Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis, ūkininkas iš Pašventupio kaimo, susiduria su įvairiais iššūkiais žemės ūkyje. Jo sodybos istorija ir veikla atspindi ne tik asmeninius pasiekimus, bet ir bendras tendencijas bei problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos ūkininkai.
Prieš porą dešimtmečių kiekvienas Prienų rajono kaimietis savo sodyboje laikė keletą ar keliolika karvių, pienininkyste vertėsi daugiau nei 2 tūkst. ūkininkų. Tačiau, Žemės ūkio ministerijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, Prienų rajone likę 823 galvijų laikytojai, pačių galvijų tėra 12 428, melžiamų karvių - 3830. Artėja diena, kai iš užsienio turėsime įsivežti ir pieną, ir mėsą.
Iššūkiai Pieno Sektoriuje
Ūkininkai tęsia protestą dėl žaliavinio pieno supirkimo kainų kritimo, šį nemokamai dalindami gyventojams, nes pieno ūkių savininkai patyrė šoką: gamybos kaštai dideli - dėl karo brango dyzelinas, elektra, dujos, o supirkimo kainos mažėja. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis tvirtina, kad dabar pieno gamintojams dalis galutinėje pieno kainoje sudaro vos 23-26 proc.
Rajono ūkininkai ne kartą lankėsi Latvijos, Lenkijos pieno ūkiuose, nes dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių veiklą sustabdė trąšų gamyklos Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Lietuviams mineralinės trąšos pabrango iki 1,4 tūkst. Eur/t, lenkams - iki 1,7 tūkst. Eur/t.
Netoli diena, kai iš užsienio turėsime įsivežti ir pieną, ir mėsą. Savo ūkyje Pašventupio ir Antakalnio kaimuose J. Vilionis jau dėliojasi šalia pienininkystės vystyti ir mėsinių galvijų verslą, imtis sūrių gamybos, neatsisakyti augalininkystės. Tik ateities viltims kelią pereina dabarties iššūkiai - geopolitinė situacija, išprovokavusi kosmines energetikos, trąšų kainas. Net grūdininkai šalyje dejuoja.
Valstybės Parama ir Prioritetai
Pasak J. Vilionio, Lenkija patenka į pirmąją grupę iš septynių šalių (Danija, Suomija, Prancūzija, Lenkija, Portugalija, Ispanija ir Airija), kuriose Europos Komisija patvirtino 2023-2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos strateginį planą. ES žemės ūkio komisaras J. Wojciechowskis akcentavo, jog Lenkijos strateginiame plane, kuris iki paskutinės savaitės buvo derinamas ir keičiamas, svarbiausiu numatytas gyvulininkystės sektorius.
Lenkijos vyriausybė skyrė 4 mlrd. zlotų (850 mln. Eur) subsidijų kompensuoti ūkininkų nuostolius dėl pabrangusių trąšų, kai Lietuvoje apie tai net nekalbama. Stebėtina Lenkijos Vyriausybės ambicija - padėti šalies ūkininkams užkariauti Europos rinkas, kai mes savo Vyriausybės paprašome užkardyti pieno žaliavos importą, mums atsakoma, jog esame laisvos rinkos šalis.
ES Parama Žemės Ūkiui 2023-2027 m. laikotarpiui (pavyzdys Lenkijos atveju)
| Sritis | Suma |
|---|---|
| Tiesioginės išmokos | 17 mlrd. Eur |
| Gyvūnų gerovė | 1,7 mlrd. Eur |
| Išmokos už gamybą | 1,7 mlrd. Eur |
| Veislininkystė | 3,7 mlrd. Eur |
| Geroji žemdirbystės praktika | 2,8 mlrd. Eur |
Aktyviai veikdami Lenkijos ūkininkai pasiekė, kad Europos Komisija jiems atšaukė reikalavimą nedirbti 4 proc. žemės. Pasak J. Vilionio, į žemės ūkį Lietuvoje stokojama valstybinio požiūrio - ir tai yra labai liūdna.
Prisimenant atbulomis rengtą Nacionalinį strateginį bendrosios žemės ūkio politikos 2023-2027 metų planą, dėliojasi niūrios ateities prognozės. Bioįvairovės žemės ūkyje turėsime daugiau, ištuštėję kaimiečių tvartai miestiečiams jau nesmirdės.