Atsakymų apie mirštančiojo patirtį yra nedaug, nes jie grindžiami ne pačių pacientų pasakojimais, o artimųjų ir sveikatos priežiūros specialistų stebėjimais. Dažniausiai žmonės paskutinėmis valandomis būna per silpni, apatiški ar nebereaguoja, todėl negali apibūdinti savo būsenos. Dėl šios priežasties mirties akimirka ir tai, kas vyksta prieš ją, vis dar išlieka paslaptinga.
Koks jausmas yra mirti?
Nors tiesioginių liudijimų iš pačių išeinančiųjų beveik nėra, paliatyviosios pagalbos specialistai remiasi ilgalaikiais stebėjimais ir medicinine patirtimi. Gydytojai teigia pastebėję tam tikrą dėsningumą, kaip paskutinėmis gyvenimo valandomis nyksta žmogaus pojūčiai. Šios žinios padeda geriau suprasti procesą ir, galbūt, suteikti daugiau ramybės artimiesiems.
Kaip nyksta pojūčiai?
Šiuolaikinė medicina leidžia žmonėms ilgiau gyventi net ir sergant sunkiomis ligomis, todėl paskutinėmis gyvenimo dienomis dažnai įvyksta vadinamasis „aktyvus mirimas“ - staigus fizinės būklės nuosmukis. Savo paliatyviosios priežiūros vadove gydytojams D. Hallenbeckas rašė: „Pirmiausia prarandamas alkis, o paskui troškulys. Toliau prarandama kalba, o po to - regėjimas. Paskutiniai pojūčiai paprastai yra klausa ir lytėjimas.“
Stanfordo universiteto paliatyviosios slaugos ekspertas Džeimsas Hallenbeckas teigia, kad šiuo laikotarpiu pojūčiai ir organizmo funkcijos nyksta tam tikra seka. Gydytojai pastebi, kad paskutinėmis valandomis pacientai nustoja valgyti ir gerti, regėjimas silpsta, akys dažnai užsimerkia, o žmogus atrodo tarsi miegantis.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad žmonės mirdami mato ryškią šviesą. UCLA smegenų traumų tyrimų centro direktorius Davidas Hovda paaiškino, kad tai gali būti susiję su smegenų veiklos pokyčiais. „Smegenims pradedant keistis ir mirti, skirtingos dalys sužadinamos, o viena iš sužadinamų dalių yra regos sistema - taigi žmonės pradeda matyti šviesą“, - sakė jis.
Kas vyksta smegenyse paskutinėmis akimirkomis?
Mičigano universiteto neurologas Jimas Borjiginas atkreipė dėmesį, kad prieš pat mirtį smegenyse staiga padidėja cheminių medžiagų kiekis. Nors buvo žinoma, jog neuronai dar kurį laiką aktyvūs ir po širdies sustojimo, šis reiškinys nustebino mokslininkus - neuronai pradeda gaminti naujas chemines medžiagas didžiuliais kiekiais.
J. Borjiginas teigia, kad širdies sustojimą patyrę žmonės pasakoja apie „nuostabų potyrį smegenyse“, kai viskas atrodo „tikriau nei tikra“, o tai siejama būtent su šiuo cheminių medžiagų išsiskyrimu. D. Hallenbeckas pabrėžia, kad galutiniame etape sunku tiksliai pasakyti, kas vyksta žmogaus sąmonėje.
„Nuo šio momento... galime tik spėlioti, kas iš tikrųjų vyksta. Mano įspūdis, kad tai ne koma, ne sąmonės netekimo būsena, kaip mano daugelis šeimų ir gydytojų, o kažkas panašaus į sapno būseną“, - teigia jis. Specialistas palygino šį procesą su gamtos reiškiniu: „Tai tarsi artėjanti audra. Pradėjo kilti bangos. Bet niekada negali pasakyti, kada bangos pradėjo kilti? Bangos darosi vis aukštesnės ir aukštesnės, ir galiausiai jos nuneša žmogų į jūrą.“
Mirties požymiai
Išskiriami šeši pagrindiniai įspėjamieji ženklai, kurie pasireiškia beveik visiems, esantiems ant mirties slenksčio. Nors tai - nerimą keliantys požymiai, jie dažniausiai būna neskausmingi.
- Žmonės, kurie artėja prie mirties, dažniausiai turi daug mažesnį apetitą. „Charity Hospice UK“ teigė: „Jiems valgymas ir gėrimas dažniausiai reikalauja per daug pastangų.
- Žmonėms, kurie jau stovi ant mirties slenksčio, nereikia tiek daug deguonies.
- Kai kurie žmonės pastebi, kad prieš mirtį miega daug dažniau ir ilgiau. Jie taip pat gali netekti sąmonės ir greitai ją vėl atgauti.
- Nieko neįprasto, kad prieš mirtį žmonės jaučiasi neramiai. Nerimas gali pasireikšti kartu su sumišimu, atsirandančiu dėl panirimo į miego būseną.
- Mirštančiųjų rankų ir pėdų oda gali pasidaryti mėlynos spalvos, gali pasireikšti odos patinimas. Tai - sulėtėjusios kraujotakos pasekmė.
- Paskutinėmis gyvenimo dienomis taip pat gali pradėti atsipalaiduoti šlapimo pūslės ir žarnyno raumenys.
Smegenys, generuodamos tam tikras bangas, susijusias su prisiminimais, paskutinėmis sekundėmis prieš mirtį gali atkurti svarbius gyvenimo įvykius. Eksperimentas įvyko atsitiktinai: elektroencefalografu stebint 87 metų paciento, Kanadoje gydytojo nuo epilepsijos, smegenų aktyvumą, jam sustojo širdis. Tyrimo metu buvo užrašyta 900 sekundžių smegenų aktyvumo duomenų, tarp jų - 30 sek. prieš ir 30 sek. Buvo užfiksuotos įvairių tipų smegenų bangos - gama, delta, teta, alfa ir beta bangos. Šio tipo aktyvumu galima paaiškinti „gyvenimo blyksnių" fenomeną, kai žmogus ryškiai ir detaliai prisimena svarbius gyvenimo įvykius. Specialistų nuomone, panašius fenomenus gali sukelti staigus deguonies kiekio smegenyse sumažėjimas, kai dėl to išsiskiria nerviniai mediatoriai ir staigiai sustiprėja neuronų aktyvumas.
Kaip greitai įvyksta mirtis?
Nors ligos laikotarpis gali užsitęsti, pats mirties procesas dažnai trunka trumpai. Pasikeitus kvėpavimo ritmui, mirtis paprastai ištinka per kelias valandas ar, vėliausiai, per kelias dienas. S. Holmes sako: „Pati mirtis yra trumpa. Kaip ir gimimas - išėjimas iš šio pasaulio yra toks pat trumpas, kaip ir atėjimas į jį.“
Smegenų mirtis
Viena iš mirties priežasčių yra būtent smegenų mirtis - tai yra negrįžtama visų galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors žmogaus organai ir jų sistemos dar veikia. Tai atsitinka dėl negrįžtamo smegenų kamieno pažeidimo, esančio apatinėje galvos smegenų dalyje ir atsakingo už svarbiausias organizmo gyvybines funkcijas: kvėpavimą, širdies darbą, kraujospūdį, rijimą. Įvykus smegenų kamieno negrįžtamiems pakitimams nutrūksta ir pagrindinės žmogaus funkcijos - kvėpavimas ir kraujotaka: ligonis negali kvėpuoti be dirbtinio kvėpavimo aparato pagalbos, užtikrinti organų kraujotakos be nuolatinio vaistų skyrimo.
Dažniausios priežastys yra galvos smegenų trauma, smegenų kraujotakos sutrikimas (išeminis ar hemoraginis insultai), galvos smegenų augliai, smegenų kraujagyslių aneurizmų plyšimai ar buvęs užsitęsęs sunkus deguonies trūkumas smegenyse. Šios priežastys sukelia smegenų išbrinkimą, smegenų kraujotakos sutrikimus.
Prieš nustatydami smegenų mirtį, gydytojai visuomet įsitikina, kad ligonio būklė nėra sukelta tam tikrų vaistų perdozavimo, pavyzdžiui, opioidų, migdomųjų ar raminamųjų, sušalimo (kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35°C), potencialiai grįžtamos komos būsenos dėl kitų kritinių būklių. Todėl smegenų mirties diagnozė patvirtinama tik tada, kai įrodoma, kad kvėpavimo centras neskatina kvėpavimo, o kvėpavimą pilnai užtikrina dirbtinė plaučių ventiliacija, nėra raumenų tonuso ir su smegenų kamienu susietų refleksų.
| Organas | Galimybė transplantuoti |
|---|---|
| Širdis | Taip |
| Kepenys | Taip |
| Plaučiai | Taip |
| Inkstai | Taip |
| Ragenos | Taip |
Pasibaigęs etapas vienam žmogui, gali tapti naujo etapo pradžia kitam žmogui. Manau, kad tai yra žmogiškumo ir donorystės prasmė.