrašymas ir Kiti Notariniai Veiksmai Lietuvoje

Notaras Lietuvoje atlieka svarbias funkcijas, užtikrinančias teisinių sandorių ir veiksmų teisėtumą bei saugumą. Jis tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius notaro atliekamus veiksmus, susijusius su turto perrašymu, paveldėjimu, testamentais ir kitomis svarbiomis sritimis.

Turto Perleidimas ir Registravimas

Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Paveldėjimo Bylos

Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Europos Paveldėjimo Pažymėjimas

2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.

Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).

Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.

Prašymo Teikimo Būdai Notarų Rūmams

Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:

1. Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale;
2. Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.

Nuosavybės Teisės Liudijimai

Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Dokumentų Tvirtinimas

Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui.

Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti. Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.

Faktas, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinamas fiziniam asmeniui atvykus į notaro biurą arba šio fizinio asmens buvimo vietoje.

Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškimai, kuriuos prašoma perduoti, pateikiami notarui ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, iš kurių vienas išsiunčiamas paštu, gaunant atgal pranešimą, kad jis perduotas, arba įteikiamas pačiam adresatui asmeniškai, jam pasirašant, o kitas egzempliorius lieka notaro biure. Padavusiam pareiškimą asmeniui prašant, notaras išduoda jam liudijimą, kad jo pareiškimas perduotas adresatui.

Piniginių Sumų Priėmimas Į Depozitinę Sąskaitą

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą. Įmokėjus pinigus į nurodytą banko sąskaitą, notarui pateikiamas atitinkamas banko dokumentas, įrodantis pinigų įmokėjimo faktą. Notaras per protingą terminą praneša kreditoriui apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą. Prievolės įvykdymas įmokant pinigus į notaro depozitinę sąskaitą galimas tuo atveju, kai prievolės atsiradimo pagrindas yra notariškai patvirtintas sandoris ar kitas notariškai patvirtintas juridinis faktas arba kai pinigų įmokėjimas į depozitinę sąskaitą susijęs su būsimu notariniu veiksmu.

Jūrinių Protestų Priėmimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.

Vekselių ir Čekių Protestavimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius. Notaras, vadovaudamasis Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėmis, įformina tokius įsakomųjų ir paprastųjų vekselių protestus:

1. protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį;
2. protestą dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje;
3. protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį;
4. protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą.

Notaras įformina protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, jeigu pagal jo reikalavimą čekio davėjas atsisako apmokėti čekį.

Asmuo, norintis įforminti protestą, privalo pateikti notarui du prašymo egzempliorius bei vekselio arba čekio originalą. Jeigu vekselis ar čekis surašytas ne lietuvių kalba, turi būti pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą.

Vykdomieji Įrašai

Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis išrašytas užsienio kalba, kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą. Tuo atveju, jei išieškojimą pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą reikia vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, asmuo gali kreiptis į vykdomąjį įrašą atlikusį notarą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarką reglamentuoja 2015 m. gruodžio 30 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. Notaras vykdomąjį įrašą atlieka gavęs kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Kartu su prašymu notarui turi būti pateikiamas sandoris, iš kurio atsirado piniginė prievolė.

Vykdomąjį įrašą notaras atlieka pasibaigus dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkui siūloma įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Tuo atveju, jei išieškojimą pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą reikia vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, asmuo gali kreiptis į vykdomąjį įrašą atlikusį notarą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

Duomenų Tikrumo Tvirtinimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.

Notarui pateikiami dokumentai po reorganizavimo registruojant naujus juridinius asmenis, išskyrus politines partijas, tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, religines bendruomenes ar bendrijas, profesines sąjungas ir jų susivienijimus, biudžetines įstaigas, valstybės įmones, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes ir viešuosius juridinius asmenis, veikiančius pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisės aktą arba Lietuvos Respublikos Seimo priimtu teisės aktu patvirtintus įstatus.

Notaras, gavęs juridinio asmens, filialo ar atstovybės dokumentus, įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą, patvirtina surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės.

Notarui pateikiami dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo. Šis reikalavimas netaikomas, kai dokumentai gauti per Registrų sąveikos sistemą.

Steigimo Dokumentų Atitikties Tvirtinimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigėjo sprendimas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigiamojo susirinkimo protokolas), steigimo aktas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigimo sutartis), steigiamo juridinio asmens įstatai (arba atitinkamas teisines formas reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais - nuostatai).

Dokumentų Legalizavimas

Pagal Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašo 8 punktą dokumentai gali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu jie patvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovo ar kito pasirašyti dokumentą įgaliojimus turinčio asmens arba valstybės įgalioto asmens (toliau - dokumentą išdavęs subjektas) parašu ir dokumentą išdavusio subjekto antspaudu, kai dokumentų rengimą reguliuojantys teisės aktai nustato, kad parašo rekvizite turi būti antspaudas, ir juose nurodytos dokumentą pasirašiusio asmens pareigos. 1961 m. spalio 5 d. buvo priimta Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau - Hagos konvencija).

Kiti Notariniai Veiksmai

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą. Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.

Notarinių Veiksmų Įkainiai

Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai yra griežtai sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1R-96 „Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo. Minėtame įsakyme yra nurodyti visi notarinių paslaugų įkainiai ir jų ribos. Taigi, visi notarai vadovaujasi minėtais dydžiai ir negali nuo jų nukrypti.

Galime pateikti kai kurių notarinių veiksmų kainų pavyzdžius:

Jei sudaroma dvišalis sandoris, kas mokės notarines išlaidas paprastai iš anksto aptaria šalys tarpusavyje. Vienas dažnesnių atveju, kai šalys po lygiai apmoka patirtas išlaidas. Be abejo, rengiantis vykti pas notarą vertą pirma pasitikrinti minėtame įsakyme, kokios apytiksliai išlaidos gali tekti, tačiau bet kuriuo atveju visada geriau paklausti paties notaro, nes notarinį atlygi sudaro ne tik lentelėje nurodytos išlaidos, bet ir patikros valstybės registruose, registrų darbai ir pan. Su minėtu įsakymu verta susipažinti ir todėl, jog jame yra nurodyta notarinių mokesčių skaičiavimo taisyklės kai parduodamas, įkeičiamas ne vienas daiktas, o keli.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.1 straipsniu, paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Lietuvos civilinėje teisėje skiriami du paveldėjimo pagrindai - paveldėjimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Taigi, paveldėjimo teisiniai santykiai, t. y., paveldėjimas pagal testamentą arba paveldėjimas pagal įstatymą susiklosto nuo palikimo atsiradimo momento.

Pasisakant dėl notarinių veiksmų atlikimo įkainių paveldėjimo atvejais, pažymėtina, kad preliminarūs įkiainiai yra nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57 „Dėl Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo (toliau - Įkainių sąrašas) VIII skyriuje. Be kita ko, paveldėjimo dokumentų tvarkymas įkainiai visais atvejais bus individualizuoti, atsižvelgiant į paveldimo turto pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Testamentai

Civilinis kodeksas nepateikia išsamios testamento sąvokos, tačiau ši sąvoka išplaukia iš Civiliniame kodekse įtvirtinto paveldėjimo teisinio santykio reglamentavimo bei Lietuvos civilinės teisės doktrinos. Taigi, vadovaujantis minėtais šaltiniais, testamentą, kaip vieną iš paveldėjimo pagrindų, galime apibrėžti kaip vienašalį sandorį (sandorį, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vieno asmens - testatoriaus valios), kuriame yra išreiškiama veiksnaus fizinio asmens valia dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo jam mirus. Informacija, susijusi su testamento kaštais, yra nurodoma taip pat Įkainių sąrašo VIII skyriuje.

Vadovaujantis minėtu sąrašu, už sudaryto testamento patvirtinimą mokamas nuo 5 iki 33 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo panaikinti testamentą patvirtinimą - 7 eurų + 21 proc PVM, už asmeninio testamento ar oficialiajam prilyginamo testamento saugojimą ar jo atsiėmimą - 10 eurų, už testamento paskelbimą - 10 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo apie testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą - nuo 3 iki 17 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainiai.

Kaip matyti iš to, kas pateikta aukščiau, už sudaryto testamento ir testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą yra nustatyti įkainiai už notaro paslaugas intervalais.

Dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams patvirtinimą mokamas 12-27 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainis. už kilnojamojo daikto dovanojimo tarp kitų, nei nurodyta Įkainių sąrašo 15.4 papunktyje, asmenų, (t.

Už notaro konsultacijos suteikimą nustatomas nuo 2 iki 48 eurų dydžio įkainis (Įkainių sąrašo 32.2 papunktis). Notaro konsultacija teikiama aiškiai išreikštu notaro ir kliento susitarimu, esant objektyviam poreikiui ir aplinkybėms (kai neketinama sudaryti sandorio arba sandoris yra sudėtingas, reikalaujantis papildomo notaro darbo, laiko, užsienio valstybės teisės aktų analizės ir panašiai).

Notariniai Veiksmai Nuotoliniu Būdu

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28(1) straipsnyje nustatyta, kad notarai notarinius veiksmus gali atlikti nuotoliniu būdu. Notariniai veiksmai nuotoliniu būdu gali būti atliekami, jeigu:

1. užtikrinama, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę. Notarinio veiksmo atlikimo nuotoliniu būdu prašantis asmuo savo asmens tapatybę turi patvirtinti jungdamasis prie eNotaras išorinio portalo per Elektroninius valdžios vartus. Notaras asmens tapatybę patikrina Gyventojų registre bei tiesioginio videoperdavimo metu;
2. galima nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir įsitikinti asmens valia. Tai reiškia, kad notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių išaiškinimas bei kliento valios nustatymas vyksta tiesioginio video pokalbio metu, todėl notarinį veiksmą nuotoliniu būdu pageidaujantis atlikti asmuo turi turėti tinkamas technines (vaizdo, garso, interneto ryšio) galimybes bendrauti su notaru nuotoliniu būdu;
3. notarinį veiksmą pageidaujantis atlikti asmuo turi kvalifikuotą elektroninį parašą. Pasirašyti elektroninius notarinio veiksmo dokumentus galima su kvalifikuotu mobiliuoju elektroniniu parašu, kvalifikuotu elektroniniu parašu, esančiu lustinėje kortelėje (t.y. Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras.

tags: #notaras #buto #pererasimas