Niūronys - kaimas Anykščių seniūnijoje, esantis už 6 kilometrų į šiaurę nuo Anykščių. Šis kaimas ribojasi su Stakių, Pavarių, Šeimyniškėlių, Paandrioniškio kaimais, Duobulės viensėdžiu, kitapus Šventosios - Latavos, Sabaliūnų, Migdoliškio, Ažupiečių ir Gylių kaimais. Vakarinę kaimo pusę užima Niūronių girelė. 2011 m. kaime gyveno 67 gyventojai. Nuo 2009 m. kaimas yra Niūronių seniūnaitijos centras.
Kadangi Anykščiai dažnai vadinami pačiu tobuliausiu gamtos kampeliu Lietuvoje, nieko keisto, kad dažnas čia atvyksta paminėti gražiausių gyvenimo svečių. Tokiu atveju, kaip ir paprasčiausių atostogų metu, reikalingos sodybos Anykščiuose. Sodybos Anykščiuose skiriasi savo kaina bei kitomis charakteristikomis, o kadangi pasirinkimas ne vienas - palyginę pasirinkite Jums labiausiai tinkamą variantą.
Lankytinos Vietos Niūronyse ir Apylinkėse
Arklio Muziejus
Vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus įkurtas 1978 m. agronomo prof. Muziejus veikia Anykščiuose, siaurojo geležinkelio stoties komplekse. Prie muziejaus nuo 1978 m. kasmet pirmąjį birželio šeštadienį rengiamos respublikinės žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventės "Bėk bėk, žirgeli!".
Muziejaus ekspozicija ir veikla plėtojama jau 12 pastatų, Striukų ir Legų etnografinėse sodybose, perkeltose iš nykstančio Dauneikių kaimo, bei 2012 m. atidarytame Tradicinių amatų centre rengiamos edukacinės programos, kasmet priimama apie 20 tūkst. turistų. Nuo 2000 m. Gausius eksponatų rinkinius muziejui padovanojo etnografas Povilas Jurkštas, miškininkas kolekcininkas Jonas Gelaževičius (1921-1992), kalvis Petras Gurskas (g. 1926 m.), miškininkas kolekcininkas Antanas Stackevičius.
Jono Biliūno Gimtoji Sodyba-Muziejus
Niūronių kaime yra rašytojo Jono Biliūno gimtoji sodyba-muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus padalinys. Pirmoji muziejaus ekspozicija buvo įrengta ir atidaryta 1960 m. namo šiaurinėje dalyje. Gimtoji J. Biliūno troba - dviejų galų: gryčios ir stancijos. Muziejuje vyksta literatūros pamokos.
Iš Biliūnų sodybos pastatų Niūronių kaime teišlikusi gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Dorpato, Leipcigo, Ciuricho, Zakopanės. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo diendaržio-tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie diendaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J.Biliūno aprašytas novelėje „Brisiaus galas“. Už atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga šermukšnių, vyšnelių atžalos.
Siaurasis Geležinkelis (,,Siaurukas“)
Siaurasis geležinkelis Lietuvoje pradėtas tiesti XIX a. paskutiniame dešimtmetyje. Jo paskirtis buvo aptarnauti platųjį geležinkelį - gabenti krovinius, pervežti keleivius. XX a. Anykščių siauruko pradžia laikomi 1899 metai, kai rugsėjo 28d. pro Anykščius pravažiavo pirmasis traukinys, kurį traukė garu varomas garvežys.
Dabar vienintelis Lietuvoje unikalus technikos paminklas, žmonių meiliai vadinamas ,,siauruku“, tarnauja turistų pramogoms ir geležinkelio istorijai pažinti. Ruožas Anykščiai - Rubikiai vilioja romantiška išvyka ,,siauruku“ prie gražuolio Rubikių ežero. Kelionė ,,siauruku“ nuo Anykščių iki Rubikių ir atgal trunka apie 2 val., tačiau ji neprailgsta.
Medžių Lajų Takas
Medžių lajų takas - tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Kompleksą sudaro: informacinis centras, Medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas. Medžių lajų tako kompleksas yra Anykščių šilelyje. Keliaujant Medžių lajų taku Jus lydės ištraukos iš „Anykščių šilelio“.
Tako pabaigoje apžvalgos bokštas, kurio apžvalgos aikštelės aukštis - 34 metrai. Čia galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, tolumoje pamatyti aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus… Medžių lajų tako statyboms sunaudota 395 tonos metalo ir 1500 m3 betono.
Kitos Įdomios Vietos
- Liudvikos Didžiulienės-Žmonos ir Stanislovo Didžiulio sodyba: Nuošaliai nuo didžiųjų kelių įsikūrusi sodyba pasakoja apie išsilavinusią, tautiškumo reikalams pasiaukojusią šeimą.
- B. Buivydaitės muziejus: Šiame name rašytoja praleido vaikystę, gyveno ir kūrė nuo 1948 m. iki mirties.
- Angelų muziejus: Ekspozicija skirta angelų temai.
Niūronių Kaimo Istorija
Senovėje šiose vietose buvo randama geležies rūdos ir gaminama lietuviška geležis. Kaip tų laikų atminimas dar XX a. Niūronių kaimas minimas XVII a. istoriniuose šaltiniuose. Pažymima, jog 1729 m. 1921 m. kaime surašyti 135 gyventojai. 1923 m. kaime buvo 30 sodybų - 164 gyventojai. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 868,40 ha žemės išdalinta 56 savininkams.
1912 m. kaime buvo įkurta pirmoji pradinė mokykla. Po Antrojo pasaulinio karo iš Niūronių buvo ištremti į Sibirą 34 asmenys. 1945 m. birželio 23 d. Niūronių miške Jono Biliūno-Žolyno būrio partizanai buvo užklupti NKVD kareivių. 1949 m. pavasarį kaimas buvo įjungtas į J. Biliūno kolūkį ir jam priklausė 1949-1976 m.
Žymūs Žmonės
- Jonas Biliūnas (1879-1907) - rašytojas.
- Jurgis Biliūnas (1888-1917) - visuomenininkas, laisvės gynėjas.
- Jonas Biliūnas-Žolynas (1901-1945) - laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas.
- Antanas Janukėnas (1901-1976) - pedagogas.
- Algirdas Šermukšnis (1932-2018) - mokslininkas inžinierius mechanikas.
- Apolinaras Stundžia (g. 1934) - pedagogas geografijos mokytojas.
Niūronys - puikus pasirinkimas norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasinerti į gamtos bei kultūros prieglobstį. Čia rasite įdomių muziejų, galėsite pasivažinėti siauruku, pasivaikščioti medžių lajų taku ir susipažinti su krašto istorija.
tags: #niuroniu #kaimo #sodyba #anyksciuose