Notaras - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavestos dokumentų ir sandorių tvirtinimo funkcijos, užtikrinantis teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaras teisiškai įtvirtina fizinių ir juridinių asmenų teises bei teisinius faktus, apsaugodamas jų ir valstybės interesus. Notarai savo įgaliojimus vykdo nepriklausomai nuo valdžios institucijų įtakos, paklusdami tik įstatymams.
Notaro Funkcijos ir Duomenų Apsauga
Notarai yra asmens duomenų valdytojai ir tvarkytojai, renkantys ir tvarkantys asmens duomenis, siekiant užtikrinti, kad teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Renkant ir tvarkant asmens duomenis, privaloma laikytis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, įtvirtintų BDAR ir kituose teisės aktuose.
Visiems notarams skiriamas duomenų apsaugos pareigūnas, kuris vykdo jam pagal BDAR pavestas užduotis. Notaras tvarko asmens duomenų tvarkymo veiklos įrašus ir pildo Duomenų tvarkymo veiklos įrašų žurnalą, kuriame pateikiama informacija apie visas atliekamas asmens duomenų tvarkymo operacijas. Notaras turi užtikrinti duomenų tvarkymo veiklos įrašų saugumą bei įrašų pakeitimų atsekamumą.
Asmens duomenys saugomi tiek laiko, kiek pagal įstatymus ar kitus teisės aktus turi būti saugomi dokumentai, kuriuose šie duomenys yra nurodyti. Notaro profesinės veiklos metu sudaryti ir gauti dokumentai saugomi pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus bendruosius dokumentų saugojimo reikalavimus ir Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo taisykles. Notaro profesinės veiklos dokumentų minimalius saugojimo terminus nustato Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė.
Notaras, atsižvelgdamas į asmens duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, taip pat įvairios tikimybės ir rimtumo/rizikos pavojus asmenų teisėms ir laisvėms, įgyvendina tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų saugumo priemones, skirtas užtikrinti veiksmingą asmens duomenų apsaugą ir adekvatų saugumo lygį. Notaro įgyvendinamų techninių ir organizacinių asmens duomenų saugumo priemonių aprašymas pateikiamas Duomenų tvarkymo veiklos įrašų žurnale.
Paveldėjimo Ypatumai ir Notaro Svarba
Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Tais atvejais, kai įpėdinis nusprendžia priimti palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, laikoma, kad kartu jis prisiėmė ir neribotą atsakomybę už palikėjo skolas. Tai reiškia, kad už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu.
Įpėdiniai gali palikimą priimti skirtingais būdais. Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais.
Siekiant priimti palikimą pagal turto apyrašą, būtina atlikti šiuos veiksmus:
- Per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą.
- Gavus pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.
- Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.
- Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo.
Įpėdinis privalo pateikti visus duomenis apyrašui sudaryti. Apyrašo pabaigoje įpėdinis pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Toks reglamentavimas skirtas užtikrinti palikėjo kreditorių teisėtus interesus.
Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo. Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
Į notarą reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Kreiptis reikia į notarą, kuriam priskirta aptarnauti palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą (įprastai pagal mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą).
Dažniausiai reikalingi dokumentai:
- Asmens dokumentas (paso arba asmens tapatybės kortelės).
- Palikėjo medicininio mirties liudijimo.
- Dokumentų, patvirtinančių giminystę (pvz., gimimo liudijimo, santuokos liudijimo ir kt.).
- Testamento, kai (jeigu) paveldima pagal testamentą.
- Turto dokumentų (jei turite): nekilnojamojo turto dokumentų, transporto priemonės dokumentų.
Pirmą kartą pas notarą pateiksite pareiškimą dėl palikimo priėmimo (jeigu pageidaujate jį priimti) arba dėl jo atsisakymo (jeigu norėsite atsisakyti palikimo). Bus laikoma, kad paveldėjimo byla pradėta.
Kaip GREITAI atgauti palikimą!
Palikimo priėmimo būdai:
- Palikimo priėmimas, prašant išduoti vykdomąjį pavedimą dėl antstolio sudaromo paveldimo turto apyrašo (šiuo atveju už palikėjo skolas atsakoma tik paveldimu turtu).
- Palikimo priėmimas, neprašant išduoti vykdomąjį pavedimo dėl antstolio sudaromo paveldimo turto apyrašo (šiuo atveju paveldėtojas atsako už palikėjo skolas ne tik paveldimu, bet ir savo turtu).
- Palikimo priėmimas faktiniu valdymu (faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti). Šį juridinį faktą nustatyti yra teismo prerogatyva.
Po pirmo vizito reikės surinkti trūkstamus dokumentus (jeigu pareiškėjas pats pageidauja juos rinkti). Prireikus - pateikti informaciją apie turtą (bankai, „Registrų centras“, AB „Regitra“ ir kt.). Palaukti nustatyto termino (dažnai ~3 mėnesius). Iš viso dėl paveldėjimo bylos pas notarą kreiptis reikės bent du kartus: pirmą - dėl palikimo priėmimo, antrą - dėl paveldėjimo bylos užbaigimo.
Disponuoti paveldėtu turtu (parduoti, dovanoti ir kt.) galima tik po galutinio paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Jis išduodamas tik po palikimo priėmimo, paprastai jau praėjus 3 mėnesiams po palikėjo mirties.
Nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įpėdinio vardu notaras įregistruos Nekilnojamojo turto registre, su pareiškėju suderinęs terminą teisių registracijai (per 1-5 darbo dienas).
Notaro Atlyginimas ir Kitos Išlaidos
Įkainiai už notaro paslaugas yra nustatyti LR teisės aktais ir, lyginant su daugeliu kitų notaro paslaugų, dažniausiai yra mažesni. Papildomai kainuos VĮ Registrų centro paslaugos, kai (jeigu) paveldimas nekilnojamasis turtas.
Notaro atlyginimas už pareiškimą apie palikimo priėmimą, pareiškimą apie palikimo atsisakymą, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ir kitų notarinių veiksmų atlikimą yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 498.
Kiti Notariniai Veiksmai
Be paveldėjimo klausimų, notaras atlieka ir kitus svarbius notarinius veiksmus:
- Tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą.
- Išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.
- Liudija parašo dokumentuose tikrumą.
- Tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
- Perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
- Priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas.
- Priima jūrinius protestus.
- Protestuoja vekselius ir čekius.
- Surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima.
- Tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
- Atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Svarbu pažymėti, kad notaras gali atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, naudojantis informacine sistema eNotaras.
Europos Paveldėjimo Pažymėjimas
Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas, kuris aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje.