Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. Dabar - Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnijos Dariaus kaimas.
Prieš 90 metų, 1933 m. liepos 15 d., Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, garsieji „Lituanica“ pilotai, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių, įveikė 6411 kilometrų.
Šiemet buvo paminėtas Klaipėdos krašto prijungimo, kurį tiksliau būtų vadinti Klaipėdos krašto užėmimu, prie Lietuvos šimto metų jubiliejus.
Lituanica lėktuvo schema
Minėjimo Renginiai Dariaus Gimtinėje
Liepos 16 d., sekmadienį, Stepono Dariaus gimtinėje-muziejuje, Dariaus kaime, vyko didžiulė minėjimo, aviacijos ir koncertinė programos.
Aviacijos šventes „Lituanica“ skrydžiui minėti daug metų organizuoja Mečislovas Raštikis - Stepono Dariaus gimtinės-muziejaus vadovas ir siela.
Šventės programa liepos 16 d.:
- 10 val. Iki 11 val.
- 11 val. - Šv.
- 12 val.
- 12 val. - Vėliavos nešimo akcija „Mūsų darbai Dariui“ nuo Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos iki Stepono Dariaus gimtinės-muziejaus Dariaus km. (12 13. val. šioje kelio atkarpoje bus ribojamas eismas, kviečiama automobiliais į Dariaus km.
- 13. val.
- 14. val.
- 14. -17 val.
- 14.-14.20 val. - Akrobatinės grupės „ANBO“ ir istorinio lėktuvo „Bellanca“ atskridimas.
- 14.20-14.40 val.
- 14.40-15.10 val.
- 15.10-15.30 val.
- 15.30-15.50 val.
- 15.50-16.10 val.
- 16.10-16.30 val. - Istorinių orlaivių „Nieuport 24“, „Brigadyr L-60“ praskridimai virš S.
- 16.30-17 val.
- 17 val.
- 17 val.
- 17-21 val.
- 18-22 val.
- 21.50-22.05 val.
- 19 val. - Alytaus raj.
- 20 val.
- 21 val.
- 22 val.
- 23 val.
- 24. val.
Stepono Dariaus gimtinė
Atminimo Įamžinimas
1907 m. Dariaus šeimai išvykstant į Ameriką, S. Dariaus motina įgaliojimus tvarkyti ūkį paliko giminaičiams.
1920 m. atvykęs į Lietuvą Steponas Darius aplankė tėviškę, gimines, senelių ir tėvo kapus Judrėnų kapinėse.
Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino Mečislovas Raštikis -Dariaus ir Girėno medžiu“.
Jauni, patriotiškai nusiteikę žygeiviai, 1969 m. kieme po didžiuoju ąžuolu supylė pilkapį ir pastatė didžiulį akmenį su įrašu „Dariui ir Girėnui“.
Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta su įrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933“.
Po to sovietinė valdžia sunaikinti Dariškės jau nebedrįso. Po „Lituanicos” skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti Girėno ir Dariaus tėviškes.
1993 m. Apie Stepono Dariaus dalyvavimą 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilime skaitykite čia.
"Lituanicos" Modelio Perdavimas Muziejui
FOTO: Minint 86-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metines, Lietuvos aviacijos muziejaus filialas lakūno S. Girėno muziejus Vytogaloje (Šilalės r.) penktadienį kvietė į šventę „Priglauskime mažąją Lituanicą Vytogaloje“.
Šventės metu visuomenei buvo pristatytas dukart sumažintas legendinio lėktuvo modelis, kurį muziejui perduoda valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“.
Anksčiau Vilniaus oro uosto išvykimo salę puošęs Vlado Kensgailos sukurtas 1:2 mastelio „Lituanicos“ modelis turi naują savininką - Lietuvos aviacijos muziejų.
Pasak modelį perduodančios valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ vykdomosios direktorės Lauros Joffės, modelio eksponavimas visuomenei prisideda prie keleto labai svarbių tikslų.
„Su Lietuvos aviacijos muziejumi bendraujame jau ilgai, todėl gerai žinome, kad šis modelis yra vienas labiausiai lankytojams patinkančių eksponatų.
Mūsų nuomone, lėktuvo maketo eksponavimas prisideda ne tik auginant žmonių, besidominčių aviacijos istorija, skaičių, bet ir primena apie simbolinį ir itin svarbų mūsų šalies istorinį įvykį.
Labai džiaugiamės, kad šis „Lituanica“ modelis savo gyvenimą tęs vieno iš pilotų gimtinėje“, - sako L. Joffė.
Lietuvos aviacijos muziejaus vadovybės sprendimu, šis lėktuvo modelis turėtų būti apgyvendintas lakūno S. Girėno gimtinėje - memorialiniame muziejuje.
Tam, kad būtų apsaugotas nuo saulės spindulių, vėjo ir kritulių, „Lituanicos“ modelis turi įgyti pastogę, atliepiančią memorialinės sodybos estetiką, jungti šiuolaikines statybos technologijas ir tradicines XX a. pradžios lietuviškos architektūros medžiagas.
Todėl Lietuvos aviacijos muziejus renginio metu informuos lankytojus apie būsimą projektinę viziją, kvies Lietuvos istorijai neabejingą verslą ir privačius piliečius prisidėti prie planuojamo pastogės mažajai „Lituanicai“ įgyvendinimo, tikintis, kad, minint lakūnų skrydžio per Atlantą metines 2020 metais, projektas jau bus užbaigtas.
Lietuvos aviacijos muziejaus vadovo Mindaugo Kavaliausko teigimu, „Lituanicos“ modelį svečiai galės išvysti liepos 19-ąją S. Girėno gimtinės-muziejaus sodyboje Vytogaloje vyksiančio renginio metu.
Vėliau, pastačius pastogę, šis didingas orlaivio modelis bus pradėtas eksponuoti nuolat ir turėtų būti matomas muziejaus lankytojams ištisus metus.
Prie „Lituanicos“ pastogės projekto prisidėsiančios Šilalės rajono savivaldybės meras Algirdas Meiženis teigia, kad modelio maketo atsiradimas Vytogaloje būtų svarbus akcentas pagerbiant tėvynainio S. Girėno atminimą ir sukuriant naują turizmo traukos objektą rajone.
Penktadienio vakaro šventėje numatytas nemokamas muziejaus lankymas, šv. Mišios už lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną muziejaus kiemelyje, iškilmingas mažosios „Lituanicos“ atidengimas.
Koncertuos Žadeikių laisvalaikio salės moterų vokalinio ansamblio „Žarija“, Kvėdarnos kultūros namų suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvo „Kadagys“.
Praskris Tauragės aeroklubo lėktuvai, jei leis oro sąlygos, numatyti skraidyklių, motorizuotų parasparnių skrydžiai, saldainių lietus, skelbia šventės organizatoriai.
Šventę užbaigs Edmundo Kučinsko koncertas ir diskoteka iki išnaktų.
Steponas Darius: Nuo Vaikystės Svajonių Iki Transatlantinio Skrydžio
Po garsiųjų „Lituanicos“ lakūnų pavardėmis slypi kur kas daugiau nei vien legendinį transatlantinį skrydį atlikę lietuviai. Rubiškės vienkiemyje užaugęs S. Darius nuo mažumės mėgo aktyvius žaidimus, dažnai pats juos sugalvodavo ir organizuodavo.
Kaip sako M. Raštikis, kaime buvo perpasakojamos istorijos apie S. Dariaus išdaigas: „Tėvams buvo sunku su berniuku eiti į bažnyčią, nes nenustygo vietoje, reikėdavo jį laikyti už sermėgos krašto.
Jei ištrūkdavo, bėgiodavo po bažnyčią, lipdavo ant altoriaus ir keldavo chaosą.
Pasak muziejininko, dar būdamas vaikas S. „Jis mamai sakydavo - kai paaugs, skraidys kaip paukštis aplink pasaulį.
Arba: „Mama, kaip gerai būtų būti paukščiu, nereikėtų basam lakstyti po ražienas, kurios taip badosi.“
Jau vaikystėje turėjo didelį norą atsiplėšti nuo žemės, nors lėktuvų tuo metu dar nebuvo“, - pasakoja M. Steponas Darius.
Steponas Darius
Po ankstyvos tėvo mirties aštuonerių metų Steponas su mama ir patėviu 1907 m. išvyko į Ameriką: „Steponas, anksčiau tėvų mokytas tik namuose, pradėjo lankyti pradžios mokyklą, ją baigė per trejus metus.
Steponas Darius skrendantį lėktuvą pirmą kartą pamatė būdamas keturiolikos.
Tada jis suvokė, kad žmogus iš tikrųjų gali skraidyti kaip paukštis.
Pradėjęs dirbti pasiuntinuku pas pirmąjį skraidantį aparatą sukūrusius brolius Wrightus, daug laiko praleisdavo jų dirbtuvėse.
Kai sulaukė pilnametystės, Darius išėjo savanoriauti į Amerikos kariuomenę, norėdamas patekti į aviacijos dalinius.
Deja, jo svajonei dar nebuvo lemta išsipildyti. Jis tarnavo ryšininkų daliniuose.
Pirmajame pasauliniame kare kaip amerikiečių ryšininkas jis dalyvavo Prancūzijos fronte, ten išmoko prancūzų, o vėliau ir vokiečių kalbas.
Tarnybos metu rašytuose jo laiškuose mamai daugiausia dėmesio skiriama aviacijai.
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo lietuvių emigrantų grįžimo į Lietuvą banga.
„Kartu su kitais Amerikos lietuviais Darius ėmė kurti planus sugrįžti.
Tuo metu draugams laiškuose rašė, kad Lietuva yra atsilikęs kraštas, todėl čia reikia nuveikti daug dalykų, kad kurtųsi normali valstybė.
Darius pamatė Lietuvos skurdą ir ragino draugus sugrįžti sakydamas, jog Lietuvai reikia išmintingų žmonių pagalbos, kad šalis sustiprėtų.
Būtent Lietuvoje išsipildė didžiausia S. Dariaus svajonė. Atvykęs į Kauną jis įstojo į karo mokyklą ir ten buvo priimtas į naujai renkamą lakūnų grupę.
Jau 1922 m. 1923 m. S. Darius buvo aktyvus Klaipėdos krašto sukilimo organizatorius. Jis buvo Klaipėdos krašto vadavimo organizacinio komiteto narys.
„Laiškuose draugams Amerikoje jis rašė: „Klaipėda pagaliau mūsų.“
Jis žinojo, kaip svarbu valstybei turėti savo prieigą prie jūros, turėti savo uostą“, - sako M.
Amerikoje užsikrėtęs daugybės sporto šakų virusu, S. Pasak M. Raštikio, lakūnas pradėjo organizuoti įvairių sporto šakų užsiėmimus, daugelio jų pirmieji rekordai priklausė būtent S. Dariui: „Pirmiausia subūrė futbolo komandą, vėliau rengė krepšinio, beisbolo, lengvosios atletikos, žiemos sporto šakų, bokso užsiėmimus.
Steponas pradėjo daugelį sporto šakų Lietuvoje.
Matydamas, kad sportininkų atsiranda vis daugiau, Darius nusprendė, jog Lietuvoje reikia pastatyti stadioną.
Čia tokio dalyko dar nebuvo.
Su architektu parengė stadiono projektą, iš Kauno savivaldybės gavo žemės sklypą ir pradėjo statybas.
Kai joms pritrūko lėšų, Darius pridėjo savų pinigų, ir stadionas buvo pabaigtas statyti.
Toks sporto pradininko Lietuvoje entuziazmas buvo priimtinas ne visiems.
„Plėtoti sportą visuomenė dar nebuvo pasiruošusi.
Kartą, kai skraidymams oras nebuvo tinkamas, lakūnai aerodromo pakraštyje pasistatė futbolo vartus.
Ir visi buvo nubausti. Nuobaudos raporte buvo parašyta, kad jie pažeidė drausmę, įžeidė karininko garbę ir orumą.
Buvo paaiškinta, kad karininkams nedera lakstyti paskui kamuolį.
Steponas, turėjęs patirties kariuomenėje Vakaruose, kur sportas buvo skatinamas, nesuprato, kodėl čia jis nepriimtinas.
Lietuvos kariuomenėje 1918-aisiais visi pirmieji karininkai buvo carinės Rusijos kariuomenės kariškiai.
Tas suvokimas labai skyrėsi“, - atkreipia dėmesį M.
Steponas Darius ir Stasys Girėnas
Tokių susikirtimų Lietuvoje S. Darius patyrė ir daugiau: „Amerikoje užaugusio žmogaus vertybės buvo liberalesnės ir pažangesnės nei to meto Lietuvos.
Kariuomenėje Steponas sąmoningai pažeidinėjo statutą, kad atkreiptų dėmesį į vieną ar kitą nesąmoningą punktą.
Tuo metu dar nebuvo tinkamas laikas keisti Lietuvos kariuomenę iš esmės.
Paskui tos idėjos buvo įgyvendintos, tačiau Dariaus teikti siūlymai dar buvo nepriimtini.
Dar prieš išvykdamas į Ameriką 1927 m. S. Darius parengė Lietuvos aeroklubo taisykles ir buvo vienas iš jo įkūrėjų.
„Manau, tai svarbus momentas vystantis Lietuvos aviacijai.
Iki aeroklubo įsteigimo Lietuvoje skraidyti galėjo tik kariškiai.
XX amžius yra žmogaus atsiplėšimo nuo žemės, išėjimo į erdves laikas.
Nuo pirmojo lėktuvo pakilimo aviacija sparčiai vystėsi, tobulėjo.
Tai buvo didžiulės pažangos laikas.
Darius suvokė, jog Lietuvai reikalingas aeroklubas, kad jaunimas pradėtų sklandyti, kurti savo konstrukcijas“, - sako M.
Idėja perskristi Atlanto vandenyną S. Darius užsikrėtė viešėdamas Paryžiuje: „Tą vasarą lakūnas Charlesas Lindberghas pirmą kartą sėkmingai perskrido vandenyną.
Paryžiuje Darius kalbino ten besimokantį Gustaitį kartu skristi į Ameriką, o paskui perskristi į Lietuvą.
Į Ameriką Darius atvyko su mintimi, kad į Lietuvą grįš ne laivu, o lėktuvu.
Šiam sumanymui reikėjo užsidirbti lėšų, todėl jis dalyvavo aviacijos šventėse.
Po vieno iš pasirodymų apie lakūną pradėjo rašyti didžiausi Jungtinių Valstijų dienraščiai.
Pamažu jis įsiliejo tarp žymiųjų.
Darius buvo 85-as žmogus Amerikoje, kuris išlaikė aukščiausios civilinės aviacijos pilotų licenciją.
M. Raštikis sako, kad svarbiausias D. Dariaus ir S. Kitas lakūnų tikslas buvo pasiekti pasaulio tolio skrydžio rekordą be nusileidimo.
Jie žuvo nepasiekę Lietuvos ir aviacijos rekordo.
Į aviacijos istoriją lakūnai įėjo kitu aspektu - jų skrydis tais laikais buvo pats tiksliausias pagal užsibrėžtą maršrutą.
Jie taip pat įėjo ir į pasaulio ryšio istoriją, nes buvo pirmieji pasaulyje sėkmingai oru per Atlanto vandenyną iš Amerikos į Europą atgabenę pašto siuntą.
Skraidino tris maišus laiškų, du iš jų buvo rasti.
Moderniausias Stadionas Lietuvoje
Stepono Dariaus ir Kęstučio Bulotos suprojektuotame pasiūlyme puoselėta viltis, kad Ąžuolyne išdygs modernus sporto aikštynas.
Nors atidarymo iškilmės įvyko 1924 m. rugsėjo mėn., stadiono statybos darbai tęsėsi iki pat nepriklausomybės pabaigos.
Buvusio medinio stadiono tribūnos buvo nugriautos, vietoj jų pastatytos dviejų aukštų betoninės-monolitinės, talpinančios 12 tūkst. žiūrovų.
Nugriautos ir bilietų kasos bei puošnūs tarpukariu pastatyti vartai.
Lietuvai atkūrus valstybingumą, stadionui, o kartu ir visam sporto kompleksui, suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas (sovietmečiu stadionas vadintas Respublikiniu sporto kombinato stadionu).
1998 m. įrengta nauja moderni bėgimo danga, mediniai suolai pakeisti plastikinėmis kėdėmis.
2022 m. pasibaigus rekonstrukcijai, stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., visos tribūnos uždengtos stogu.
Edukacinis Žaidimas Apie "Lituanicos" Skrydį
Šiandien, liepos 17-ąją, praėjus 87-iems metams po lakūnų žūties, į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakys ir virtualioje erdvėje pakartoti S. Dariaus ir S. „Žaidimą gali žaisti įvairaus amžiaus ir patirties žmonės. Žaidimo lygiai istorija besidominčiam žaidėjui pasirodys lengvai įkandamas riešutėlis - žaidimas bus kaip interaktyvus filmas.
„Žaidimas taip pat leidžia pamatyti Atlantą perskridusios „Lituanicos“ modelį papildytoje realybėje, tik tam reikia specialaus ženkliuko, kurį galima įsigyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje“, - sako T.
Žaidimą, skirtą išmaniesiems įrenginiams, jau nuo šiandien galima parsisiųsti iš „Google Play“ parduotuvės - jis visiškai nemokamas ir be reklamų.
„Neišėję iš namų žaidėjai galės susipažinti su S. Dariaus bei S. Girėno lėktuvo „Lituanica“ istorija, skrydžio detalėmis ir net išvyksti originalias lėktuvo nuolaužas bei šiuo metu muziejuje įrengtą memorialinę „Lituanicos“ ekspoziciją.
Šio žaidimo sukūrimas - tai kiek daugiau nei prieš metus įgyvendintas nekomercinis KTU ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus projektas.
„Nusprendėme - finansavimas neturi būti kliūtis, todėl nutarėme savo jėgomis padaryti žaidimą, tik daug geresnį nei buvo numatytas paraiškoje, - šypsosi T. Blažauskas.
Žaidimą sukūrė KTU IF Programų sistemų ir Multimedijos technologijų studijų programų studentai Virtualiosios realybės laboratorijoje („VRLab“).
„Prie žaidimo sukūrimo taip pat prisidėjo pagrindinis laboratorijos modeliuotojas ir viena talentinga KTU menininkė Laimutė Varkalaitė.
Pradinė žaidimo versija buvo sukurta per pusmetį, o jos tobulinimas truko dar tiek pat.
Didžioji darbų dalis buvo padaryta per vasaros atostogas: jas studentai skyrė žaidimo kūrimui.
Kuriant edukacinį žaidimą buvo naudojami įvairūs archyviniai kadrai, nuotraukos, iš kurių padaryti aštuoni vaizdo siužetai.
Nors žaidimas „Google Play“ parduotuvėje visuomenei prieinamas tik nuo dabar iki šiol jį buvo galima išbandyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
E. „Jį noriai išbando ne tik edukacinių programų dalyviai, dalyvaudami muziejaus edukacinėje programoje „Lituanicos“ skrydis per amžius atminty", bet ir į nemokamus savaitgalio užsiėmimus atvykstantys įvairaus amžiaus lankytojai.
Šią vasarą žaidimas tapo populiariu pasirinkimu vaikams ir paaugliams, saulėtas dienas leidžiantiems Lietuvos Šaulių sąjungos ir kitose stovyklose, į kurias atvyksta muziejaus edukatoriai“, - tikina E.
Ypač žaidimu susidomima mokykloje, kur jaunuoliai mokosi aviacijos istorijos ir įdėmiau susipažįsta su S. Dariaus bei S. Girėno asmenybėmis, jų lėktuvu „Lituanica“ ir legendiniu 1933 m.
Žaidimo kūrėjai su žaidimu jau yra dalyvavę ir įvairiose parodose bei renginiuose.
„Svarbus ir mūsų, kaip mokslo atstovų vertinimas - džiugu, kad žaidimo edukaciniai aspektai aprašyti užsienyje šiais metais išleistoje knygoje „New perspectives on virtual and augmented reality“ (liet.
„Šauni KTU IF dėstytojų ir studentų komanda įneša naujų vėjų į muziejininkystės pasaulį, o muziejininkai suteikia mokslininkams ir kūrėjams puikų, neišbandytą lauką kūrybai“, - pažymi E. T. Blažauskas pastebi, kad studentai iš tiesų gana aktyviai kuria žaidimus ir dar studijuodami universitete įkuria žaidimų kūrimo studijas.
„Vienas iš neseniai išleistų žaidimų populiarioje „Steam“ žaidimų parduotuvėje - virtualios realybės pabėgimo kambarys „Escape the Lab“, paremtas tikroviškais cheminiais eksperimentais.
Šį žaidimą Programų sistemų studentai išleido dar būdami 3 kurse.
„Norint tapti žaidimų kūrėju labai svarbu nuolatos juos kurti, dalyvauti įvairiose iniciatyvose, žaidimų kūrimo renginiuose, projektuose.
Tam tiek KTU, tiek verslo aplinka suteikia tikrai nemažai galimybių“, - sako T.
„Vis tik universitetas yra labiau ta aplinka, kurioje studentai investuoja į savo ateitį suburdami komandas, kurios vėliau tampa žaidimų kūrimo kompanijomis, užmegzdami ryšius, ir, žinoma, išmėgindami šimtus būdų, kaip nereikia kurti žaidimų“, - atkreipia dėmesį T.
Jo teigimu, internete yra daugybė kokybiškų kursų, tačiau ši aplinka ir yra tai, ko negausi jokiuose kursuose.
„Gabūs ir kruopštūs studentai yra darbinami į tokius projektus ir turi galimybę susieti studijas, darbą ir mokslą.
Žaidimų kūrimas yra viena sudėtingiausių programų inžinerijos sričių, todėl žinios, įgytos juos kuriant, bus naudingos net ir tuo atveju, jei absolventas nuspręs dirbti kitoje srityje“, - teigia KTU IF dėstytojas T.