Šiais laikais, kai informacijos srautai yra didžiuliai, kartais sunku būti išgirstam. Tačiau yra būdų, kaip atkreipti į save dėmesį ir pasidalinti savo mintimis su kitais. Straipsnyje aptarsime įvairius sveikinimo būdus, citatas ir patarimus, kaip būti išgirstam.
Sveikinimai: nuo seniausių laikų iki šių dienų
Kada, kur, kodėl atsirado (pasi)sveikinimai - judesiais, šūksniais, žodžiais? Turbūt nuo pačių seniausiųjų laikų susitikdami žmonės jautė vieni kitiems įvairius jausmus, kuriuos iš pradžių išreiškė veido mimika ir garsais, paskui - kokiais nors sutartiniais judesiais ir šūksniais, kol visa tai virto tam tikromis etiketo formomis: linktelėjimas galva, nusilenkimas, kepurės nukėlimas, rankos paspaudimas, glėbesčiavimasis, bučiniai, nosių trynimas... ir sveikinimosi posakiai (Ei!, Hei!, Hello!, Hola! Sveiki!, Labas!...).
Paskui tam tikromis progomis (kalendorinių ir kitokių švenčių, vardadienių, gimtadienių, garbingų jubiliejų ir t. t. ) atsirado tradicija rašyti pasveikinimus raštu. Brangus vaikeli, Miela Mamyte, Mano Bičiuli.... Sveikinu Tave sulaukus... šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, šv. Velykų, Tavo vardadienio, gimtadienio, pirmosios mokslo metų dienos proga..... ir linkiu....laimės, sėkmės, draugystės, sveikatos, daugybės nuotykių, atradimų, išradimų.... Nuoširdžiai Jūsų vaikaitis, Tavo draugas...
Tačiau kartais norisi artimus ir tolimus žmones pasveikinti kitaip - vienus poetiškai (kaip gera atsiversti poezijos knygas arba sukurti patiems...), kitus humoristiškai (į pagalbą - savi ar kitų sugalvoti juokingi posakiai), trečius - su liūdesiu ar paslaptimi (praverčia skaitytų knygų aforizmai, lotyniški posakiai, citatos iš savų dienoraščių...), o kitus - dar kitaip, nes iš tikrųjų yra daugybė būdų, kaip išsakyti savo palinkėjimus.
Štai keletas pavyzdžių:
- I pvz. - priešininkų žodinis pasisveikinimas: A. Sikstenas nenorom surašė taikos sutartį su be galo sunkiomis sąlygomis Baltosioms Rožėms, pavyzdžiui, už pusę savo savaitinių pajamų jos turės pirkti įvairių karamelių Raudonosioms Rožėms.
- II pvz. - direktoriaus žodinis sveikinimas mokslo metų pradžioje iš J. K.: Atsistojo Albas Dumbldoras. - Sveiki! - prabilo. - Sveikinu sulaukus naujų mokslo metų Hogvartse! Prieš prasidedant vaišėms, norėčiau tarti keletą žodžių. Štai jie: mulkiai, verksniai, padugnės, seiliai. Jis vėl atsisėdo. Visi plojo ir šaukė. Haris nesuprato, juoktis ar ne. - Gal jis... truputį trenktas? - Trenktas? - išdidžiai pakartojo Persis. - Geriausias pasaulio burtininkas!
- III pvz. - direktoriaus žodinis sveikinimas mokslo metų pabaigoje iš J. K.: - Praėjo dar vieneri metai!- smagiai prabilo jis. - Truputį jus pagaišinsiu dusulingo senio postringavimais, o tada jau galėsite suleisti dantis į visus tuos gardėsius. Na, ir meteliai pasitaikė! Turiu vilties, jog jūsų galvos šiek tiek pilnesnės, nei buvo...
- IV pvz. - sveikinimai pagrindinei veikėjai Gemai gimtadienio proga iš J.: Už durų pasigirdo šnopavimas. Vidun įslinko smalsaujantis Pašėlęs Lojikas, norėdamas palaižyti mane ir pasveikinti su gimtadieniu. Paglosčiau jį ir užčiuopiau ant antkaklio pakabintą ryšulėlį. Jis man padovanojo puikų gimtadienio atviruką, ant kurio nupieštas stambus berniukas sėdėjo prie didžiulio stalo, nukrauto šimtais pyragaičių: glaistytų, kreminių, varškės pyragaičių ir visokių kitokių, kuriuos tik galima įsivaizduoti. Abiejose rankose jis laikė po plikytą pyragaitį ir, palaimingai šypsodamasis, valgė iš abiejų paeiliui. Ponia Vatson man paruošė ypatingą atviruką! Ant jo buvo žiaurios senamadiškos mokytojos paveikslas: ji dėvėjo profesorišką kepurę, o rankose laikė lazdelę. Viršuje buvo užrašas: „Gražiai elkis!“ Atviruko vidinėje pusėje ponia Vatson užrašė: „Būk laiminga! Atplėšiau voką. Jame buvo mažas paketėlis, suvyniotas į sidabrinį popierių, ir gimimo dienos atvirukas. Ant atviruko buvo nupiešti du apsikabinę meškiukai: vienas geltonos, o kitas - rožinės spalvos. Viršuje geltonomis ir rožinėmis raidėmis buvo užrašyti žodžiai: „Su gimimo diena“, o viduje - „Geriausia drauge, apkabinu tave, kaip meškiukas meškiuką, daug kartų.
- V pvz. - sveikinimas pagrindiniam veikėjui Bjosiui Velykų proga iš K.: Mano kambaryje, ant rašomojo stalo, guli kitas velykinis kiaušinis su sveikinimais hindi kalba. Paimu kiaušinį, bet man taip dreba rankos, kad jis iškrinta ant grindų ir sudūžta. Tačiau viskas tik į gera, nes kitaip aš niekada nebūčiau išdrįsęs jo atidaryti ir nebūčiau perskaitęs patarlės. Ji ant šviesiai žalio popieriaus. Aš taip susijaudinu, kad vos nepraryju lapelio, kad Ulfhilda jo nepamatytų.
- V pvz. - citatos iš T.: *Toks vakaras labai tinkamas dainai. Naujai dainai, kurioje būtų viena dalis vilties, dvi dalys pavasariško liūdesio, o visa kita - tiktai nesuvaldomas džiugesys, kad keliauji, esi vienas ir tau gera. *Upelis irgi bus mano dainoje. Gal kaip priedainis. *Niekuomet nebūsi tikrai laisvas, jeigu kuo nors pernelyg žavėsiesi. *Juk jūs žinote, kaip lengvai gali pavirsti nematomu, jeigu esi dažnai gąsdinamas. *Iš tikrųjų puiku, kai nereikia nieko kalbėti ir nieko aiškinti nei sau, nei kitiems. * - Mums dar reikėjo gauti žvaigždę, - sukuždėjo Muminuko mama. - Bet tai neįmanoma! - Jie pasižiūrėjo į dangų, kuris buvo aukštas ir juodas, bet toks pilnas žvaigždžių, jų spindėjo tūkstančius kartų daugiau nei vasarą. O pati didžiausia kabojo tiesiai virš jų eglės viršūnės.
- VI pvz.: nebeprisiminsi (V. Tave pabučiuos užtrauktukas. (L. Tyliai šnabžda: broleli, Kalėdos... (L. Tik tu sušildyt mus gali... (A. Jau vakaras. Jau vakaras. Mėnulis baltas kyla. (M.
Simorono realybės valdymo sistema
Sunku patikėti, bet, regis, pakeisti daugybę dalykų gyvenime nėra labai sudėtinga. Labai dažnai viskas, ko reikia - tai šiek tiek humoro ir tikėjimo. Simorono realybės valdymo sistema, remiasi senoviniais dvasiniais ritualais ir technikomis ir šiuolaikinės psichologijos pasiekimais. Svarbiausi šios sistemos elementai yra saviironija bei humoro jausmas.
- 1 taisyklė - stebuklų būna! Kiekvienas burtininkas žino du žodžius, kurie valdo situaciją: „Tebūnie!“, „Atšaukiama!“. Tačiau net ypatingų galių neturintis žmogus gali atlikti eksperimentą: naudojantis šiais žodžiais kurti laimingus įvykius ir spręsti problemas. Pavyzdžiui, atsikėlus rytą, pasirąžyti lovoje ir pasakyti sau: „Šiandien mano gyvenime nutiks trys stebuklai“. Tada spragtelėti pirštais ir garsiai pasakyti „Tebūnie!“. Tada dar kartelį spragtelėti pirštai ir garsiai pasakyti: „Atšaukiamos visos kliūtys!“. Smagi ir magiška dienos pradžia nuties kelią link stebuklų. Stebuklus reikia mokėti pamatyti. Tai gali būti bet kas, net patys mažiausi, bet malonūs įvykiai: praeivio šypsena, vairuotojas, kuris sustoja palaukti, kol įlipsite į autobusą, saulė, nušvitusi pro debesis ir t. t. Nereikia nuvertinti mažų dalykų - jie suteikia momentinį laimės jausmą ir padeda pradėti galvoti, kad sekasi.
- 2 taisyklė - susikurti laimės ratą. Tam reikės įsigyti žydinčią gėlę (sanpauliją) vazone. Tačiau jos nesirinkti paskubomis. Įsigijus padėti vazoną mėgstamoje namų zonoje. Ši gėlė turi magiškų savybių. Ja reikia ypatingai rūpintis. Kiekvieną rytą ir vakarą augalą reikia laistyti su pipete, lašinant po 27 lašus. Laistyti garsiai kalbant žodžius: „Aš laistau sėkmės augalą“. Šią procedūrą kartoti 27 dienas. Jeigu kamuoja problemos, galima kreiptis į augalą kelis kartus per dieną, balsu išsakant savo didžiausius norus. Puoselėjami augalai atnaujina energetinį namų lauką ir išvalo nuo bet kokio negatyvo, atlaisvina vietą meilei.
- 3 taisyklė - suvaldyti meilės energiją. Kiekvieną kartą susidūrus su tikrojo vyriškumo pavyzdžiais (televizijos ekrane, reklamose, gatvėje, darbe, pamačius būrį kareivių ir pan.) kartoti kaip mantrą: „Tai yra vyras, kurį aš mylėčiau… Ir tą mylėčiau, ir tą…“. Tą kartoti savaitę. Po savaitės, pamačius tikrą vyrą mintyse kalbėti: „Šitas vyras mane mylėtų… Ir tas mylėtų, ir tas…“. Trečią savaitę meilė tampa abipusė: „Jis mane myli ir aš jį myliu… Ir tas mane myli ir tą aš myliu…“. Pozityvūs teiginiai padeda visatai suprasti tikruosius norus ir atsiųsti laimės energiją. Nereikia stebėtis, jei jau po trijų savaičių noras laimingai pamilti taps realybe. Kai kuriems prireiks daugiau laiko ir tai yra normalu. Per tą laiką galima išbandyti kitus metodus. Pavyzdžiui, vizualizuoti savo norą ir paprašyti visatos, kad jį įgyvendintų.
Norint, kad norai išsipildytų, reikės daug kantrybės ir nuoseklumo, todėl nereikia nuleisti rankų, jei nepasiseka iš pirmo karto!
Jaunaties energija ir jos poveikis
Jaunaties energija gali skatinti permąstyti savo vietą tarp žmonių ir bendrų tikslų. Gali kilti noras atsitraukti nuo triukšmo ir atsirinkti kur verta investuoti laiką. Vidinę kryptį stiprina tylus apsisprendimas, o ne skubotas veiksmas. Dėmesys gali krypti į profesinę kryptį ir atsakomybės jausmą. Gali būti naudinga peržiūrėti kas iš tiesų teikia stabilumo, o kas tik kuria įtampą. Ramybė randama leidžiant sau judėti nuosekliai, be vidinio spaudimo.
Jaunatis gali pažadinti poreikį plėsti akiratį per mokymąsi, keliones ar gilesnius pokalbius. Gali kilti klausimų apie prasmę ir kryptį. Aiškumas ateina per smalsumą, o ne per skubias išvadas. Santykių veidrodis gali parodyti tai, kas anksčiau liko nepastebėta. Gali stiprėti poreikis lygesniam dialogui. Harmonija gimsta per gebėjimą girdėti, ne tik būti išgirstam.
Vidinės transformacijos tema gali tapti ryškesnė, nei išoriniai įvykiai. Gali būti naudinga paleisti senas nuoskaudas ar baimes. Lengvumas grįžta tada, kai leidžiama sau jausti, bet nebesilaikyti praeities. Kasdienybė gali prašyti daugiau sąmoningumo kūno ir darbo balanse. Gali būti naudinga peržiūrėti įpročius. Maži pokyčiai gali kurti didesnį vidinį stabilumą.
Jaunatis gali suaktyvinti kūrybinę ir jausminę pusę. Gali kilti noras daugiau džiaugtis, bet kartu saugoti emocinį balansą. Šiluma stiprėja, kai leidžiama sau būti tikriems. Namų ir vidinio saugumo tema gali tapti svarbiausia. Gali būti naudinga daugiau laiko skirti tylai ar artimiausiems žmonėms. Tvirtumas auga iš vidinės, o ne išorinės kontrolės.
Mintys gali suaktyvėti, atsirasti daugiau pokalbių ar planų. Gali būti naudinga neskubėti sakyti visko iš karto. Aiškumas ateina per brandų žodį. Vertės ir finansų klausimai gali iškilti į paviršių. Gali būti naudinga atsigręžti į tai, kas kuria tikrą saugumą. Stabilumą stiprina ramūs, apgalvoti sprendimai.
Jaunatis gali pažadinti naujo ciklo pojūtį. Gali kilti poreikis keisti įvaizdį, kryptį ar vidinį santykį su savimi. Svarbiausia judėti taip, kaip jaučia širdis, o ne lūkesčiai. Vidinis pasaulis gali tapti ypač jautrus ir kalbus. Gali būti naudinga daugiau ilsėtis, užbaigti senus vidinius procesus. Tyla gali tapti stipriausiu atsinaujinimo šaltiniu.
Istoriko vaidmuo visuomenėje
Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. Išsamiau nesusipažinusieji su istorikų buitimi ir būtimi dažniausiai linkę jiems klijuoti „istoriko - knygų žiurkės“ etiketę. Taigi, istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei. Pastebiu, kad kai kurie kolegos iš tiesų pamiršo (arba tiesiog nenori pripažinti), jog istorija ir literatūra yra to paties medžio šakos, todėl turi daug bendra. Šį santykį bent jau anglų kalboje padeda tiksliai išreikšti žodžiai „history“ (istorija) bei „story“ (pasakojimas) ir juos supantis bendras reikšmių laukas.
Istorija mane žavi teikiamomis galimybėmis mąstyti apie save ir pasaulį, bėgantį laiką, praeities ir dabarties „akistatas“. Tad galiu dirbti su įdomiais jaunais žmonėmis. Jie paskaitose ne tik „rašo diktantus“ (t. y. "konspektuoja"). Man patinka bendrauti su studentais, nes paskaitose ir seminaruose keičiamės idėjomis.
Istorikas turi ne tik būti geras mokslininkas, bet ir mokėti sklandžiai kalbėti, rašyti. Istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei.
Visuomenėje iš tiesų ganėtinai gajus stereotipas, esą istorikai - linkę į vienatvę, mažai ir nenoriai bendraujantys, nuolat archyvuose ar bibliotekose besislapstantys „akiniuočiai“. Visų pirma, mūsų amato ypatumai - geras istorikas turi daug laiko praleisti archyvuose arba prie kompiuterio.
Vasario 16-osios akto atradimo reikšmės
Visiškai akivaizdu, kad egzistuoja bent trys Vasario 16-osios akto atradimo reikšmės: simbolinė - emocinė; teorinė; geopolitinė. Viešojoje erdvėje reiškiantiems nuomonę, esą Lietuvos istorikai turėtų pasakyti „mea culpa“ („esame kalti, nes neradome Vasario 16-osios akto, kaip ir Mindaugo sostinės vietos, Vytauto kapo ir karūnos, Vilniaus bazilisko, ir t. t.“), turiu kontrpasiūlymą - kelių dienų senumo įvykiai gali būti puikia paskata pradėti kalbėtis apie tai, ką per nepriklausomos Lietuvos valstybės egzistavimo laikmetį privalėjome ir spėjome padaryti, ir kodėl kai kurie būtiniausi dalykai vis dar yra tik planų, strategijų, vizijų ar kolektyvinių sapnų sferoje. Formuluoju šį pasiūlymą turėdamas omenyje vieną nemaloniai skambančią tezę - Lietuvos valstybė niekada savo prioritetu humanitarikos nelaikė ir todėl šioje sferoje dirbantys žmonės yra daugeliu atveju lyg nuotykių ieškotojai, o ne mokslininkai, įgyvendinantys ilgalaikę valstybės strategiją. Norintiems prieštarauti tegaliu užduoti vieną klausimą - ar Lietuvos valstybė kada nors buvo įvardijusi savo prioritetu Vasario 16-osios akto suradimą ir (esant reikalui ir galimybėms) parvežimą į Lietuvą?
Vasario 16-osios akto atradimo reikšmės
| Reikšmė | Apibūdinimas |
|---|---|
| Simbolinė-emocinė | Vasario 16-osios akto atradimo reikšme mes neturime teisės abejoti. |
| Teorinė | Profesoriaus Liudo Mažylio atradimas akimirksniu tapo tikru iššūkiu mūzos Klėjos tarnams, nes privertė mus nerti į giliausias istorijos, politologijos, tarptautinės teisės ir tekstologijos gelmes svarstant pamatinį teorinį klausimą „Kas yra dokumento originalas?“. |
| Geopolitinė | Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve surastas dokumentas mums pasakoja apie tai, koks sėkmingas buvo užgimusios Lietuvos valstybės kelias į tarptautinį pripažinimą. |
Nepaisant nepakankamo dėmesio mokslui, vaizduotės, intelektinės drąsos ir strateginio mąstymo stygiaus valstybiniu mastu, Kovo 11-osios epochoje mokslininkai valstybei ir visuomenei padovanojo ne vieną mūsų istorinę vaizduotę esmingai paveikusį ir kolektyvinę tapatybę sustiprinusį atradimą. Turiu omenyje archeologo Aleksiejaus Luchtano nuoseklų ilgametį darbą tyrinėjant Kernavę (kartais pavadinamą „lietuviškąja Troja“) ir Albino Kuncevičiaus Dubingiuose surastą Mikalojaus Radvilos Juodojo bei Radvilos Rudojo palaidojimo vietą (pastarasis atradimas tapo pagrindu šių Lietuvos istorijos herojų ir kitų Radvilų giminės atstovų palaikus saugančio panteono steigimui); istoriko Edvardo Gudavičiaus iš naujo aktualizuotą 1009‑ųjų siužetą ir nustatytą labiausiai tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą - 1253 m. liepos 6-ąją. O kur dar istoriko Alfredo Bumblausko pastangos, atvėrusios mums LDK istorijos imperinį matmenį ir parodžiusios senosios Lietuvos buvimą erdvėje nuo Gdansko iki Smolensko; praeities tyrinėtojo Egidijaus Aleksandravičiaus mums suteikta galimybė pamatyti istorijos įvairovę lietuvių išeivijos pasaulyje ir pagaliau kelių akademinių disciplinų atstovų nuoseklaus darbo rezultatas - Kauno modernizmo fenomeno, gimusio tarpukariu, pamatymas ir įvertinimas. Na, ir baigdamas paminėsiu daugiatomės Lietuvos istorijos autorių pastangas, dėl kurių prieš skaitytojų akis atsiskleidžia panoraminis valstybės ir tautos istorijos vaizdas. Profesoriaus Liudo Mažylio atradimas bus įrašytas į paminėtų proveržių, padariusių mūsų kaip bendro istorinio likimo ir atminties bendruomenės gyvenimą prasmingesnį, gretą ir aš dėl to nuoširdžiai džiaugiuosi bei sveikinu savo kolegą iš Vytauto Didžiojo universiteto.
Vytautas Landsbergis tapo projekto „Europeana 1989“ ambasadoriumi Lietuvoje. Jis vienas iš tų žmonių, kurie atliko lemiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir ne tik matė, kaip keitėsi mūsų šalis, bet ir skatino šiuos pokyčius. Aišku, dirbo organizacinė ir koordinuojanti Sąjūdžio vadovybė, o man dar teko viena nenumatyta užduotis - kalbėti per radiją prieš pat paskirtąją valandą. Atėjo mat nerimastingos žinios, kad keliai užsikimšę, žmonės labai jaudinasi pavėluosią, gali kilti sumaiščių, nelaimių, todėl valstybinis radijas paskambino, ar negalėčiau kreiptis į užstrigusiuosius keliuose. Skubėjau iš štabo į radiją ir kreipiausi į visus, kurie pakeliui, kad, jeigu nespėja, išliptų paskirtą valandą iš automobilių ir stotų, kur esą, susikibę rankomis - ir bus Baltijos kelyje. Kvietimas arba instrukcija nuėjo, žmonės įvykdė, ir šventė visiems liko šventė. Tačiau tai - ne visas dienos turinys. Anksčiau tą rugpjūčio 23-ąją, gal rytą, gal apie pietus, vyko ir svarbus, grynai politinis renginys - Sąjūdžio Seimo posėdis, kuriame tikslinome konceptualius mūsų programos dalykus.
