Šiandienos Lietuvos sparti socialinė kaita ir ekonominė plėtra kelia aktualias problemas, susijusias su darbo saugos normų ir taisyklių pažeidimais. Akivaizdu, kad tai pažymi ašios problemos aktualumą ir svarbumą.
Šio darbo objektas - baudžiamosios atsakomybės už darbo saugos normų ir taisyklių pažeidimus Lietuvos teismų praktika. Ji, lyg Temidė, vienoje teisingumo svarstyklės pusėje laiko baudžiamąją atsakomybę, kitoje - darbo saugos normų ir taisyklių pažeidimus.
Darbe pasitelkiami įvairūs moksliniai metodai ir tyrinėjimo strategijos. Daugiausiai vadovautasi analitiniu, kritiniu ir lyginamuoju metodais.
Darbo pradžioje susipažinus su baudžiamosios bylos už darbo saugos normų ir taisyklių pažeidimus teismų praktika, buvo pastebėtas akivaizdus paskirtų bausmių neadekvatumas ašies pažeidimams sukeltoms pasekmėms. Tai paskatino išsamiai išanalizuoti tokias bylas teismų praktikoje, baudžiamuosiuose ir kituose įstatymuose numatytas normas dėl darbo saugos normų ir taisyklių darbe pažeidimų. Šiuo požiūriu darbas yra aktualus ir gali būti praktiškai pritaikomas.
Baudžiamoji Atsakomybė Lietuvos Respublikos Baudžiamojoje Teisėje
Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad sąvoka "baudžiamoji atsakomybė" yra viena iš pagrindinių baudžiamosios teisės sąvokų, išreiškianti įvairias asmens, padariusio nusikalstamą veiką, ir esmines dėl to atsiradusias teisiniams santykiams nuostatas: patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindus, baudžiamąją atsakomybę už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę ir kt.
Baudžiamoji atsakomybė - tai teisiniai padariniai, kurių esmę sudaro nusikalstamos veikos ir ją padariusio fizinio ar juridinio asmens pasmerkimas valstybės vardu. Savo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybės prievartos taikymą ir kartu padarytos nusikalstamos veikos pasmerkimą. Jau naujojo BK 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad paminėtas kodeksas nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tokiu būdu aši nuostata užprogramuoja patraukimo baudžiamojon atsakomybėn teisėtumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą, humanizmo, tikslingumo, neišvengiamumo, veiksmingumo ir kt. teisinės atsakomybės principų realizavimą. Šiuo avelninama baudžiamoji valstybės represija.
Baudžiamojoje teisėje terminas "atsakyti" reiškia baudžiamosios atsakomybės realizavimą - atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Baudžiamąją atsakomybę taiko tik teismai ir tik už pavojingiausius teisės pažeidimus - nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Padarius BK Specialiojoje dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsiranda teisinis santykis, kurio subjektais iš vienos pusės yra nusikalstamos veikos subjektas, iš kitos - valstybė, kuriai atstovauti įgaliotas teismas.
Štai kaip turto areštas įsigalioja:
- Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui.
- Jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Šią informaciją galima apibendrinti lentelėje:
| Įvykis | Veiksmas |
|---|---|
| Turto arešto akto paskelbimas skolininkui | Turto areštas įsigalioja |
| Nėra galimybės paskelbti | Turto arešto akto įregistravimas turto arešto aktų registre |
Tik nustatyta asmens veiksmuose nusikaltimo sudėtis gali būti pagrindas traukti jį baudžiamojon atsakomybėn, t.y. asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jo veika atitinka BK Specialiosios dalies straipsnyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį. Šio juridinio asmens, jei veika asmuo padarė žalą arba sukėlė žalos grėsmę teisės ginamiems gėriams, veika padaryta kaltai, ir nėra aplinkybių, dėl kurių negalima baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką.
Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad baudžiamasis teisinis nagrinėjimas pradedamas klausimu, ar konkretus įvykis turi baudžiamosios veikos požymius, ar jis buvo nulemtas asmens laisvos valios. Teisinio poelgio esmė - kad jį daro žmogus, kaip teisės subjektas; su žmogaus elgesiu siejamos baudžiamosiose nuostatose įtvirtintos teisės normos.
Už baudžiamosios veikos realizavimą įstatymų leidėjas nustato bausmes, kurios išreiškia arba tam tikrus draudimus, arba įpareigojimus. Šiais draudimais arba įpareigojimais siekiama asmenį, kuriam jie skirti, priversti elgtis taip, kaip to reikalauja normos, ir normų pažeidimus vertinti teisės atžvilgiu. Veikos uždraudimas reiškia, kad jis kai kuriais atvejais suvokiamas tik atsižvelgus į kituose teisės aktuose sureguliuotus santykius - normas-definicijas, blanketines normas ir pan., arba išanalizavus tam tikrus nusikalstamos veikos požymius - vertinamuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Taip pat yra labai svarbu tiksliai nustatyti kada įvykdytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas ir kokie tuo metu galiojo baudžiamieji įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata - įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės iš esmės yra pakartotas ir BK 2 straipsnio 2 dalyje - įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Tikslinga pažymėti, kad ašios nuostatos yra logiškos, racionalios ir reikšmingos visais jų praktinio taikymo aspektais.
Kadangi tiek aktyvi, tiek pasyvi žmogaus veikla tam tikroje srityje įmanoma tik laikantis taisyklių ir reikalavimų, kuriuos nustato galiojantys įstatymai. Jeigu asmuo nežino to, ką jis privalo žinoti, arba nors ir neprivalo tiksliai žinoti, bet kaip veiksnus ir pakaltinamas asmuo suvokia savo veiksmų pobūdį, jis kelia potencialią žalą sau, kitiems asmenims, visuomenei, valstybei ir todėl privalo atsakyti už savo veiksmus (veikimą ar neveikimą).
Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad tik žmogaus elgesys, sukeliantis socialiai žalingus padarinius, yra baudžiamosios teisės esmė. O aši neteisėta veika yra teisinis atsakomybės pagrindas. Atsakomybė tik už kaltai padarytą veiką - vienas svarbiausių ašiuolaikinės baudžiamosios atsakomybės nuostatų. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai BK numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų. Tai reiškia, kad tik suvoktas, sąmoningas (t.y. ė) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu.
Kaltės principas iš baudžiamosios teisės eliminuoja objektyvų pakaltinimą, t.y. asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be kaltės. Žala, padaryta be kaltės, baudžiamojoje teisėje vadinama kazusu arba atsitikimu ir negali būti pagrindu patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Be to, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikalinga nustatyti, ar veika padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta kaltės forma, t.y. ė ir neatsargumu.
Šiuo BK 2 straipsnio 3 dalyje dar papildomai nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Todėl galima teigti, kad jei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme, padaryta nesant kaltės, baudžiamoji atsakomybė nekils. Šiuo baudžiamosios teisės teorija pabrėžia, kad bausmė galima tik esant kaltei. Kalta gali būti tik teisei priešiinga veika. Gali būti tikrinamas tik veikos sudėtyje aprašyts veiksms priešiingumas teisei arba jų teisėtumas.
Šiąja prasme vadinama visų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygų visuma. Ši veikos sudėties sąvoka apima netiesos veikos sudėties požymius, priešiingumą teisei, kaltę, taip pat objektyvias traukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygas. Šios tipiašk draudžiamo elgesio netiesos turinį ir tuos požymius, kurie specialioms baudžiamosios teisės pažeidimų rūšims suteikia tam tikrą formą ir pavidalą. Šios baudžiamajai teisei reikšminga netiesa.
Viena iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų nuostatų įtvirtinta BK 2 straipsnio 4 dalyje, kur sakoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai teisinis žmogaus poelgio priešiingumo baudžiamajai teisei išraiška. Ši sąvoka yra teisinė, nurodanti kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo tik teisškai reikšmingus požymius.
Taip pat ji apibrėžiama kaip baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Pagrindas padaryti išvadą apie nusikalstamos veikos sudėtį yra nusikalstamos veikos sudėties modelio požymiai, apibūdinantys ašią veiką. Šie požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš ašių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai apibūdina išorinę, matomą žmogaus elgesio pusę. Objektyvūs (išoriniai) veikos sudėties požymiai - tai aplinkybės, kurios apibūdina išorinę veikos pasireiškimo pusę. Prie ašių požymių yra priskiriama baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, pavojinga veika, nusikalstamos veikos dalykas, nusikalstamos veikos padarymo būdas, jos padarymo laikas, vieta ir priemonės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pavojingi padariniai, priežastinis padarytos veikos ir kilusis (įstatyme numatytas) pavojings padarinis ryšys, asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius, specialaus subjekto požymiai.
Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai apibūdina nematomą, t. y. vidinę, psichinę nusikalstamos veikos pusę. Subjektyvūs (vidiniai) veikos sudėties požymiai - tai aplinkybės, susijusios su kaltininko sąmone ir įsitikinimais. Baudžiamoji teisės teorija objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius skirsto į pagrindinius ir...
tags: #nesutikimas #panaikinti #turto #aresta #baudziamojoje #byloje