Vytautas Didysis: Kodėl jis netapo karaliumi?

Vytautas Didysis - viena ryškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Jo valdymas siejamas su valstybės teritoriniu išsiplėtimu ir galia. Vis dėlto, nes Vytautas Didysis taip ir nebuvo karūnuotas karaliumi.

Vytauto Didžiojo atvaizdas

Vytauto siekiai ir kliūtys

Vytauto Didžiojo laikais LDK išsiplėtė nuo marių iki marių, įjungdama į savo teritoriją ir daug slavų žemių. Jis save lygino su Lenkija ir norėjo tokio titulo, kuris būtų tokio paties lygio kaip Lenkijos karaliaus, bet Vytautui tai nepavyko. Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas iš esmės buvo pakankamai reikšmingas. Gal kažkam atrodo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis - per menkas titulas? Matyt, taip galvojo ir Vytautas Didysis. Bet kodėl dabar kažkam reikia Vytautą paversti karaliumi?

1429 m. Lucko suvažiavimas pasiūlė Vytautą vainikuoti karaliumi, tačiau šiam kunigaikščiui nebuvo lemta juo tapti, nes po metų numirė. Tačiau kodėl tiek ilgai delsė? Matote, toks dalykas, Lietuvos karaliaus titulas vedė į konfliktą su Lenkija, o Vytautui daug laiko tokio konflikto nereikėjo, nes turėjo neišspręstų problemų. Visų pirma, po sėkmingo Žalgirio mūšio, įvykusio 1410 m. liepos 15-ąją, vis vien dar buvo neišspręstų problemų su vokiečių ordinu iki tol, kol 1422 m. buvo pasirašyta Melno taikos sutartis. O paskui dar kelis metus buvo kovos su Aukso ordos likučiais, Rusijos kunigaikštystėmis - Novgorode, Pskove, Pereslavlyje, Riazanėje. 1427 m. Vytautui teko apginti savo nepilnamečio anūko Vasilijaus II Tamsiojo (1415-1462) teises į Maskvos didžiojo kunigaikščio sostą.

Istorija yra tai, kas buvo, o ne tai, kad galima dabar kažką keisti naujiems tikslams. Juolab suteikti karaliaus titulą Vytautui, nors jis pats to kadaise siekė, bet nepasiekė.

Karūnos reikšmė ir simbolika

Karūna - svarbiausias karalystės ir tos šalies karaliaus valdžios simbolis, puošnus galvos papuošalas, kartais dar vadinamas karališkuoju vainiku, skrybėle ar tiesiog karaliaus kepure. Tačiau Karūna - ne tik karaliaus valdžios - galios ženklas, bet ir valstybės simbolis. Karūnų blizgesys ir karališkoji didybė viliojo pasaulio galinguosius, ir jie dėl jos nuolat varžydavosi, grumdavosi, dažnai net ir negailestingais būdais. Dėl karūnų garbės kildavo karai, buvo daug tragedijų, nelaimių ir šiaip įvairių negandų.

Jos buvo vagiamos ir slepiamos, buvo gerbiamos ir niekinamos, saugojamos, perduodamos iš kartos į kartą per daugelį amžių, nes karūna - suvienytų tautų, jų savarankiškumo, vienybės ir susikūrusios valstybės simbolis. Kitos Europos šalys, pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija, savo karalių karūnas labai gerbia, tai gyvieji jų šalių istorijos liudytojai, tapę nacionaline vertybe.

Lietuvos karūnos istorija

Lietuvos karaliaus karūnų klausimas - šimtmečių byla su daugeliu nežinomųjų, daugybe nutylėjimų, nepaaiškintų aplinkybių ir paslapčių, kurios dar ir šiandiena klaidina istorikus, visuomenę, neleidžia prasibrauti prie tikrųjų faktų ir istorinės tiesos.

Iš istorijos žinome, kad 1253 m. Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi puikia Rygos auksakalių darbo karūna. Vytautas Didysis 1430 m. rugsėjo 8-ją turėjo pasipuošti puikiu Niurnbergo juvelyrų karališkuoju vainiku. Deja, šiandien niekas nežino šių karūnų likimo.

Pats Mindaugas rašė, jog jis buvo ,,pateptas į Lietuvos karalius šventais aliejais” ir ”gavo karalijos diademą”. (3) Karūnos, pasak vienų šaltinių, galėjo būti pagamintos Vokietijoje, nes jomis rūpinosi Livonijos ordino magistras: -,,Magistras liepė padaryti iš labai brangios medžiagos kunigaikščiui Mindaugui ir jo žmonai dvi karūnas, turtingas menu” (4). Plačiau yra paskleista nuomonė, kad karūnos gamintos Rygoje: ,,Brangias ir meniškas karūnas, sukurtas Rygos auksakalių bei kitas karališkąsias insignijas Mindaugui ir jo žmonai atvežė Livonijos ordino magistras Andrius Štirietis (Andreas von Stirland) (5). Du puikiu karališku vainiku, kuriuos parūpino magistras Andrius, uždėjo Min daugui ir jo žmonai Kulmo vysku pas Henrikas” (6). Jam asistavo kiti katalikų vyskupai. Tokiu būdu nuo 1253 m.

Tačiau kaip toji pirmojo Lietuvos karaliaus karūna atrodė, nežinome, tegalime spėlioti. Kas dar, be karūnos, galėjo būti įteikta pirmajam Lietuvos karaliui? Čia kiek pagelbėti galėtų išlikęs vienintelis Mindaugo antspaudas. Jame matomos šios karaliaus insignijos: karūna, dešinėje rankoje laikomas skeptras, papuoštas lelija, o kairėje - obuolys su kryželiu.

Apie karaliaus Mindaugo karūnos likimą mūsų istorija nėra užfiksavusi jokių detalesnių paaiškinimų. Kas nutiko su pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūna po jo mirties, nėra aišku iki šių dienų.

Lietuvos valdovų titulai:

Atminimo įamžinimas

1930-ieji buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos iniciatyva. Minint šią datą, Kaune buvo pastatytas modernizmo architektūros Centrinio pašto pastatas, Vytauto Didžiojo vardas buvo suteiktas Lietuvos universitetui, dar tik būsimam, 1930-aisiais pradėtam statyti Karo muziejui. 1930-aisiais Lietuvoje Vytautui Didžiajam iš viso buvo pastatytos 25 skulptūros ir dar dvi - Lenkijoje. 2030-aisiais planuojama pastatyti Vytauto Didžiojo skulptūrą Vilniuje. Gal net Lukiškių aikštėje.

Tačiau būtent Vytautas Didysis išgarsino savo vardą. Vytauto slapyvardžiu pasivadino Lietuvos pokario partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas Jonas Žemaitis. Ir dabar Lietuvoje Vytauto vardas yra vienas populiariausių. Ypač vyresnėje kartoje. Tų Vytautų pas mus yra labai daug, o ypač jų daug atsirado 1930 metais, paskelbtais Vytauto Didžiojo metais, nes tada suėjo 500 metų po Vytauto mirties. Tais metais daug naujagimių berniukų buvo pavadinti Vytauto vardu. Tame tarpe - ir būsimas rašytojas Vytautas Petkevičius.

Nes, anot Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus, didesnės Lietuvos kaip prie Vytauto Didžiojo nebuvo.

tags: #kur #turejo #buti #karunuotas #vytautas