Šiltas stogas - vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių komfortą ir mažas šildymo sąskaitas A klasės name. Per stogą galite prarasti net 40% šilumos iš namų, todėl apie kokybišką stogo šiltinimą reikia pagalvoti pačioje namo statymo pradžioje.
Įsigaliojus reikalavimui, jog naujos statybos namai turi atitikti reikalaujamą A++ energinio naudingumo klasę, kilo daug klausimų, kokią pasirinkti šiltinimo medžiagą.
Šiame straipsnyje aptarsime A klasės namo stogo šiltinimo mazgus, medžiagas, technologijas ir dažniausiai pasitaikančias klaidas. Taip pat pateiksime praktinių patarimų, kaip tinkamai apšiltinti stogą ir užtikrinti maksimalų energinį efektyvumą.
Saulius paaiškina stogo apšiltinimo principus
Šlaitinio stogo šiltinimas
Šlaitinio stogo šiltinimas yra bene populiariausias būdas. Apskritai, šlaitinio stogo šiltinimas termoizoliaciją klojant ant gegnių yra atvirkštinis įprastam, kadangi šiltinimo medžiaga yra dedama ant gegnių viršaus, o ne tarp gegnių.
Toks šlaitinio stogo šiltinimo būdas yra efektyviausias, nes taip panaikinama šiluminių tiltelių problema, kuri atsiranda termoizoliaciją dedant tarp gegnių.
Šlaitinį stogą šiltinant virš gegnių, pastarųjų aukštis parenkamas tik pagal konstrukcijos apkrovas (dažniausiai pasirenkamos 150 ar 200 mm aukščio), o ne tokios, kad tilptų reikalingas vatos sluoksnis - tarkime, A++ energinės klasės name gegnės ir vatos storis gali sudaryti net 530 mm, o šiltinant su FF-PIR izoliacijos storis būtų tik 330 mm (gegnės aukštis 150 mm).
Šlaitinio stogo su difuzine plėvele vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš jos. Stogams su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija, vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės.
Pasirinkus tokį būdą, stogo izoliaciją turi sudaryti bent 2 sluoksniai akmens vatos tarp skirtingomis kryptimis sumontuotų karkaso elementų.
Be vatos, dar viena šlaitinio stogo šiltinimo alternatyva yra poliuretano putos. Kadangi jomis vientisai užpurškiami visi tarpai tarp gegnių, tai natūralu, kad esminis jų privalumas yra tas, jog nebelieka siūlių, ar oro tarpų, o tai reiškia, jog išvengiama būdų šaltam orui prasiskverbti. Poliuretano putos yra sandarumą garantuojanti besiūlė technologija.
Palyginti su vata, norint pasiekti tokią pat šilumos izoliaciją putų sluoksnis bus plonesnis.
Norint maksimalios poliuretano kokybės ir poliuretano putų teikiamos naudos, privalu naudoti modernią įrangą, o darbus atliekantys žmonės turėtų būti kvalifikuoti.
Štai kaip išspręstas skliauto šiltinimas. Vata apačioje tam, kad mūras nesuplėšytų celofano. Tada ant vatos uždėtas celofanas.
Taigi, pirmiausia, reikėtų pastorinti stogą tvirtinant papildomas gegnes iš apačios esamu. Tuomet geriausia tvirtinti garo plėvelę, ją prispaudžiant ir sutvirtinant tąšeliais arba OSB plokšte. Suformuota ertmę užpūsti celiuliozės vata.
Apšiltuose šlaitiniuose stoguose šilumos izoliacinis sluoksnis yra montuojamas tarp gegnių. Kadangi A, A+ ir A++ pastatų šilumos izoliacijos storiai yra didesni, nei įprasta - paprastos gegnės neužteks - reiktų naudoti sudėtines arba kompozicines sijas.
Sumontavus gegnes dažniausiai yra įrengiama stogo danga, o po to atliekami šiltinimo darbai.
Prieš klojant stogo dangą, ant gegnės viršaus (viršutinės juostos) yra įrengiamas hidroizoliacinis sluoksnis iš vandens garams laidžios plėvelės (difuzinė plėvelė). Šis hidroizoliacinis sluoksnis yra skirtas papildomai apsaugai nuo vandens patekimo į stogo konstrukciją. Be to, jis turi būti laidus vandens garams, kad prie jo galėtume glausti šilumą izoliuojančias plokštes.
Būtinai pasitikrinkite ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,02 m.
Virš difuzinės plėvelės turi būti įrengtas vėdinamas oro tarpas. Jo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru.
Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos.
Jei stogo dangai pasirinkta bituminės čerpelės - joms montuoti reikia įrengti paklotą.
Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida lemia papildomus kaštus jas taisant vėliau.
Įrengus stogo dangą, iš vidinės pastato pusės įrengiami šilumos izoliacijos sluoksniai.
Pirmiausia tarp gegnių yra klojamos PAROC eXtra arba PAROC eXtra plus plokštės taip, kad priglustų prie difuzinės plėvelės, prie gegnės ir viena prie kitos, kitaip sakant kad neatsirastų plyšių. Jų storis turi būti nurodytas projekte arba reikiamą storį galima pasirinkti iš žemiau pateiktos lentelės.
Įrengus šilumos izoliaciją tarp gegnių, iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus, prie gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras). Tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė.
Kadangi vandens garų izoliacija atlieka ir oro barjero funkciją (kitaip sakant yra stogo sandarumą užtikrinantis sluoksnis), svarbu, kad šios plėvelės siūlės turi būti suklijuotos, o jungimosi prie sienų vietose, plėvelės kraštai turi būti užleisti ant sienos.
Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija iš PAROC eXtra plus ar PAROC eXtra plokščių.
Jei skaičiuojant, kad stogas sudarytas iš gegnių nemaža dalimi, ir medienos varža nėra didelė, tada reikėtų ir šiek tiek daugiau šiltalo.
Reikalavimai A, A+ ir A++ klasės pastato stogo izoliaciniam sluoksniui yra dar didesni nei sienoms, todėl stogo storis gali padidėti iki 40 cm ar net daugiau. Tai iš esmės keičia viso pastato konstrukcijas, nes reikia ne tik sugalvoti, kaip tokį stogą įrengti, bet ir dėl storos stogo konstrukcijos apkrovos perskaičiuoti laikančiųjų sienų ir pamatų stiprius.
Šlaitinį stogą šiltinant termoizoliaciją klojant ant gegnių yra atvirkštinis įprastam, kadangi šiltinimo medžiaga yra dedama ant gegnių viršaus, o ne tarp gegnių.
Toks šlaitinio stogo šiltinimo būdas yra efektyviausias, nes taip panaikinama šiluminių tiltelių problema, kuri atsiranda termoizoliaciją dedant tarp gegnių.
Lietuvoje gyvenamieji pastatai dažniausiai statomi su mansarda, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis yra montuojamas tarp gegnių. Tokios konstrukcijos šiltinimui dažniausiai renkamasi mineralinė vata. Norint pasiekti A ir aukštesnę energinio efektyvumo klasę, turi būti užtikrinamas pastato sandarumas. Mineralinės šilumos izoliacinės medžiagos yra nesandarios, todėl reikalinga sudėtinga ir kruopštaus įrengimo reikalaujanti plėvelių sistema.
Stogo konstrukcijos sandarumo užtikrinimui patariame naudoti poliuretano plokštes FF-PIR, padengtas aliuminio folijos danga.
Plokščio stogo šiltinimas
Plokščio stogo šiltinimui siūlome rinktis poliuretano FF-PIR arba polistireninio putplasčio FF-EPS plokštes. Dažniausiai įrengiant plokščiuosius stogus naudojamos ruloninės hidroizoliacinės stogo dangos ir membranos.
Įrengiant eksploatuojamą stogą (terasą ar pan.) naudojama vadinamojo atvirkštinio stogo konstrukcija, kai izoliacinė medžiaga įrengiama virš hidroizoliacinio sluoksnio. Izoliacinę medžiagą nuolatos veikia atmosferos poveikiai: drėgmė, lietus, sniegas, šaltis ir t.t., todėl kaip apšiltinimo medžiaga tinka tik ekstruzinis polistirenas „Finnfoam XPS“.
Štai populiarėjantis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas pagrindinis šlaitinio stogo trūkumas - sudėtingas apšiltinimas tarp gegnių.
Privalumai:
- Galimybė apšiltinti stogą be šilumos tiltelių (nėra gegnių, kertančių izoliacinę medžiagą).
- Platus izoliacinių medžiagų pasirinkimas (polistirolas, FF-PIR, vata ir t.t.).
- Greitas ir paprastas įrengimas.
Trūkumai:
- Prarandamas palėpės plotas, nekuriamas namo estetinis vaizdas.
- Mažesnis stogo dangos pasirinkimas.
Stogo šiltinimo medžiagos
Stogo šiltinimui atliekame 4 rūšių purškiamomis biriomis vatomis, tai stiklo ir akmens vata, medžio plaušo vata, ekovata.
Stogo apšiltinimui taip pat galite rinktis iš dviejų tipų poliuretano putų - atvirų ir uždarų porų.
A klasės namui reikalingas 38cm stogo šiltinimo sluoksnis, jei šiltinimo medžiagos šilumos laidumo koeficientas 0,038-0,039, pvz. vienalytės celiuliozės vatos Thermofloc.
Dažniausios stogo šiltinimo klaidos
Šilumos izoliacijos sluoksnis sudėtas netinkamai. Jeigu galvojate kad mažytis tarpelis tikrai nepadarys didelės žalos, taip gali nutikti, todėl labai svarbu sandarumas.
Jei šildote vata, jos sluoksnis turėtų būti kiek platesnis nei tarpas tarp gegnių, kad vata lengvai ir stabiliai įsispraustų. Nereikėtų rinktis ir labai plačių lakštų, mat tuomet vata išlinks.
Antra pasitaikanti klaida, pasirenkamas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis. Neretai taip nutinka, siekiant sutaupyti. Tačiau tokiu atveju sutaupysite stogo šiltinimo medžiagoms, bet vėliau šio taupumo žalą pajusite per sąnaudas šildymui.
Būna, jog pasirenkamos netinkamos plėvelės, užtikrinančios šilumos izoliaciją, hidroizoliaciją ir panašiai.
Praktiniai patarimai
- Stogo apšiltinimo planavimas turėtų prasidėti nuo stogo tipo pasirinkimo.
- Svarbu paminėti, jog statant energetiškai efektyvius pastatus, turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas.
- Pirmiausiai su “Siga” juosta suklijavome difuzinės plėvelės sujungimus, nes jau po pirmos žiemos keliuose vietose pūtė vėjas.
- Tuomet pripjovėme varžtus ir medvaržčius, kurie lindo į apšiltinimo sluoksnį.
- Vatą dėjome taip, kad neperspaustumėme difuzinės plėvelės.
Stogo šiltinimo darbų trukmė
Apie stogo šiltinimą būtų galima parašyti visą romaną, aš pasistengsiu labai trumpai. Du žmonės stogo šiltinimą pradėjo kovo viduryje per Juozapines, o pabaigė savaitę po Joninių. Darbai truko virš trijų mėnesių. Kodėl taip ilgai? Statybininkai daug darbų padarė: ne tik vatą sudėjo, bet susuko PIR plokštes, sandarino namą.
Stogo šiltinimo sluoksnių įrengimas
Visą stogą uždengė ir antras stiklo vatos sluoksnis. Kol kas visame stoge vata sudėta tik tarp gegnių - 25cm. Dedama buvo per viršų, prieš uždengiant plėvelę. Sako tik taip galima kokybiškai sudėti, ypač dalį, kuri liečiasi prie plėvelės. Trys sluoksniai prakeičiant: 10, 10 ir 5 cm. Antras, vidinis karkasas greičiausiai bus daromas pabaigus fasadą.
Sutarėme, kad pirmiausiai sudeda visą pirmą sluoksnį, priimame darbus, tada deda antrą sluoksnį. Jei statybininkai nori iš karto dėti du vatos sluoksnius, galima įtarti, kad skubės slėpti broką.
Statybų procesas vėl stabtelėjo bent savaitei, nes trumpam pritrūkus medžiagų (dar viena liūdna istorija su mediena) statybininkai sugalvojo užbaigti kitą objektą ir iki šiol negrįžo.
A klasės namo stogo šiltinimo sluoksnių storis
Norint bent daugmaž įtilpti į A klasės reikalavimus stoge šiltalo turi būti tikrai nemažai, nes reikia pasiekti varžą R = 10 (Arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0.1).
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Statomame A klasės name gegnės 30 cm aukščio, ant jų jau sumontuota OSB, difuzinė plėvelė, reikalingi grebėstai ir skardinė stogo danga. Norime esamą dvišlaitį stogą iš vidaus apšiltinti. Salione stogas bus sutapatintas su lubomis, name bus sumontuotas rekuperatorius. Ten kur stogas su lubomis nebus sutapatintas, bus palėpės, kuriose bus išvedžioti ortakiai, kitos komunikacijos. Tad ir palėpes bus galima ventiliuoti. Kokie galimi variantai ir kaip mūsų atveju juos techniškai teisingai įvykdyti?
Atsakymas: OSB neskirta sandarumui užtikrinti, sandarumą užtikrina sandarios medžiagos, tai gali būti poliuretano putos, teisingai sumontuota garo izoliacinė plėvelė. Teisingas montavimas, tai visų sujungimų ar pradūrimų užsandarinimas. 30 cm šiltinimo, kad atitiktų A klasę be poliuretano stogo šiltinimui nelabai ką ir rasite. Vatos ir polistirolio nepakanka, neoporo lambda reikia skaičiuoti, tačiau sandarumas nesigauna. A klasėje yra reikalingas arba didelis nesandarios medžiagos kiekis, arba poliuretanas, kuris sprendžia ir storio ir sandarumo klausimus. Įvertinus ilgaamžiškumą, jo kaina yra labai padori.