Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika administracinėje byloje, susijusioje su UAB „Stoties turgus“ prašymu atnaujinti procesą dėl žemės sklypo įtraukimo į sąrašą, kuriame renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti Kauno mieste.
Pareiškėjas UAB „Stoties turgus“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto tarybos sprendimo dalį, kurioje nurodyta „Aikštelė Šiaulių ir Girstupio g. sankirtoje“. Pareiškėjas teigė, kad ši sąrašo dalis yra neteisėta ir pažeidžia jo interesus.
Pareiškėjo argumentai
Pareiškėjas savo skunde nurodė šiuos argumentus:
- 1994 m. Kauno miesto valdyba įpareigojo VĮ „Geležinkelio stoties prekyvietė“ (pareiškėjas jos teisių perėmėjas) įrengti mokamą automobilių stovėjimo aikštelę Šiaulių ir Girstupio gatvėse.
- Kauno miesto valdyba nusprendė išnuomoti VŠĮ „Geležinkelio stoties prekyvietė“ žemės sklypą mokamai mašinų stovėjimo aikštelei įrengti.
- Buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis.
- Pareiškėjas savo lėšomis įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, kuri nuo pat įrengimo pradžios naudojama pareiškėjo veikloje.
- Pareiškėjas aikštele naudojasi jau daugelį metų ir yra laikomas teisėtu ir sąžiningu valdytoju bei siekia būti pripažintas savininku įgyjamosios senaties būdu.
Atsakovas ginčijamu įsakymu pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą viršenybės principą, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, sprendime nenurodydamas jokios įstatymo normos, kuri jam suteiktų įgaliojimus paimti juridinių asmenų naudojamą turtą ir, be šių asmenų žinios, apmokestinti šį turtą vietine rinkliava bei perduoti jį eksploatuoti kitam juridiniam asmeniui.
Remiantis Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis, ginčo aikštelė nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė ir nėra valstybės turtas, perduotas atsakovui patikėjimo teise.
Reverse Parking Made Easy! Understanding Car Movement with Rear Wheel Turning Radius #parking
Teismo sprendimas
Kauno apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad 2000 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ginčo žemės sklypas UAB „Stoties turgus“ buvo išnuomotas terminuotam laikotarpiui, t. y. iki 2003 m. kovo 31 d., todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui reikalauti ginčijamo sprendimo panaikinimo vadovaujantis CK 6.481 straipsniu.
Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo sklypą naudoja nesant teisinio pagrindo, todėl nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo grindžiant CK 4.34-4.35 straipsnių normomis, nustatančiomis valdytojo teisių apsaugą bei teiginiu, jog aikštele naudojasi jau daugelį metų ir pagal CK 4.22-4.27 straipsnių nuostatas yra laikomas teisėtu ir sąžiningu daikto valdytoju.
Teismas pažymėjo, kad šioje situacijoje nėra svarbu ir tai, jog pareiškėjo teigimu, jis savo lėšomis įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, nesi Kauno miesto valdyba 1994 m. gegužės 17 d. potvarkiu Nr.667-v įpareigojo valstybinę įmonę „Geležinkelio stoties prekyvietė“ užsakyti mokamų automobilių stovėjimo aikštelių teritorijos laikino sutvarkymo projektą ir jas pagal patvirtintą projektą įrengti.
CK 6.557 straipsnio 1 dalis numato, kad pasibaigus žemės nuomos terminui už pastatytus pastatus, statinius ar įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja. Esant tokiam sutarties šalių teisių ir pareigų teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.
Ši situacija jau išspręsta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00130-52/2009, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo UAB „Stoties turgus“ reikalavimą nustatyti, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus - automobilių aikštelę, esančią šios administracinės bylos ginčo dalyku bei į ten pat esantį lauko inžinerinį įrenginį - naftos produktų ir purvo gaudytoją.
Nepaisant to, jog pareiškėjas ir toliau naudojasi minėta aikštele, nekilnojamas daiktas nėra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, padarė išvadą, kad nekilnojamas daiktas -automobilių stovėjimo aikštelė Šiaulių ir Girstupio g. sankirtoje ginčijamo 2008 m. birželio 27 d. Nr. T-307 priėmimo metu priklausė valstybei, bylos nagrinėjimo metu daiktinės teisės į ją, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai taip pat neįregistruoti.
Nors minėtu 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu ginčo automobilių stovėjimo aikštelė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn neperduota, o 2010 m. vasario 12 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-68-428/2010 panaikinta šios aikštelės daiktinių teisių registracija savivaldybės vardu, tačiau pats žemės sklypas yra valstybinė žemė, teritorinio planavimo sąlygų žemės sklypo prie automobilių stovėjimo aikštelės Šiaulių g. ir Girstupio g. sankryžoje detaliajam planui rengti nėra išduota, o Nacionalinės žemės tarnyba ir jos atstovas teisme Kauno miesto savivaldybės ketinimui rinkti mokestį už automobilių stovėjimą valstybei priklausančiame žemės sklype byloje neprieštaravo.
Teismas nurodė, kad konstatavus, jog pareiškėjas neturi teisinių pagrindų naudotis šiuo žemės sklypu bei neįgijo daiktinių teisių į automobilių stovėjimo aikštelę, pareiškėjo argumentai dėl Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio pažeidimų bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normų pažeidimų laikytini nepagrįstais, nes ginčijamu sprendimu automobilių stovėjimo aikštelės kaip nekilnojamo daikto nuosavybės klausimas nebuvo sprendžiamas, o valstybinės institucijos dėl ginčijamo sprendimo pretenzijų nekėlė.
Teismas padarė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės taryba pagrįstai Šiaulių ir Girstupio g. sankirtoje esančią aikštelę įtraukė į sąrašą Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti, todėl Kauno miesto tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-307 patvirtinto sąrašo dalis, kurioje nurodyta „Aikštelė Šiaulių ir Girstupio g.
Apeliacinis skundas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Stoties turgus“ apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtas 950 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis prie Šiaulių ir Girstupio gatvių sankryžos, Kaune, kuriame Kauno miesto savivaldybės nurodymu buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pagal 1994 m. liepos 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį buvo nuomojamas Kauno valstybinei įmonei „Geležinkelio stoties prekyvietė“ iki 1999 m. liepos 18 d., o pagal 2000 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. Š-19 buvo nuomojamas UAB „Stoties turgus“ iki 2003 m. kovo 31 d.
Tuo tarpu šioje byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-307, kuriuo į Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis automobiliams statyti, sąrašą įtrauktas anksčiau minėtas žemės sklypas, buvo priimtas 2008 m. birželio 27 d.
Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad UAB „Stoties turgus“, įsteigtai reorganizavus Kauno valstybinę įmonę „Geležinkelio stoties prekyvietė“, nuosavybės teise priklauso (ar priklausė) minėtas žemės sklypas, esantis prie Šiaulių ir Girstupio gatvių sankryžos, Kaune, arba jame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad pasibaigus valstybinės žemės sklypo nuomos terminui kaip nors buvo sprendžiamas klausimas dėl šiame sklype esančios automobilių stovėjimo aikštelės įrenginių perdavimo, perkėlimo ar pan.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu atmetė UAB „Stoties turgus“ reikalavimą nustatyti, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus - 943,90 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus), esančią Kauno m., prie Šiaulių g. ir Girstupio g. sankryžos, bei į ten pat esantį lauko inžinerinį įrenginį - naftos produktų ir purvo gaudytoją (unikalus Nr.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko šį Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą.
Jokios UAB „Stoties turgus“ daiktinės teisės į minėtą žemės sklypą ar joje įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Teismas taip pat nustatė, kad pagal 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“, Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn kartu su kitomis šiame akte nurodytomis gatvėmis buvo perduotos ir Girstupio bei Šiaulių gatvės.
Šio 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į minėtas gatves.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Stoties turgus“ skundą, 2010 m. vasario 12 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-68-428/2010, įpareigojo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Kauno miesto savivaldybės daiktines teises į Šaulių gatvės 1078 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Šiaulių ir Girstupio gatvių sankirtoje (Šiaulių gatvės kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu Nr.), kaip Šiaulių gatvės sudėtinę dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą (administracinė byla Nr. A143-210/2011).
Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties turinio, Kauno miesto savivaldybės daiktinės teisės į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę (ne į gatvę) išregistruotos atsižvelgiant į tai, kad tokios teisės negalėjo būti įregistruotos būtent 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendime konstatuota, kad minėtu priėmimo-perdavimo aktu automobilių stovėjimo aikštelė pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus kaip valstybės turto objektas nebuvo perduota Kauno miesto savivaldybei.
Teismas konstatavo, kad būtent dėl anksčiau nurodytų priežasčių ir buvo panaikinta Kauno miesto savivaldybės daiktinių teisių į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę registracija, kuri buvo atlikta tik 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu.
Svarbiausi teismo argumentai
Apibendrinant, svarbiausi teismo argumentai buvo šie:
- Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu.
- Pareiškėjas neįgijo daiktinių teisių į automobilių stovėjimo aikštelę.
- Savivaldybė pagrįstai įtraukė aikštelę į sąrašą, kuriame renkama vietinė rinkliava.
tags: #neteiseta #isakyma #kurio #pagrindu #pareiskejo #zemes