Būsto paskola nesusituokusiems: sąlygos, galimybės ir patarimai

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ne santuokoje esantys asmenys gali įsigyti turtą ir gauti paskolą, taip pat kokios yra galimybės susitarti dėl nuosavybės teisių.

Paskolos gavimas nesusituokus

Kartu su draugu (esame nesusituokę) ketiname imti paskolą butui įsigyti, po konsultacijos banke paaiškėjo, kad paskolą gali imti tik draugas. Noriu paklausti, kokia būtų tvarka, siekiant sudaryti sutartį, kurioje būtų numatyta, jog butas yra pripažįstamas mūsų abiejų - bendrąja jungtine nuosavybe? Ar reikalingos kokios nors teisinės paslaugos, rengiant sutartį ir pan.?

Bendroji jungtinė nuosavybė nesusituokusiems

Galimybių ne sutuoktiniams įgyti turtą bendros jungtinės nuosavybės teise nėra, kadangi šis teisinis režimas teisiškai įmanomas tik tarp susituokusių asmenų.

Bendroji dalinė nuosavybė

Jūsų atveju, galėtumėte įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kurioje kiekvienam iš bendraturčių yra nustatytos dalys, pvz.

Natūralu, kad nemažai klausimų kyla nesusituokusiems partneriams, kurie nori bendrai įsigyti būstą. Tokiu atveju paskolą irgi galima imti kartu, kartu vertinami ir finansai. Šiuo atveju patartina pasirašant notaro patvirtintą sutartį, aiškiai nusirodyti nuosavybės dalis. Nes nuosavybę galima įgyti nebūtinai lygiomis dalimis.

Pavyzdžiui, jei vienas iš poros įneša daugiau lėšų nei kitas, logiška, kad jam priklausytų didesnė būsto dalis, tarkime, du trečdaliai. Tokia sutartis įneštų aiškumo ir padėtų išvengti konfliktų dalinantis būstą išsiskyrimo atveju.

Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės.

Nenorint šių klausimų tvarkyti teismine tvarka, juos tinkamai įforminti gali padėti ir notaras. Abiem atvejais svarbiausia yra abipusis sutarimas dėl visų sąlygų.

Svarbu! Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės.

Turto įsigijimas ir paskolos sąlygos

2022-08-17 08:59Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.

Ekspertė sako, jog nesusituokusios poros dažniausiai dėmesį kreipia ne į būsto keliamas emocijas, bet į jo likvidumą. Paprastai jos renkasi 2-3 kambarių, ne paties didžiausio ploto būstus. Taip pat tokios poros mažiau žino apie savo poreikius būstui, nes jis dažnu atveju yra pirmas.

„Realco“ pardavimų vadovė pataria, būstą nusprendusiai įsigyti nesusituokusiai porai pirmiausia apsilankyti kredituojančioje įstaigoje ir sužinoti, kokio dydžio paskolą jie galėtų gauti.

Pora, net ir nesusituokusi, vertinama bendrai, o ne po vieną asmenį atskirai, nebent kažkurio asmens kreditingumas labai rizikingas. Tačiau tai, ar žmonės ima paskolą susituokę, ar ne, jų kreditingumui įtakos nedaro.

Vėliau, išsiaiškinusi kreditavimo galimybes bei sąlygas ir radusi tinkamą būstą, pora turėtų abiejų vardu pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį su NT vystytoju.

Turto dalybos išsiskyrimo atveju

Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau.

„Kartu gyvenančių ir bendrą turtą įsigijusių, tačiau nesusituokusių porų turtinių santykių teisinis reglamentavimas, atvirkščiai nei civilinę santuoką sudariusių asmenų, Lietuvoje beveik neegzistuoja.

Pirmoji situacija - partneriai yra turto bendrasavininkai, t.y. kiekvienas iš jų aiškiai žino savo turto dalį ir nuo pat turto įsigijimo momento šias dalis apsibrėžia.

Antroji situacija - turtas perkamas tik vieno iš partnerių vardu, tačiau įsigijimo tikslas yra bendras.

Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme.

Anot ekspertės, jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį.

„Teismas ginčą sprendžia atsižvelgdamas į šiuos aspektus - nustatoma, ar porą sieja jungtinė veikla, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių. Gyvenimas kartu ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis teismui dažniausiai būna pakankamas pagrindas pripažinti partnerių jungtinę veiklą ir susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės“, - komentuoja M.

M. Šadbarė pažymi, kad neišmokėtos paskolos likutis svarbus tada, kai partneriai nesutaria dėl turto atsidalinimo kompensacijos forma.

„Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto. Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių“, - pasakoja M.

Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto.

Kilus ginčui, jo sprendimo sėkmė bet kokiu atveju priklauso nuo turimų įrodymų.

Svarbūs aspektai perkant būstą

Perkant asmenine nuosavybe NT disponuoja vienas asmuo - jis vienas sprendžia, ar būste gyventi, ar jį parduoti, o gal nuomoti. Perkant būstą partnerystėje, bet neįregistravus santuokos, jis kiekvienam iš partnerių paprastai priklauso po lygiai. Atitinkamai parduodant ar nuomojant tokį būstą sprendimas taip pat turi būti abiejų asmenų.

Būna atveju, kai partneriai proporcijas pasiskirsto ir kitokiomis dalimis, pavyzdžiui, trečdalis nuosavybės vienam ir du trečdaliai kitam. Jeigu pora nori apsidrausti nuo ateityje galimai kilsiančių nesutarimų dėl būsto, patariama dar prieš įsigyjant NT pasirašyti tarpusavio ikivedybinę sutartį, kurioje būtų aptarti visi su turto naudojimu ir dalyba susiję klausimai.

Tiesa, V. „Galima bendru sutarimu parduoti NT, padengti paskolą ir pasidalinti likusias nuosavas lėšas. Kitas būdas - vienam iš partnerių išpirkti kito partnerio dalį, tačiau tam būtinas kredituojančios įstaigos leidimas. Jis paprastai suteikiamas, jei turtą norinčio išpirkti poros nario pajamos ir kreditingumas yra tinkami.

„Tuo tarpu susituokusių žmonių turto dalybos visais atvejais, net jei ir yra šalių bendras susitarimas, turi būti patvirtinamos teismo. Teismas turi priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kas apima ir turimo turto dalybas“, - konstatuoja V.

Ekspertė apibendrina, kad būsto įsigijimas, o prireikus ir jo dalybos yra aiškiai reglamentuotas procesas, nepriklausomai nuo to, kas jį perka - vienas asmuo, santykių neįforminusi pora ar sutuoktiniai. Svarbiausia atlikti namų darbus ir nebijoti pasikonsultuoti su specialistais.

Patarimai perkant senos statybos būstą

Renkantis tarp naujos ir senos statybos butų, svarbu atsižvelgti į pradinio įnašo reikalavimus. Naujos statybos butui reikalingas nuo 15% įnašas, o senos statybos - nuo 20% ar net daugiau. Bankai individualiai vertina renovuotus senos statybos daugiabučius namus.

Pilna namo renovacija (stogas, šiltintas fasadas, laiptinės, liftai, santechnika ir t.t.) gali sumažinti pradinio įnašo reikalavimus, tačiau tai priklauso nuo buto likvidumo, būklės ir banko vertinimo.

Minimalus pradinis įnašas reikalaujamas 15%, tad dažniausiai naujos statybos butams jis ir yra prašomas. O senos statybos butams dažnu atveju prašoma didesnio nei 15% pradinio įnašo, bet gali būti įvairiai.

Vienas vartotojas teiravosi, kaip bankai žiūri į renovuotus senos statybos daugiabučius namus. Atsakymas buvo, kad viskas labai individualu ir priklauso nuo daugelio faktorių.

Kitas vartotojas klausė, ar verta pirkti butą sename, 1938 metų statybos name. Atsakymas buvo, kad namas namui nelygus ir reikia spręsti patiems.

Trečias vartotojas planavo imti būsto paskolą ir klausė, ar būtina būti susituokus norint paimti paskolą iš banko. Jam buvo atsakyta, kad nesusituokusiems asmenims bankai suteikia paskolas abiems kaip bendraskoliams.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar būtina būti susituokus norint gauti būsto paskolą?

  Ne, nesusituokusiems asmenims bankai suteikia paskolas abiems kaip bendraskoliams.

• Ar senos statybos būstui reikalingas didesnis pradinis įnašas?

  Taip, senos statybos būstui dažniausiai prašoma didesnio nei 15% pradinio įnašo.

• Kaip bankai vertina renovuotus senos statybos daugiabučius?

  Viskas labai individualu ir priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant buto likvidumą, būklę ir banko vertinimą.

Pavyzdžiai iš diskusijų

Žemiau pateikiama lentelė su dažniausiai užduodamais klausimais ir atsakymais, susijusiais su būsto paskola nesusituokusiems asmenims:

Tikimės, kad ši informacija padės jums priimti teisingą sprendimą dėl būsto įsigijimo!

tags: #busto #paskola #nesusituokusiems