Nuo 2023 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai, informuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina - Nacionalinė žemės tarnyba.
NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.
Kas yra tas žemės verčių žemėlapis? Tai žemėlapis, kuriame, atlikus masinį vertinimą, nustatytos skirtingą vidutinę žemės vertę turinčios teritorijos (žemės verčių zonos), teritorijų (zonų) žemės vertės rodikliai ir duomenys, reikalingi atskirų žemės sklypų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti.
Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė yra skirtingą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo pobūdį turinčių žemės sklypų vertė, nustatyta panaudojant žemės verčių žemėlapį.
Masinį žemės vertinimą atliekanti įmonė privalo turėti kvalifikacinį atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla. Tokia įmonė pagal sutartį su valstybės institucijomis atlieka masinį žemės vertinimą bei sudaro žemės verčių žemėlapius.
Žemės verčių žemėlapių sudarymui vadovauja Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ši įstaiga tvirtina techninius reikalavimus masiniam žemės vertinimui, kontroliuoja ir koordinuoja žemės masinio vertinimo darbus, žemės verčių žemėlapių dokumentų derinimo, viešo svarstymo ir tikslinimo procedūras, taip pat tvirtina žemės vertinimo dokumentus.
Techniniuose reikalavimuose masiniam žemės vertinimui nurodoma: žemės vertinimui masiniu būdu duomenų surinkimas, žemės rinkos duomenų apdorojimas ir veiksnių įtakos žemės vertei nustatymas ekspertiniu būdu, žemės verčių žemėlapių parengimas ir apiforminimas, šių žemėlapių dokumentų teikimas derinimui bei viešam svarstymui ir t.t.
Žemės masinis vertinimas atliekamas panaudojant Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypų, taip pat registruojamose žemės ir kito nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartyse įrašytas pastatų ir butų kainas.
Panaudojami ir kiti duomenys: privačios žemės ir kito nekilnojamojo turto nuomos mokesčio dydis, savivaldybių architektų turima kartografinė medžiaga apie skirtingos naudojimo paskirties bei tvarkymo rėžimo plotus urbanizuotose bei saugomose teritorijose, žemės reformos žemėtvarkos projektai, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys apie gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių ir blokų ribas ir t.t.
Sukaupti duomenys apie žemės sklypų rinkos vertę nustatomi vienam arui ir sugrupuojami į atskiras žemės naudotojų grupes.
Pastarosios apima žemės ūkio paskirties žemės sklypus (be sodininkų bendrijų narių naudojamų sodų sklypų), sodininkų bendrijų narių sodų sklypus, gyvenamajai statybai skirtus sklypus (namų valdų žemės sklypus, individualią ir daugiabutę statybą), visuomeninės paskirties statiniams skirtus sklypus.
Komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektams statyti ir eksploatuoti, rekreacijai naudojami arba rekreacijai skirti žemės sklypai, pramonės ir sandėliavimo objektams statyti ir eksploatuoti skirti žemės sklypai išskirti į atskirą žemės naudotojų grupę.
Parengęs savivaldybės teritorijos žemės verčių žemėlapį ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitą, turto vertintojas turi organizuoti žemės verčių žemėlapio viešą svarstymą savivaldybės teritorijoje.
Apie pastarąjį numatomą procesą vietos spaudoje turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš savaitę iki svarstymo pradžios. Pranešime nurodoma žemės verčių žemėlapio eksponavimo vieta, žemėlapį parengusi įmonė, žemės verčių žemėlapio parengimo principai ir panaudojimo tikslai, gyventojų teisės pareikšti pastabas ir pasiūlymus raštu.
Visi apskrities gyventojai, turintys privačius žemės sklypus ir valdas, turi galimybę miestų bei rajonų savivaldybėse susipažinti su žemės sklypų rinkos verte, nuo kurios jiems bus skaičiuojamas žemės mokestis.
Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.
Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1505 verčių zonų. Palyginti su 2023 m., nustatyta 41 verčių zona daugiau. 2023 metais tokių zonų buvo 1464, 2022 metais - 1429, 2021 metais - 1399, 2020 metais - 1348, 2019 metais - 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.
Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis.
Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2023 m., nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,12 karto.
Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Neringos sav., Anykščių r. sav. ir Varėnos r. sav. - apie 25 proc.; Palangos m. sav., Akmenės r. sav. bei Šilutės r. sav. - apie 20 proc.; mažiausiai - iki 5 proc. didėjo Alytaus m. sav., Panevėžio r. sav. ir Pasvalio r. sav.
Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2023 m., nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi taip:
- gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,13 karto (Neringos sav. didėja 1,31 karto, Palangos m. sav. - 1,25 karto; Vilniaus m. sav. - 1,14 karto; Vilniaus r. sav. - 1,15 karto; Kauno m. sav. - 1,19 karto; Kauno r. sav. - 1,11 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,08 karto; Klaipėdos r. sav. - 1,07 karto; Alytaus m. sav., Šiaulių r. sav., Trakų r. sav. - 1,03 karto);
- komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,09 karto (Neringos sav. didėja 1,36 karto; Molėtų r. sav. - 1,21 karto; Anykščių r. sav. - 1,20 karto; Vilniaus m. sav. - 1,07 karto; Vilniaus r. sav. - 1,05 karto; Kauno m. sav. ir Kauno r. sav. - 1,11 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,09 karto; Klaipėdos r. sav. - 1,15 karto; Marijampolės sav. - 0,99 karto; Elektrėnų ir Panevėžio m. sav. - 0,97 karto);
- mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,16 karto (Kalvarijos sav. - 1,44 karto; Kazlų Rūdos sav. - 1,38 karto; Vilniaus m. sav. - 1,07 karto; Vilniaus r. sav. - 1,10 karto; Kauno m. sav. - 1,06 karto; Kauno r. sav. - 1,27 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,11 karto; Klaipėdos r. sav.- 1.23 karto; Kretingos r. sav. ir Radviliškio r. sav. - 1,03 karto; Joniškio r. sav. - 1,01 karto);
- pramonės ir sandėliavimo vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,08 karto (Neringos sav. - 1,32 karto; Anykščių r. sav. - 1,27 karto; Vilniaus m. sav. - 1,12 karto; Vilniaus r. sav. - 1,18 karto; Kauno m. sav. - 1,10 karto; Kauno r. sav. - 1,13 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,03 karto; Klaipėdos r. sav. - 1,22 karto; Kazlų Rūdos sav. ir Panevėžio r. sav.- 0,98 karto; Palangos m. sav. - 0,94 karto);
- žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,12 karto (Klaipėdos r. ir Šilutės r. sav. didėja nuo 1,31 karto; Neringos sav. - 1,30 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,16 karto; Vilniaus m. sav. - 1,20 karto; Vilniaus r. sav. - 1,17 karto; Kauno m. sav. - 1,16 karto; Kauno r. sav. - 1,21 karto; Panevėžio m. sav. ir Visagino sav. - 1,05 karto; Alytaus m. sav.
Netrukus privačių ir fizinių asmenų žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto vidutinės vertės, atliekant vertinimą masiniu būdu bei sudarant žemės verčių žemėlapius. Masinį žemės vertinimą jau atliko VĮ “Registrų centras” darbuotojai.
Ši įstaiga Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateikė apskrities miestų ir rajonų sudarytus žemės verčių žemėlapius.
Kaip vyksta mikrobiologinių produktų žemės ūkiui gamyba
Žemės verčių žemėlapio viešas svarstymas
Parengęs savivaldybės teritorijos žemės verčių žemėlapį ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitą, turto vertintojas turi organizuoti žemės verčių žemėlapio viešą svarstymą savivaldybės teritorijoje.
Apie pastarąjį numatomą procesą vietos spaudoje turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš savaitę iki svarstymo pradžios. Pranešime nurodoma žemės verčių žemėlapio eksponavimo vieta, žemėlapį parengusi įmonė, žemės verčių žemėlapio parengimo principai ir panaudojimo tikslai, gyventojų teisės pareikšti pastabas ir pasiūlymus raštu.
Visi apskrities gyventojai, turintys privačius žemės sklypus ir valdas, turi galimybę miestų bei rajonų savivaldybėse susipažinti su žemės sklypų rinkos verte, nuo kurios jiems bus skaičiuojamas žemės mokestis.
Žemės verčių žemėlapiai
Žemės sklypų vidutinės rinkos vertės pokyčiai 2024 m.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami žemės sklypų vidutinės rinkos vertės pokyčiai pagal savivaldybes 2024 metais, palyginti su 2023 metais.
| Savivaldybė | Pokytis |
|---|---|
| Neringos sav. | ~25% |
| Anykščių r. sav. | ~25% |
| Varėnos r. sav. | ~25% |
| Palangos m. sav. | ~20% |
| Akmenės r. sav. | ~20% |
| Šilutės r. sav. | ~20% |
| Alytaus m. sav. | iki 5% |
| Panevėžio r. sav. | iki 5% |
| Pasvalio r. sav. | iki 5% |