Ar kada susimąstėte, kas vienuolius ir vienuoles skatina rinktis tokią gyvenimo kryptį? Pašaukimas - tarsi švelnus, bet nepaprastai stiprus širdies balsas, kviečiantis atrasti savo vietą pasaulyje ir pasitarnauti Dievui. Vienuolystė yra ypatingas pašaukimas, reikalaujantis dvasinės brandos, pasiaukojimo ir gilaus tikėjimo.
Savo asmenine patirtimi apie pašaukimą vienuoliškam gyvenimui pasidalijo trys pašauktieji - vienuolis pranciškonas, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras kun. Evaldas Darulis OFM, vienuolis joanitas, Šv. Jono brolių bendruomenės generalinio prioro patarėjas, vienuolyno Vilniuje prioras br. Reno-Marija (Renaud-Marie Desplankues CSJ) ir Švč. Širdies sesuo pranciškonė misionierė Danutė Ančerytė OFM.
Dvasinis Pašaukimas ir Pradžia
Tapti vienuoliu pirmiausia reiškia pajusti vidinį Dievo kvietimą. Tai gali būti per maldą, meditaciją ar kitus dvasinius išgyvenimus.
„Nieko apie vienuolystę nežinantis asmuo retai renkasi pašvęstojo gyvenimo kelią. Dažniau vienuolystei pašaukto žmogaus patirtys būna susijusios su krikščionišku auklėjimu, tačiau būna ir tokių pašauktųjų, kurie iki ateidami į vienuolyną apie krikščionybę nieko nežinojo. Tai tarsi antgamtinis stebuklas, kai žmogus jaučia, kad kažkas aukštesnio kviečia jį priimti tokį gyvenimo būdą“, - apibūdino vienuolis pranciškonas, kun. Evaldas Darulis OFM.
Daugeliui žmonių šis pašaukimas tampa aiškesnis per dvasinio patarėjo konsultacijas.
Pirmiausia reikėtų pradėti kasdien intensyviai melstis ir paties Dievo klausti, kur Viešpats mane šaukia. Taip pat reikėtų susirasti dvasios vadovą, ar tai būtų kunigas, ar sesutė vienuolė, ar brolis pranciškonas, su kuriuo būtų galima kalbėtis apie pašaukimą, savo širdies troškimus, kylančius klausimus. Taipogi reikėtų domėtis šv. Raštu ir žinoma bažnytinė bendruomenė. Reikėtų įsijungti į kokią nors maldos grupę, prisiimti tarnystę bažnyčioje.
Šv. Pranciškus Reguloje pirmiausiai rašo, kad kandidatai į brolius turi būti katalikai. Būti kataliku reiškia ne tik būti pakrikštytu ir priėmusiu Pirmąją Komuniją bei Sutvirtinimo sakramentą, bet taip pat tvirtai laikytis viso Katalikų Bažnyčios mokymo, būti pasiryžusiam pagal jį gyventi ir jį skelbti. Tai pati svarbiausia sąlyga, nes būna atvejų, kai žmogus yra priėmęs visus įkrikščioninimo sakramentus, bet tikėjimo klausimais „turi savo nuomonę“.
Kandidatui reikėtų susipažinti su broliais, ypač su pašaukimų direktoriumi, ir kartu išsiaiškinti motyvaciją, intencijas.
Jeigu jauti Dievo pašaukimą tapti broliu pranciškonu, pirmiausia susisiek su mažesniuoju broliu, kuris yra atsakingas už naujus pašaukimus Lietuvos Šv. Kazimiero provincijoje. Šiuo metu tai - br. +370 682 67299; el. paštas: [įrašykite el. pašto adresą].
Kandidatavimo Laikotarpis ir Ugdymas
Kandidatavimo laikotarpis - postulantatas - trunka vienerius metus, kuriuos kandidatas gyvena kartu su broliais, susipažįsta su brolijos ritmu, nors dar nenešioja abito.
Ugdymo laikotarpis - noviciatas - taip pat trunka vienerius metus. Jis yra skirtas ištirti savąjį pašaukimą ir kuo daugiau laiko praleisti vienumoje su Dievu. Jo metu novicijus (naujokas) beveik nedalyvauja viešajame gyvenime, toliau studijuoja teologiją bei pranciškonišką dvasingumą. Už jų ugdymą yra atsakingas provincijos paskirtas ugdymo magistras.
Novicijai jau dėvi pranciškonų abitą.
Nors griežto amžiaus limito nėra, geriausia būtų apsispręsti iki 30 ar 35 metų. Pasitaiko atvejų, kai į Ordiną stoja vyresni vyrai, tačiau dauguma jų neišbūna vienuolyne ir išeina nesulaukę amžinųjų įžadų. Neretai tie žmonės turi savo įsivaizdavimą, kaip broliai turi gyventi ar ką jie veiks įstoję į vienuolyną.
Aukštasis išsilavinimas nebūtinas, nes priimame jaunuolius į Mažesniųjų brolių ordiną nuo aštuoniolikos metų. Savaime suprantama, kad tokio amžiaus jaunuolis dar neturi aukštojo išsilavinimo ir studijas baigia jau formacijos metu. Tačiau vidurinis išsilavinimas yra būtinas. Jis parodo ne tik pagrindines žinias, bet ir žmogaus gebėjimą atsidėti darbui, atsakingai atlikti pareigas, pasišvęsti mokslui. Šios savybės reikalingos ir brolijoje.
Pranciškonų broliai procesijoje
Kandidatas į brolius turi būti nevedęs, turėti vidurinį išsilavinimą ir būti fiziškai ir protiškai sveikas. Reikia atnešti iš gydytojų sveikatos pažymėjimą, ypač psichinės sveikatos. Pagrindinė priežastis yra ta, kad žmogus turi gebėti savimi pasirūpinti vienuolyne, tarnauti kitiems, o ne būti jiems našta. Kartais žmonės žiūri į vienuolynus kaip į prieglaudą, į kurią iš gailestingumo priims gyventi. Tačiau tai nėra pašaukimas.
Įžadai ir Gyvenimas Vienuolyne
Įžadai - Mažesniuoju broliu tampama duodant neturto, skaistumo ir paklusnumo įžadus. Pradžioje duodami ir kasmet atnaujinami laikinieji įžadai, o ne anksčiau nei po ketverių metų galima duoti iškilmingus amžinuosius įžadus ir apsispręsti būti pranciškonu visą likusį gyvenimą.
Mažesnieji broliai duoda įžadus gyventi be nuosavybės, klusniai ir skaisčiai. Šv. Pranciškus garsėja savo neturtu ir mes siekiame to idealo, tačiau turtas yra ne tik materialus. Gerai, kai broliai siekia ir materialaus neturto tam, kad kitus praturtintų, bet lotyniškai šis įžadas skamba „sine proprio“, kas pažodžiui išvertus reiškia „be nieko savo“.
Kai šv. Pranciškus kalba apie noviciatą, jis neįvardija visų įžadų, bet sako - broliai pasižada klusnumą. Paklusnumas yra pagrindas, nes tai irgi yra savita neturto forma, kai išsižadama savo valios. Klusnumas kartu yra ir įsiklausymas į Dievo Žodį ir bei Jo valią. Skaistumas taip pat reiškia nesisavinti kito Dievo kūrinio sau, nesigviešti jo savo malonumui, ar tai būtų kitas žmogus, ar daiktai.
👵🧙♂️SENATVINIS KŪNO KVAPAS ❓️
Tapus mažesniuoju broliu reikia išsižadėti savo paveldėjimo teisių, atsisakyti pretenzijų į giminystę. Kartais pasitaiko, kad kai kuris nors brolis numiršta, artimieji nori jį laidoti pas save. Tačiau tai nereiškia, kad draudžiama bendrauti su tėvais ar broliais ir seserimis. Svarbiausia, kad artimieji nedarytų broliui įtakos. Išlieka ir apsilankymai vieni pas kitus, ir dalyvavimas pagrindinėse šeimos šventėse.
Kandidatai ir postulantai dar nėra broliai, jie dar tik domisi pranciškonišku pašaukimu ir yra visiškai laisvi disponuoti savo pinigais. Niekas jiems nevadovauja, ką jie turi daryti su jais. Noviciato ir laikinųjų įžadų laikotarpiu nuosavi pinigai turėtų būti „užšaldyti“. Kol žmogus dar nėra davęs amžinųjų įžadų ir visiškai pasišventęs Dievui, jis gali palikti saugoti nuosavybę artimiesiems, nes išėjimo iš vienuolyno atveju kažkur juk reikės sugrįžti. Šv. Pranciškus rašo, kad reikia išparduoti savo turtą ir išdalinti vargšams, tačiau draudžia vyresniesiems kištis į tą dalyką.
Postulantato pradžią nustato provincijos ministras kartu su definitoriais. Jie žiūri, kiek yra kandidatų, norinčių tapti postulantais, ir pagal tai sprendžia, kada pradėti formaciją.
Svarbu Atskirti Pašaukimus
Ieškant savo pašaukimo, svarbu nemaišyti vienuolystės su kunigo pašaukimu. Kunigystė yra sakramentas, o buvimas broliu - Dievui pašvęstojo gyvenimo forma. Tuo tarpu būti broliu, tai reiškia gyventi Evangelija brolijoje pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio parašytą Regulą ir Mažesniųjų brolių ordino Generalines Konstitucijas.
Mūsų ordinas yra popiežiaus teisių vienuolija, pašvęstojo gyvenimo forma, kurios nariai gyvena savo provincijose ir turi savo vyresniuosius. O jau gyvenant brolijoje gali būti skirtingos tarnystės, viena iš kurių yra kunigystė.
Pašaukimo Keliai
Pašaukimas ateina įvairiais keliais. Kartais jie būna neįtikėtinai sunkūs ir skausmingi. Gilesnės mintys apie tikėjimą Švč. Širdies seserį pranciškonę misionierę DANUTĘ ANČERYTĘ OFM aplankė per atleidimo dovaną.
„Mano brolis nusižudė. Tuo metu visa šeima buvo namuose, įskaitant ir brolio tris vaikus. Visą rytą jis kaltino savo žmoną neištikimybe. (...) Ir tuo metu mano širdį apėmė tokia ramybė. Dievas nepadaro taip, kad užmirštum skriaudas, bet jis nepalieka to kartėlio, kai kaskart pažiūrėjęs į žmogų jauti skausmą. Tą akimirką Jis tarsi ranka nuėmė visą neapykantą ir vidinį siautulį, ir tai buvo Dievo dvasios dovana“, - apie savo kelią į tikėjimą pasakojo sesuo Danutė.
Vieniems Dievas kalba per gamtos grožį, kitiems - per knygas, tretiems - per ženklus, ketvirtiems - per žmones ir santykius su jais.
Sesers D. Ančerytės OFM teigimu, jai pradėjus ieškoti tikėjimo, Dievas kalbėjo per Šventąjį Raštą ir geležine kantrybe apsišarvavusius žmones. Besigilindama į tikėjimą pašnekovė dalyvavo ir įvairiuose katalikiškuose renginiuose, kur iš arčiau pamatė vienuoliškam gyvenimui pasišventusius žmones.
Tapimo Vienuoliu Etapai
Vienuolė pasidalijo įžvalgomis, kaip peržengti vienuolyno slenkstį, tačiau po šio žingsnio laukia dar ne viena pakopa.
„Tą pačią dieną atėjus į vienuolyną žmogui niekas neužvelka abito, ir jis netampa vienuoliu. Pirmi treji metai yra kandidatavimas, postulantatas ir noviciatas. Postulantatas - tai bandomasis laikotarpis, kai pašauktasis dar neturėdamas įžadų ir abito gyvena vienuolyne. Po šių trejų metų duodami laikinieji įžadai, kurie iš pradžių trunka vienus metus, o paskui yra atnaujinami. Yra treji privalomi metai, kai pašauktasis turi atnaujinti laikinuosius įžadus. Jei po šių šešerių metų kelio žmogus vis dar yra neapsisprendęs, laikinuosius įžadus galima pratęsti dar trejiems metams. Tuomet po šio devynerių metų sprendimo laikotarpio jis turi arba duoti amžinuosius įžadus, arba pradėti gyventi kitą gyvenimą jau ne vienuolijoje“, - tapimo vienuoliu pranciškonu etapus išvardijo br.
Viso proceso metu žmogus gali rinktis - tęsti savo pašaukimo kelią ar iš jo išeiti.
Savarankiškumas ir Pašaukimo Tikrumas
„Studijuodamas Paryžiuje pirmą kartą gyvenau vienas. Labai svarbu pajausti savarankiškumą, nes taip gali geriau pažinti save. Dažnai rekomenduojama, kad jaunuolis, kuris jaučia pašaukimą, ne iš šeimos namų stotų į vienuolyną, bet kurį laiką prieš tai pagyventų savarankiškai. Jis turi išmokti eiti savo keliu nepaisydamas sunkumų ir gundymų“, - patarimu pasidalijo br. Kunigas Renaud-Marie Desplankues CSJ.
Vienuolyno Pasirinkimas
Renkantis vienuolyną svarbu atsižvelgti į savo norus ir sugebėjimus. Kaip sakė šv. Benediktas - „niekada nenukrypk nuo Evangelijos“.
„Jeigu nežinai, kokį vienuolyną pasirinkti, pagalvok apie tai, kas tau yra artima. Galbūt tau patinka būti tyloje ir maldoje - tuomet siūlyčiau rinktis vienuolyną, kur vyrauja gyvenimo būdas ora et labora (lot. melskis ir dirbk). Jeigu jauti pašaukimą tarnauti jauniems žmonėms, ieškok kongregacijos, kuri dirba su jaunimu, mokyklose, parapijose ar katechezėse. O galbūt tau gera būti su senais žmonėmis, juos slaugyti, išklausyti ir gydyti žaizdas? Būk drąsus. Biblijoje 365 kartus ištartas žodis „nebijok“. Kiekvienai dienai po vieną. Dievas dažnai siunčia įvairius ženklus, kurie pašauktajam padeda pasirinkti tinkamą kongregaciją.
„Kiekvieną kartą, kai praeidavau pro špitolės pastatą, kur yra įsikūrusios pranciškonės sesutės, man širdis lipdavo lauk iš krūtinės. Panašiai kaip Marijai lankant šv. Elzbietą šios kūdikis šokčiojo įsčiose. Niekada negalėdavau paaiškinti, kodėl taip vyksta, ir vis jausdavau, kad ten yra mano namai. Nors tuomet niekada nebuvau užsukusi vidun“, - prisiminimais apie savo dabartinius namus vienuolyne dalijosi sesuo D.
Bendruomenės Pasirinkimas
Vienuolijos yra įkvėptos šventųjų dvasingumo pavyzdžių, tarkim, joanitai seka šv. Jono pavyzdžiu, o pranciškonai - šv. Pranciškaus.
„Bendruomenės pasirinkimas yra kaip tam tikras įsimylėjimas. Tu pamatai, kad kongregacijos nariai turi tą pačią viziją ir požiūrį į tikėjimą. Manau, svarbu žavėtis ta kongregacija, prie kurios nori prisijungti. Tarsi jaustum, kad tai yra vieta, kurioje būsi laimingas. Panašiai kaip įsimylėjęs vaikinas sakytų, kad su tokia mergina jis bus laimingas“, - apie svarbumą išsirinkti sau tinkamą vienuolyną kalbėjo br.
Vienas iš svarbių joanitų tikslų yra statyti brolybę. Vienuolynas yra tarsi meilės mokykla, kurioje kasdien atsisakome tam tikrų jausmų ir įsitikinimų, kad pastatytume broliją. Tai apvalo nuo puikybės ir tuštybės.
„Reikia įveikti savo ego ir temperamentą, bet, kai kiekvienas nori tobulėti, galime pasiekti bendrą tikslą. Gyventi broliškai yra iššūkis, bet tai teikia ir džiaugsmo. Vienuolynas yra tarsi meilės mokykla, kurioje kasdien atsisakome tam tikrų jausmų ir įsitikinimų, kad pastatytume broliją. Tai apvalo nuo puikybės ir tuštybės. Kai meldžiuosi vienas, galiu įsivaizduoti, kad myliu Dievą ir žmones, bet kai gyvenu su kitais, iš karto matau savo ribas ir tada negaliu gyventi iliuzijoje. Anot šv. Jono, tas, kuris sako, jog myli Dievą, bet nekenčia savo brolio, yra melagis“, - apie brolių tarpusavio santykius pasakojo br.
Klausimai ir Atsakymai
Mane kamuoja klausimas: mano pašaukimas vienuolynas ar šeima?
Atsakymas: Toks klausimas abstraktus. Yra tik pašaukimas mylėti - pilnutinai save atiduoti Viešpačiui per kitą žmogų, su kuriuo kuriame šeimą, arba visiškai pasišvęsti tik Viešpačiui. Ar šiandien esi sutikusi žmogų, kurį myli taip, kad galėtum dovanoti save visam gyvenimui? Kuris myli Tave taip, jog dovanotų save tau iki pat mirties? Juk šeima pirmiausia yra ne vaikai, bet abipusė sutuoktinių meilė, vaikai - tos meilės padarinys ir ženklas. Kita vertus: ar Tave prie vienuolyno slenksčio atvedė iš Viešpaties kylantis troškimas (toks troškimas tegali kilti iš Viešpaties, iš mūsų prigimties jis nekils, nes yra antgamtinis), ar čia tėra atsitiktinumas, įvykęs be jokio Tavo valios įsiterpimo? Į šituos klausimus atsakyti gali tik Tu pati, Viešpaties meilės Tau šviesoje. Apsispręsti nepadės nei psichologiniai metodai, nei dangiški ženklai, nei patarimai - netgi Tavo dvasios tėvo. Apsisprendimas tegali kilti iš Tavo laisvos valios, veikiamos Dievo malonės.
Kokie pašaukimo į vienuolystę ženklai?
Atsakymas: Pašaukimo į vienuolystę ženklai gali būti įvairūs, bet svarbiausias - vidinis širdies troškimas visiškai priklausyti Viešpačiui Jėzui, daryti tik tai, kas Jam patinka. Kaip kitus ženklus dar būtų galima paminėti potraukį į tylą, vienumą, maldą, Šventąjį Raštą, džiaugsmą ir ramybę pagalvojus apie gyvenimą vienuolyne, abito nešiojimą, troškimą skelbti Evangeliją, kalbėti apie Dievą su žmonėmis, ypač Jo dar nepažįstančiais, ir kt. Tačiau ypač svarbu ištirti šiuos ženklus su dvasios tėvu ar motina, kartu su juo ar ja spręsti, kokia iš tikrųjų Dievo Valia Tau. Daugiau apie pašaukimo ženklus galima pasiskaityti Philippe Madre knygelėje Dievas kviečia. Kaip atpažinti pašaukimą?