Vienas populiarus žmogus yra pasakęs, kad norint turėti laimingą dieną, reikia išeiti pasivažinėti iki jūros. Norint turėti laimingą mėnesį - įsimylėti, laimingus metus - vesti, o norint būti laimingu visą gyvenimą - tapti sodininku. Jeigu norite būti laimingi - būkite. Neseniai skaičiau, kaip būsimos mamytės viename forume diskutavo apie mūsų pataliukus - nors ir dieviškai gražu, bet gi čia nieko ypatingo, gal reiktų kokiai vietinei siuvėjai nunešt nuotraukėlę? Ne, mamytės, neneškit, o imkit pačios ir siūkit, kopijuokit, tobulinkit kiek tik širdis ir jėgos leidžia - kad ir kreivesnė bus siūlė, bet kiek joje bus jausmo.. mažylis bus tikrai patenkintas, kokie tie pataliukai bebūtų. Nes, kai kažką darai iš širdies, va tada ir būni laimingas visą gyvenimą.
Dažnai mes užgrūdamenuostabius svirnus, pavėsines, rūsius ir tvartus nereikalingais rakandais. Atrodo, gal kadanors prireiks tų kartotinių dėžių, tų baisių kibirų be rankenos, siaubingų neveikiančių automatinių prietaisų, lentų, vamzdžių ir dar velniai žino,ko… Ne veltui sakoma, kad ir velnias gali koją nusiskuti kai kuriuose užverstuose kambariuose. Tad, jeigu norite gražiai susitvarkyti sodą, pirmiausiai susitvarkykite erdves, kuriose laikyste sodo įrankius iš parduotuvės Ginalas ar iš kitur pirktus.
Jeigu norite tikrai smagiai pailsėti, turite turėti sau specialiai poilsiui įrengtą zoną. Dauguma žmonių rinktųsi vietą, kuri toliau nuo kaimynų akių, yra saulėta ir iš kurios galbūt atsiveria puikus vaizdas. Jeigu savo sode randate būtent tokią vietą, metas joje įrengti poilsio zoną.
Jeigu jau taip nutiko, kad prie savo namo turite kažkokį žemės lopinėlį, tai auginkite jame maistą. Maistas yra jums reikalingas tam, kad išgyventumėte, o maistas iš savo daržo - tam, kad jus pradžiugintų. Taip pat tvarkydami aplinką laikykitės vieno stiliaus. Kaip sakoma, iš didelio rašto išeiti iš krašto, yra labai lengva. Stengiesi, stengiesi, dailini tą savo sodą kaip įmanydamas, o paskui pamatai, kad jis jau atrodo nepataisomai siaubingai.
Apie vaisių ir daržovių auginimą išmano visi, tik ne visiems pavyksta pasiekti gerus rezultatus. Sutikite, dabar įvairiausių patarimų, kaip ką auginti ir prižiūrėti, apstu. Susidaro įspūdis, kad moko visi, kurie netingi. Iš tiesų mūsų svetainėje rašo ir tie, kurie netingi, ir tie, kurie turi laisvo laiko po darbų, ypač dabar, kai jie prasideda. Tiesą sakant, auditorijai reikia būtent asmeninės patirties. Ne agronomo, specialisto komentarų, kaip kokią žolelę užauginti - prie žemės rankas prikišančio žmogaus asmeninė patirtis laikoma daug vertingesne. Mes stengiamės, kad straipsniai būtų paremti ne tik moksliniais tyrimais ar medžiaga iš užsienio.
Turbūt sutiksite, kad esame žemdirbių kraštas. Daugelis domisi vienokių ar kitokių augalų, gėrybių auginimu. Pastebiu tai - net nustebino. Galbūt lietuvis širdyje, kaip ir aš pats, yra arti gamtos. Aš taip pat gyvenu mieste, tačiau prie žemės traukia. Turiu nedidelę sodybėlę, sklypelį, kuriame eksperimentuoju. Pastebiu, kad svetainę lanko daugiausia žmonės, gyvenantys Vilniaus apskrityje. Matau, kad žmonės šiomis temomis domisi. Aišku, dabar Lietuva - daugiau paslaugų nei žemdirbių kraštas, tačiau jų širdyje prieraišumas prie žemės matyti.
Šiltuoju sezonu galime pasidžiaugti sužaliuojančiais augalais ir pasimėgauti gausiu gėrybių derliumi. Visgi į jį dažnai kėsinasi ir įvairūs kenkėjai, kurie yra nusiteikę vienais ar kitais būdais suniokoti mūsų puoselėjamą augmeniją. Gerai tai, kad dabar turime galimybę jiems pasipriešinti - kovai su kenkėjais yra siūlomos pačios įvairiausios priemonės. Renkantis šiuos gaminius, pirmenybę reikėtų teikti kuo smulkesnes skylutes turintiems tinklams: tuomet juose negalės įstrigti mažesni paukšteliai. Estetiškai vaizdo tokia apsauga taip pat neturėtų sugadinti.
Gali pasirodyti kiek paradoksalu, tačiau geriausia apsauga nuo paukščių yra patys paukščiai. Ne paslaptis, kad mažesni paukščiukai bijo už save didesnių gyvūnų, tad jeigu medyje jau tupės plėšresnis paukštis, jie tikrai nenorės įsitaisyti šalia jo. Paukščių dekoracijos atkartoja identišką jų dydį ir išvaizdą - toks realistiškumas užtikrina jų efektyvumą. Dažniausiai jos kabinamos medžiuose, tačiau galite šias dekoracijas pritaikyti ir kitose vietose, kur norėtųsi išvengti tokių nekviestų svečių - jos gali tapti ir savotiška puošmena. Galima sakyti, kad tokios priemonės yra vienos universaliausių. Jos efektyviai atbaido įvairiausius gyvūnus, pradedant pelėmis ir baigiant šunimis.
Tokie prietaisai skleidžia ultragarsinių bangų virpesius, kurie mums yra negirdimi, tačiau gyvūnams jie sukelia stresą ir kitus nemalonius jausmus, dėl kurių norisi kuo greičiau bėgti į kitą vietą. Kai kurios ultragarsinės priemonės netgi turi judesio daviklius ir pradeda veikti tik tuomet, kai gyvūnas priartėja iki tam tikros teritorijos. Be to, tokie prietaisai vis dažniau yra aprūpinami saulės baterijomis, kurios dienos metu pasikrauna nuo jos spindulių. Tad nei pirminės išlaidos, nei tolesnė eksploatacija neprivers plačiai atverti piniginės.
Tokie produktai dažniausiai yra pasitelkiami tuomet, kai kovojama su vabzdžiais ar skruzdėlėmis. Nors tokie gyviai miške mums nekelia jokių emocijų, sode ir darže jų norėtųsi išvengti. Skruzdžių naikinimas tokiais atvejais dažniausiai vyksta pasitelkiant miltelius, insekticidą ar įvairius repelentus. Panašių priemonių galima rasti ir norint įveikti vabzdžius. Dažniausiai gamintojai nurodo, su kokiais kenkėjais atitinkami produktai gali kovoti ir kaip reikėtų juos naudoti, tad rinkdamiesi būtinai turėtumėte susipažinti ir su šia informacija. Tokias priemones taip pat galima pritaikyti įvairiems kenkėjams. Įprastai juos pasitelkiame pelėms ar žiurkėms, tačiau prekyboje galima rasti spąstų kurmiams, vabzdžiams ar netgi šliužams.
Svarbiausia, kad veiksmų imtumėtės kaip įmanoma greičiau - tuomet jie augalams padarys mažiau žalos.
Ir tikrai - kažką auginti, būti gamtoje yra neįtikėtina meditacija. Tačiau supratau vieną dalyką - žmogui nebūtinai reikia įmerkti pirštus į dirvą. Tačiau yra tiesiog būtina rasti tokią veiklą, į kurią tiesiog pasinertum stačia galva. Įvairūs rankdarbiai ir siuvimas, viena iš tų veiklų, kai laikas praskrieja žaibiškai - vyras jau kviečia eiti miegoti, bet juk taip norisi dar truputi, na daaar truputi..!
Buvusio policijos pareigūno kartu su žmona kuriamas sodas nelieka nepastebėtas - 2014 ir 2017 m. panevėžiečių namo kiemas laimėjo pirmą vietą Panevėžio miesto savivaldybės organizuojamame gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurse bei taip pat 2015 ir 2016 m. buvo apdovanotas nacionaliniuose konkursuose. Visi augalai prie Panevėžio Nendrės g. esančio daugiabučio pasodinti, genimi ir prižiūrimi paties Gintauto rankomis. Kurti grožį visiems jam - vienas malonumas, tad G. Šimkus naujienų portalui tv3.lt ne tik papasakojo apie „Debesų sodą“, tačiau ir pasidalino naudingais patarimais, norintiems susikurti oazę savo daugiabučio kieme.
Prisimindamas gėlynų atsiradimo pradžią, vyras juokauja, kad susidomėti augalais privertė gyvenimas - dar 1992 m. su žmona atsikraustęs į penkiaaukštį namą, kurio pirmajame aukšte apsigyveno, pamanė, kad šalia galima sukurti kažką gražaus. Be to, kita pirmo aukšto kaimynė namo rytinėje pusėje jau buvo pasodinusi alyvų krūmą ir piliarožių, tad norėjosi aplinką papildyti įvairesniais augalais. Augalų plotai vis augo, juose atsirado daugiau įvairių gėlių ir kitų augalų - tikslingai tobulinti gėlynai neliko nepastebėti ir tokiais pasiekimais Gintautas itin džiaugiasi.
„Sėkmės pagrindas - nuolatinis kūrybinis darbas, noras rezultatais džiaugtis ir neatlygintinai dalytis su kitais. „Debesų sodas“ neturi nei tvorų, nei gyvatvorių, nei augalus saugančių augalų“, - šypteli pašnekovas.
„Debesų sodo“ pavadinimas gimė ne atsitiktinai - daugiabučio namo kieme pagrindą sudaro augalai, kurių forma primena debesis: „Tai japoniškasis debesų formavimo stilius karikomi. Tokia forma nugenėti medeliai nuostabiai atrodo iškritus sniegui. Japoniškojo sodo augmeniją papildo akmenys. Jie - tarsi stuburas. Labai svarbu, kad atsikartotų augalai, kompozicijos iš augmenijos ir akmenų.“
Vis tik, pažymi jis, ne visų daugiabučių kiemuose galima sukurti tokią didelę oazę, o ir pradžia nėra tokia lengva - kai kur reikalingi leidimai iš savivaldybės, seniūnijos, namo ir jo aplinkos administratoriaus. „Prisiimant atsakomybę už kuriamą ir nuolat puoselėjamą aplinką ar jos dalį, būtina žinoti, kur yra lauko inžinieriniai tinklai. Daugiabučio kiemas yra bendrojo naudojimo teritorija, todėl būtina atsižvelgti ir į tai, kad jame užtektų vietos ne tik gražiems gėlynams ir tobulai formuojamiems medžiams, bet ir vaikų žaidimo, sporto aikštelėms, suoliukams, kitai rekreacijai ir poilsiui reikalingai infrastruktūrai. Visus klausimus gyventojams turi padėti spręsti lyderiai: seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkai“, - priduria jis.
Paklaustas, kokius augalus geriausia rinktis sodinti daugiabučio kieme, G. Šimkus vienareikšmiškai sako, jog pušys - itin geras variantas: „Tinkamai formuojamos jos nesukelia problemų. Be didelio vargo galima kontroliuoti jų lajos aukštį ir plotį. Medžių ir krūmų šakų turi būti tiek, kad prasišviestų saulės spinduliai ir prapūstų vėjas.“ Nerekomenduojama sodinti lapuočius, mat jie pavasarį žydėdami skleidžia daug žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas. „Augmenija turėtų būti suskirstyta į vienarūšių augalų grupes. Tarp tokių grupių turėtų būti pasodinta dominuojančių, atsikartojančių medžių ir sudėliota pavienių akmenų bei jų grupių“, - pataria 2018 m. panevėžiečiu išrinktas G. Šimkus.
Kalbėdamas apie gėles, Gintautas pažymi, kad vienmečius augalus renkasi tik ten, kur reikalingas žydintis akcentas konkrečiu metu. Taip pat čia žydi ir našlaitės, kurios pačios pasisėja. „Iš daugiamečių gėlių puikiai tinka rožės ir dengiamieji augalai: glažučių, flioksų, aubrečių, dekoratyvinių čiobrelių, įvairių šilokų kilimai. Pasiteisina ir prieskoninės žolelės: šokoladinės mėtos, anyžiniai lofantai“, - vardina „Debesų sodo“ sodininkas.
Be to, rinkdamiesi gėles, atsižvelkite į tai, kiek laiko per dieną norimoje sodinti vietoje šviečia saulė - nuo to priklausys ir pasirinkimas: „Jeigu augalus sodinate šiaurinėje namo pusėje, kur dominuoja pavėsis, tiks melsvės, astilbės, pakalnutės, paparčiai, japoninės plukės, žiemės.“
Gėlyną kuriant saulėtoje vietoje, puikiai tiks rožės ar raganės - ten jos džiugins žiedais ir neskurs. „Svarbu nepamiršti, kad augalas turi būti pasodintas į tinkamą žemę, gauti reikiamą kiekį drėgmės, apsaugotas nuo ligų ir kenkėjų“, - primena jis.
Pasiruošus gražinti daugiabučio kiemo aplinką, jei to nedaro namo administratorius ar kas kitas, atminkite, kad tai teks daryti iš savo kišenės. Ir pats Gintautas aplinką puoselėja naudodamas savas lėšas: „Svarbu nusistatyti biudžetą ne tik medžiams, gėlėms, bet ir laistymo reikmėms, trąšoms, priemonės nuo ligų ir kenkėjų.“
Gėlynus šalia namo G. Šimkus puoselėja jau kone trisdešimtmetį, tačiau sako visai nepavargstantis ir tik besimėgaujantis kūrybos procesu, juolab, kad bėgant laikui ir priežiūros prireikia vis mažiau. Aplinkiniai taip pat žavisi Gintauto darbu - kasdien einant namo, juos pasitinka kvapnūs gėlių žiedai, o pasidairyti užsuka ir visai nepažįstami žmonės.
„Iki šiol džiugu, kad apie mūsų sukurtą kiemą žino visa Lietuva. Kai į aplinkos puoselėjimą investuoji asmeninių lėšų ir nieko nereikalauji iš kitų, nepatenkintų beveik nėra. Jeigu ir atsiranda, supranti, kad visiems neįtiksi“, - nusišypso „Debesų sodo“ sodininkas G. Šimkus.
Daržas, kurio nereikia kasti, laistyti, purenti, ravėti , - nauja daržininkystės mada, laužanti standartus. Ar šis, vienas seniausių žmonijos būdų papildyti savo maisto atsargų sandėlį, dar gali turėti kokių nors paslapčių? Mūsų tėvai ir seneliai žemę arė, tręšė, daržoves saugojo nuo piktžolių bei kenkėjų - be šių darbų derlius neįmanomas. Vis aštrėjant ekologijos problemoms vėl atsigręžta į mūsų motiną gamtą. Daugėja entuziastų, grįžtančių prie senųjų sodininkystės ir daržininkystės metodų: jų imta mokytis ne iš storų agronomijos vadovėlių, o stebint ir atkartojant procesus, vykstančius natūraliai. Su gamta stengiamasi ne kovoti ar konkuruoti, o dirbti išvien.
Naujasis metodas jau turi ir savo pavadinimą - „Gamtinė žemdirbystė“. Jo pradininku laikomas japonas Masanobu Fokuoka. Jo knygoje „Vieno šiaudo revoliucija“ aprašytas požiūris į gamtinę sodininkystę pasklido po pasaulį. Japono deklaruojamos nuostatos - “Leave nature alone“ (palikite gamtą ramybėje), „Do nothing Farming“ (ūkininkauti nedarant nieko) - kirtosi su tradicinės žemdirbystės standartais, todėl sunkiai prigijo visuomenėje. M.Fokuoka ūkininkauja visiškai nenaudodamas įrankių, kuriais paremta modernioji žemdirbystė. Japonas savo lauko nearia, nenaudoja komposto, trąšų, augalų nelaisto. Jo dirvos įdirbimo metodai reikalauja žymiai mažiau pastangų, negu kiti žemdirbystės būdai. Ir - vis dėlto!
Kitas gerai žinomas gamtinės žemdirbystės atstovas rusas Nikolajus Kurdiumovas siūlo dar giliau pažvelgti į motiną gamtą. Knygose „Protingas daržas“, „Protingas sodas“, „Darna vietoje kovos“ jis nuodugniai aprašo derlingumą lemiančius procesus, vykstančius gamtoje, ir pateikia pavydžių, kaip juos pritaikyti sode. Pasak autoriaus, protingas sodininkas yra tas, kuris mažai kišasi į natūralius procesus, gudriai prie jų prisitaiko ir iš to gauna sveiką, turtingą ir gausų derlių. N.Kurdiumovo tikslas - parodyti, jog galima gauti puikų derlių nenaudojant plūgo ar kastuvo, pesticidų ar mineralinių trąšų, t.y. „Inteligentiškas tinginio daržas“ - toks, kurio nereikia kasti, purenti, ravėti, saugoti nuo kenkėjų.
Taip „Gamtinės žemdirbystės“ metodą apibūdina Saulius Jasionis, vienas jos pradininkų Lietuvoje. Natūraliai ūkininkauti daug patogiau, didžiąją darbų dalį už žmogų atlieka gamta. Tačiau auginant kultūrinius augalus šiek tiek tenka įsikišti į natūralius procesus. Inteligentiška sodininkystė neverčia tiek daug kapstytis darže, o padeda daugiau gilintis į tai, kaip gamtoje viskas auga ir kokių būdu šiuos procesus išnaudoti derliaus naudai. Jai nori mažiau darbuotis raumenimis, daugiau teks dirbti galva.
Japonų patarlė sako: „Jai nori būti laimingas dieną, išgerk vyno, jai metus , - vesk, jai visą gyvenimą, - tapk sodininku.“ Deja niekur neteko girdėti, kokį sodininkystės metodą siūlo šis posakis. Tačiau darbas kartu su gamta - tai, ko tau reikia, užauga natūraliai, tik derlių pasiimk tinkamai - skamba viliojančiai.
Teiginys, jog gamta nepurena žemės, nelaisto augalų, nenaudoja trąšų, savo derliaus nesaugo nuo kenkėjų ir piktžolių yra klaidingas. Visi šiuolaikinio sodininko darbai vyksta ir natūralioje aplinkoje, tik jie turi kitą formą. Gamta, kaip ir žmogus , rūpinasi savo derliumi ir kuria kuo tinkamesnes sąlygas tiems, kas joje gyvena.
Norint žinoti, kaip tinkamai pamaitinti (patręšti) augalus, reikia žinoti, ką jie valgo. Anglis ir deguonis sudaro didžiąją dalį (70 proc.) viso augalų maisto. Šiuos du elementus augalai gauna anglies dvideginio pavidalu. Anglies dvideginio ir deguonies mainai - įdomus procesas. Pasisavinę augalų pagamintą deguonį ir gliukozę įvairūs organizmai juos naudoja energijai išlaisvinti - taip palaikoma gyvybė. Anglies dvideginį augalai gali pasisavinti dviem būdais: mažą jo dalį paima lapais iš oro, likusią - įsiurbia šaknimis. Iš žemės anglies dvideginis pasisavinamas tik ištirpęs vandenyje - tam reikalinga pastovi drėgmė šalia augalo.
Klaidingai manoma, kad didžiąją dalį vandens augalai gauna iš lietaus. Iš tikrųjų pastovi drėgmė čia palaikoma mulčiaus pagalba. Nueikite prie artimiausios pievos ir pažiūrėkite į jos paklotę. Ten nerasite nė lopinėlio plikos žemės: visas plotas padengtas žaluma arba pernykšte nesupuvusia žole, trūnijančiais lapais ar kita organika. Dėl temperatūrų skirtumų po mulčiumi kondensuojasi vanduo, todėl žemė pastoviai drėkinama. Kitų elementų dirvoje dažniausia būna net per daug. Augalo šaknys veikia panašiai, kaip žmogaus žarnynas: čia virškinimą atlieka įvairūs mikroorganizmai, kurie maistą suskaido iki virškinti tinkamos būsenos. Po jų darbo šis organas tik įsiurbia tai, ko jam reikia. Taigi, maistas gali būti pasisavintas tik tuomet, kai jis yra tinkamai apdorotas.
Maisto medžiagų transformavimo procesai gamtoje yra labai įvairūs. Juos gražiai vaizduoja drugelių sparnų spalvingumas. Kiekviena spalva yra vis kitos cheminės sudėties. Visi micro ir macro organizmai kaupia įvairias medžiagas. Pavyzdžiui, rūdžių bakterijos kramto geležį, kurią po to pasisavina rūdžių mėgėjai. Taip darbuojasi begalė skirtingų organizmų: dumbliai, grybai, kerpės, bakterijos ir t.t. Dar vienas svarbus veiksnys derlingumui palaikyti - naudingas medžiagas būtina koncentruoti reikiamose vietose. Pavyzdžiui, trąšas išplauna vanduo.
Knibžda, zuja, kapsto, kasa, rausia milijonas darbininkų kiekviename gyvame žemės centimetre. Įvairūs gyvi organizmai atlieka visus dirvos paruošimo darbus. Ten, kur jiems netrūksta maisto ir yra tinkamos gyvenimo sąlygos, dirva visada išakėta ir supurenta. Nors velėna - kietas darinys, tačiau pluta ten kieta ne dėl to, kad ji žmogaus rankos nejudinta, o dėl didelio šaknų raizgalyno, kuris netrukdomas ten galėjo bujoti. Pati žemė čia puresnė nei išarta naujausiais padargais apginkluotu traktoriumi. Taigi dirvą gamtoje purena įvairūs, namus joje sau susiradę organizmai. Daugelis bijo saulės kaitros. Dienos metu jie lenda kuo giliau, tačiau atvėsus rausiasi link žemės paviršiaus pasimaitinti - taip be perstojo rausiami tuneliai aukštyn, žemyn. Gerai žinomas dirvos darbininkas - kurmis. Jis, pabuvęs saulės kaitroje, labai greitai miršta.
Nugraužtų didelių teritorijų gamtoje nerasite, nebent tai būtų monokultūra apsėtas plotas. Didelėje organizmų įvairovėje kiekvienas valgytojas turi sau valgytoją. Kiekvienas žolėdis, kuris sode įvardijamas kaip kenkėjas, gamtoje turi priešų. Dėl šios priežasties natūraliai neatsiranda nė vienos rūšies, kuri būtų dominuojanti ir galėtų padaryti daug žalos. Įvertinkite pievų augalus, jose rasite tik vieną kitą apgraužtą. Kita priežastis - augalai ginasi patys. Sveiko augalo kenkėjai nepuola.
Ir žmogus, ir augalas turi imuninę sistemą. Tas, kam teko sodininkauti, turbūt pastebėjo, jog nugeibęs augalas (pavyzdžiui, dėl drėgmės stygiaus) turi didesnę tikimybę būti užpultas parazitų. Dažniau puolami ir pasenę, suvargę augalai. Daržinės kultūros yra išlepintos, apie jas nuolat tupinėjama, joms purenama žemė, raunamos piktžolės, nuo jų nurenkami vabzdžai, todėl jos atprato pačios save saugoti. Tokioms daržovėms priežiūros reikia labai daug: tik apleisk jas trumpam, žiūrėk, jos jau ir skursta. Augalai, susidūrę su konkurencija ar atšiauriu klimatu, grūdinasi. Tam, kad išgyventų sunkiomis sąlygomis, jie turi būti pasiruošę viskam. Todėl laukiniai augalai sukaupia daug daugiau mineralų bei veikliųjų medžiagų, nei išlepę daržiniai.
Štai kiek rūpesčio sodininkui! Jeigu prireiktų sodą naikinti, tegu kas svetimas tai padaro. Nes tėvų ar senelių sodintą obelį nukirsti - tikrai didelis prasikaltimas. Kuri gi kaimo sodyba mūsų krašte neturėdavo sodo? Po 1920-ųjų žemės reformos, iš kaimų skirstantis į viensėdijas, valstiečiai žemės sodui tikrai negailėdavo. Ir naujoje vietoje pirmiau medelius sodindavo, tik paskui trobesius statydavo. Obuolys - bene vienintelis to meto gardumynas ir dideliam, ir mažam, o džiovinti obuoliukai paskanindavo maistą žiemą. Tik ilgu sulaukti vaisių, todėl sodindavo vasarinių, rudeninių ir žieminių veislių obelis. Alyviniai, saldiniai, raudondryžiai, pepinai, antaniniai, - štai tradiciniai lietuviški obuoliai.
Pasaulyje auga ar ne 55 rūšys obelų, o jau veislių - per 10 tūkstančių. Manoma, kad visos jos yra palikuonės tik trijų rūšių obelų, augusių Artimuosiuose Rytuose ir Balkanuose. Obuolius, be jokios abejonės, jau skanavo egiptiečiai, kurie antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje vaisių sodus buvo užveisę Nilo deltoje. Lietuvoje savaime auga tik vienos rūšies obelis - miškinė. Tačiau gimtąją kalbą nuo seno pagardina „obuoliniai“ priežodžiai.
Štai keletas patarimų, kaip galite puoselėti savo sodą ir tapti laimingu sodininku:
- Tvarkykite senas patalpas: Sutvarkykite svirnus, pavėsines, rūsius ir tvartus, atsikratykite nereikalingų rakandų.
- Įrenkite poilsio zoną: Raskite saulėtą vietą toliau nuo kaimynų akių ir įrenkite poilsio zoną.
- Auginkite maistą: Jei turite žemės lopinėlį, auginkite jame maistą.
- Laikykitės vieno stiliaus: Tvarkydami aplinką laikykitės vieno stiliaus, kad sodas atrodytų harmoningai.
- Kovokite su kenkėjais: Naudokite tinklus, paukščių dekoracijas, ultragarsinius prietaisus ar kitas priemones, kad apsaugotumėte derlių nuo kenkėjų.
Vertikalus daržas - puikus sprendimas mažoms erdvėms.
Gamtinė žemdirbystė: harmonija su gamta
Gamtinė žemdirbystė - tai būdas ūkininkauti, stebint ir atkartojant procesus, vykstančius natūraliai. Su gamta stengiamasi ne kovoti ar konkuruoti, o dirbti išvien. Šio metodo pradininkai - japonas Masanobu Fokuoka ir rusas Nikolajus Kurdiumovas - siūlo minimaliai kištis į natūralius procesus ir iš to gauti sveiką, turtingą ir gausų derlių.
Mulčiavimas - vienas iš gamtinės žemdirbystės principų.
"Debesų sodas" Panevėžyje: Gintauto Šimkaus patirtis
Buvęs policijos pareigūnas Gintautas Šimkus kartu su žmona sukūrė nuostabų sodą prie daugiabučio namo Panevėžyje. Jo sodas ne kartą laimėjo apdovanojimus už gražiausiai tvarkomą aplinką. G. Šimkus pataria sodinti pušis, nes jas lengva formuoti, ir vengti lapuočių, kurie skleidžia daug žiedadulkių. Jis taip pat rekomenduoja rinktis rožes ir dengiamuosius augalus, o renkantis gėles atsižvelgti į tai, kiek saulės šviečia norimoje sodinti vietoje.
Patarimai, kaip sukurti "Debesų sodą":