Neužpajamuoto turto aktas: Inventorizacijos procesas ir pavyzdžiai

Kiekviena įmonė stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Vienas iš būdų, kaip tai pasiekti, yra inventorizacija. Inventorizacija - tai turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra.

Inventorizacija apima visą įmonės turtą. Jos metu likučių palyginimas su apskaitos dokumentais leidžia nustatyti neatitikimus ir užtikrinti apskaitos duomenų tikslumą. Inventorizacijos atlikimo tvarką ir padarinių įforminimą nustato teisės norminiai aktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 719, patvirtinusį inventorizacijos taisykles.

Šiame straipsnyje aptarsime inventorizacijos procesą, jo etapus, svarbiausius aspektus ir pateiksime pavyzdžių.

Inventorizacijos samprata ir tikslai

Inventorizacija (lot. inventarium - sąrašas, aprašas) - tai visą įmonės turtą apimantis procesas, kurio metu tikrinamas faktinis turto kiekis ir būklė, lyginant su apskaitos duomenimis.

Pagrindiniai inventorizacijos tikslai:

• Nustatyti faktinį turto kiekį ir būklę įmonėje.
• Palyginti faktinius duomenis su apskaitos duomenimis.
• Nustatyti neatitikimus (trūkumus, perteklių).
• Įvertinti turto būklę ir tinkamumą naudoti.
• Užtikrinti apskaitos duomenų patikimumą ir tikslumą.

Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje? Siekiant įsitikinti, kad turtas faktiškai egzistuoja, atitinka apskaitos duomenis, yra tinkamas naudoti ir tinkamai saugomas.

Inventorizacijos metu siekiama:

1. Palyginti inventorizacijos duomenis su apskaitos duomenimis.
2. Nustatyti, ar įmonėje yra turto, kuris neįtrauktas į apskaitą, arba turto, kurio netekta, arba kokia dalis to turto apgadinta.
3. Nustatyti turto likučius, palyginti juos su apskaitos dokumentais.

Inventorizacija reikalinga:

1. Apsaugoti įmonės turtą.
2. Efektyviai ir tikslingai turtą naudoti.
3. Užtikrinti patikimą finansinę informaciją.

Inventorizaciją kontroliuoja valstybės institucijos, o jos atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719.

Inventorizacijos rūšys

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Pagrindiniai inventorizacijos skirstymo būdai:

• Pagal apimtį:
  • Pilna inventorizacija: tikrinamas visas įmonės turtas, pagal visus balanso straipsnius.
  • Dalinis inventorizacija: Per dalinę inventorizaciją tikrinama kurio nors turto dalis.
• Pagal atlikimo laiką:
  • Planinė inventorizacija: atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką.
  • Neplaninė inventorizacija: atliekamos atsižvelgiant į aplinkybes, iš anksto nesiruošiant.
• Pagal atlikimo būdą:
  • Faktinė inventorizacija: turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra.
  • Dokumentinė inventorizacija: atskaitomybės duomenų tikrinimas.

Inventorizacijos etapai

Inventorizacija trukti gana ilgai - iki kelių mėnesių. Todėl tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus.

Pagrindiniai inventorizacijos etapai:

1. Pasirengimas inventorizacijai:
   • Vadovo įsakymo išleidimas.
   • Inventorizacijos komisijos sudarymas.
   • Inventorizacijos taisyklių parengimas (jei nėra).
   • Atsakingų asmenų informavimas.
   • Reikalingų blankų ir priemonių paruošimas.
2. Faktinis turto patikrinimas:
   • Turto apžiūra natūra.
   • Kiekio ir būklės nustatymas.
   • Duomenų įrašymas į inventorizacijos aprašus.
3. Duomenų sutikrinimas su apskaita:
   • Inventorizacijos aprašų palyginimas su apskaitos duomenimis.
   • Neatitikimų nustatymas.
   • Neatitikimų priežasčių analizė.
4. Rezultatų įforminimas ir sprendimų priėmimas:
   • Sutikrinimo žiniaraščių sudarymas.
   • Inventorizacijos rezultatų įforminimas.
   • Sprendimų dėl trūkumų ir pertekliaus priėmimas.
   • Apskaitos įrašų atlikimas.

Inventorizacijos komisija

Inventorizacijos organizavimui ir kontrolei yra sudaroma inventorizacijos komisija. Įsakymu gali būti sudaryta nuolat veikianti inventorizacijos komisija. Inventorizacijos komisija turi patikrinti jo atsiradimo įmonėje pagrįstumą (sutartys, sąskaitos, pajamavimo dokumentai).

Inventorizacijos komisijos funkcijos:

• Organizuoti ir kontroliuoti inventorizacijos procesą.
• Patikrinti faktinį turto kiekį ir būklę.
• Sutikrinti inventorizacijos duomenis su apskaitos duomenimis.
• Nustatyti neatitikimus ir jų priežastis.
• Įvertinti turto būklę ir tinkamumą naudoti.
• Pateikti siūlymus dėl trūkumų ir pertekliaus.

Į inventorizacijos komisiją įtraukiami:

• Atsakingi už inventorizuojamas vertybes asmenys.
• Įmonės darbuotojai, turintys reikiamą kompetenciją.
• Vyriausiasis buhalteris.

Inventorizacijos aprašai

Faktinis turto patikrinimas įforminamas sudarant inventorizacijos aprašus. Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. objektai: pavyzdžiui, kabinetas Nr. 1, sandėlis ir t.t. Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas, kuriose yra apskaitomas.

Inventorizacijos apraše turi būti nurodomi šie rekvizitai:

• Įmonės pavadinimas.
• Inventorizacijos aprašo pavadinimas ir numeris.
• Inventorizacijos data.
• Turto pavadinimas, rūšis, kiekis, matavimo vienetas.
• Turto kaina.
• Turto suma.
• Atsakingų asmenų parašai.

Pavyzdys:

Svarbu:

• Inventorizacijos aprašai turi būti sudaromi aiškiai ir įskaitomai.
• Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos.
• Klaidas inventorizavimo aprašuose galima taisyti tik inventorizacijos metu.

Neatitikimų įvertinimas ir apskaita

Sutikrinus inventorizacijos duomenis su apskaitos duomenimis, nustatomi neatitikimai. Neatitikimų atsiradimo priežastis turi būti išsiaiškinta ir užfiksuota. Rastą perteklių paprastai siūloma užpajamuoti. Trūkumai nurašomi į sąnaudas (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma).

Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas įmonės administracijos vadovo arba savininko sprendimu. Trūkumai registruojami vienodai, nurašant trūkumą - netekimai. Jei inventorizacijos metu nerandamas į apskaitą įtrauktas ilgalaikis turtas, tai gali būti dėl įvairių priežasčių: stichinės nelaimės, avarijos ir pan. Tačiau pripažinta, kad jis galėjo būti tik pavogtas. Tokiu atveju nuostoliai registruojami iki šiol.

Atsakomybė už inventorizacijos pažeidimus

Už inventorizacijos taisyklių pažeidimus atsakingi įmonės vadovas arba įmonės savininkas ir vyriausiasis finansininkas. Jie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1731 str. „Statistikos duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas”, 1721 str.

Turtinės atsakomybės taikymas reglamentuojamas pagal DK 33 str.

Turtinė atsakomybė taikoma, kai:

• Žala padaryta tyčia.
• Žala padaryta dėl nusikalstamos veikos.
• Žala padaryta neblaiviam darbuotojui.
• Žala padaryta pažeidus darbo saugos reikalavimus.
• Darbdaviui padaryta neturtinė žala.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti neužpajamuoto turto aktų svarbą ir inventorizacijos procesą.

tags: #neuzpajamuoto #turto #aktas