Nesudėtingas statinys – sodo namas: reikalavimai ir apribojimai

Sodo sklypai Lietuvoje dažnai naudojami poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau plečiantis miestams, soduose statomi namai, kurie naudojami ne tik vasarojimui, bet ir nuolatiniam gyvenimui. Todėl svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi sodo namų statybai.

Sodo Namų Statybos Apribojimai nuo 2024 m. Lapkričio 1 d.

Nuo lapkričio 1-ąją įsigalios nauji sodo namų statybos apribojimai: nuo šios datos sodo namo maksimalus bendras vidaus plotas negalės viršyti 50 m², o aukštis - 5 m. Visiems statiniams, kurių plotas viršys minimus parametrus, bus privalomas statybos leidimas.

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja naujas teisinis reguliavimas, kuris vis dar leis statyti sodo namus be statybos leidimo, tačiau jau daug mažesnius - iki 50 kv. m ir iki 5 m aukščio. Nuo lapkričio 1 d. sodo namai pagal STR „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ bus priskiriami jau nebe prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o prie II grupės nesudėtingųjų statinių.

Planuojantiems statyti didesnį nei 50 kv. m sodo namą, reikės statybos leidimo. Statant naują gyvenamąjį namą, nepriklausomai nuo vietovės ir dydžio, privalomi vienodi reikalavimai, tame tarpe ir energinės klasės reikalavimai (šiuo metu taikoma A++ energinė klasė). Šildymo būdas parenkamas remiantis skaičiavimais.

Taip, nuo 2025 m. pasikeitė sodo namelių statybos reikalavimai. Nuo 2024-11-01 (STR 1.01.03:2017) sodo namai, kurių vidaus bendras plotas neviršija 50m², aukštis neviršija 5m, atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų neviršija 6m, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8. Sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype.

Visi pastatai, kurie yra aukštesni, didesnio ploto arba atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų nei 6m, nėra priskiriami I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiems sodo namams.

Sodo namų statybos reikalavimai:

Parametras Iki 2024 m. Lapkričio 1 d. Nuo 2024 m. Lapkričio 1 d.
Maksimalus bendras vidaus plotas 80 m² 50 m²
Maksimalus aukštis 8,5 m 5 m
Statybos leidimas Nereikalingas (jei atitinka parametrus) Privalomas (jei viršija parametrus)

Kaip Užfiksuoti Pradėtas Statybas Pagal Senąją Tvarką?

Tačiau tiems, kurie jau pradėjo statybas iki lapkričio 1 d., yra galimybė užbaigti statybas pagal iki šiol galiojusią tvarką. Iki šių metų lapkričio 1 d. pradėtiems statyti sodo namams, kurių plotas neviršija 80 m², o aukštis - 8,5 m, bus leidžiama užbaigti statybas pagal paprastesnę tvarką ir juos registruoti naudojant paprastą statytojo deklaraciją.

Yra ir gera žinia - sodo namai, kurie pradėti statyti iki lapkričio 1 d., galės būti pabaigti statyti pagal „senąją tvarką“, t. y. be statybos leidimo. Kitaip tariant, tie sodo namai, kurių plotas iki 80 kv.m ir aukštis iki 8,5 m galės būti pabaigti statyti be statybos leidimo, jeigu jie pradėti statyti iki 2024 m.

Iki naujojo teisinio reguliavimo įsigaliojimo dar liko kelios savaitės, tad tikrai pakankamai laiko suskubti ir pasirinktu būdu užfiksuoti pradėtas sodo namų iki 80 kv. m ir 8,5 m aukščio statybas. Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad tiems, kurie jau pradėjo sodo namo statybas sodo sklype be statybos leidimo siūlytų šį faktą užfiksuoti būtent į pagalbą pasitelkiant antstolį, kuris užfiksuotų faktines aplinkybes.

Nuo šių metų lapkričio 1 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) parengė elektroninę priemonę, kuri leis vos keliais žingsniais patvirtinti, kad statybos buvo pradėtos iki naujų reikalavimų įsigaliojimo.

Tai galima padaryti keliais būdais:

  • Kreiptis į antstolį. Antstolis gali oficialiai užfiksuoti esamą statybos būklę.
  • Pasinaudoti naująja Statybos inspekcijos elektronine priemone. Ši sistema leidžia lengvai ir greitai užfiksuoti statybos pradžios datą ir vietą pateikiant nuotraukas su geografinėmis koordinatėmis.

Statybos inspekcija sukūrė naują elektroninę paslaugą, kuri leis greitai ir lengvai pateikti statybos pradžios įrodymus. Naudotis šia paslauga itin paprasta: įjungus vietos nustatymą savo mobiliame įrenginyje ir aktyvavus „vietų žymas“ fotoaparato nustatymuose, tereikia užfiksuoti statybos vietą ir pateikti nuotraukas per sistemą. SVARBU. Nuotraukas reikia daryti esant savo sklype, nes sistema leidžia atpažinti tikslią vietą, kurioje daromos nuotraukos. Teikiant pranešimą paslauga automatiškai fiksuoja pranešėjo vietą, taip pat fiksuojamos padarytos foto koordinatės. Asmens duomenų pateikimas šioje programoje yra savanoriškas. Jei nenorite savo asmens duomenų saugoti šioje programoje, to daryti neprivalote ir galite naudotis kitomis galimybėmis įrodyti sodo namo statybos datą.

Žemės Paskirties Svarba ir Reikalavimai

Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype. Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.

Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, sodo paskirties žemė skirta sodo veiklai - sodininkystei, poilsiui, rekreacijai, tačiau, kaip minėta, šiuos sklypus vis dažniau bandoma pritaikyti gyvenamųjų namų statyboms.

Siekiant statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, būtina atlikti žemės paskirties pakeitimą, nes sodo paskirties žemėje pagal teisės aktus galima statyti tik mažos apimties statinius, skirtus poilsiui (pvz., sodo namelius, pirtis, tvartus). Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.

Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus. Statinio projektas turi būti suderintas su vietos savivaldybės urbanistikos skyriumi, kuris patikrina, ar numatytas statinys atitinka galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.

Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.

Lietuvoje statybos teisės aktai nuolat keičiasi, todėl prieš pradedant bet kokius statybos darbus, labai svarbu pasikonsultuoti su teisininkais ir architektais, kad išvengtumėte teisinių problemų.

Statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties žemėje Lietuvoje yra įmanoma, tačiau tai reikalauja atidumo ir žinių apie teisės aktus. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų atlikti visi reikalingi žingsniai - nuo paskirties keitimo iki statybos leidimo gavimo.

Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m. Sodo namelis iki 50 kv. m ploto - pagal naująsias taisykles, sodo namelis laikomas statiniu, kurio bendras vidaus plotas neviršija 50 kv. m, o aukštis - iki 5 metrų. Tokiam statiniui statyti nereikalingas statybos leidimas. Nereikalingas statybos leidimas sodo namui, kurio plotas neviršija 50 kv. m.

Apsilankiau modulinių namų fabrike - judam į priekį

Kiti Svarbūs Aspektai

Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² (nuo lapkričio 1-os d. 2024), galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą. Informavimas atliekamas pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai.

Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms. Žemės ūkio paskirties sklypuose paprastai leidžiama statyti tik su ūkininkavimu susijusius pastatus, o sodo sklypuose - nedidelius vasarnamius ar gyvenamuosius pastatus iki 50 m².

Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.

Projektavimo metu taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimus. Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.

Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi būti itin gerai izoliuoti, naudoti energiją taupančias technologijas bei atsinaujinančius energijos šaltinius.

Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.

Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu. Sodo namas - puikus sprendimas poilsiui ar gyvenimui gamtoje. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galioja supaprastinta tvarka, leidžianti statyti nedidelius sodo namus be statybos leidimo, jei laikomasi nustatytų reikalavimų. Net jei leidimas nereikalingas, privaloma informuoti savivaldybę apie planuojamą statybą. Pranešimas teikiamas per IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki statybos pradžios. Statyti sodo namą iki 50 m² ir verandą be leidimo galima, jei laikomasi STR reikalavimų, informuojama savivaldybė ir užtikrinama, kad statiniai atitiktų techninius bei teritorinius apribojimus.

Norime priminti, kad mėgėjų sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Taigi, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 4 punkte nurodyta, kad sodo namas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir didžiausias plotas yra 80 kv. m, priskiriamas I gr. nesudėtingiesiems statiniams.

Nustatant I grupės nesudėtingojo sodo namo kategoriją, rūsio (pusrūsio) plotas neįskaičiuojamas, tačiau vertinama visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma, kuri negali viršyti 80 kv. m. Sodo namas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingajam statiniui, jei jo didžiausias aukštis iki 8,5 m, didžiausias plotas iki 80 kv. m (neskaičiuojant rūsio (pusrūsio) ploto), kai rūsys įrengiamas pastato ribose ir rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, ir atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m. Tuo atveju, jei sodo namo visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma būtų didesnė nei 80 kv. m, neskaičiuojant rūsio (pusrūsio) ploto (kai jis yra vieno aukšto ir neįrengiamas už pastato ribų), tai toks pastas negalėtų būti sodo namu ir būtų priskiriamas neypatingiesiems pastatams.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte nurodyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) I grupės nesudėtingojo statinio statybai: jeigu sodo sklypas būtų kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje ir magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Jei sodo sklypas nepatenka į paminėtas teritorijas, leidimas statyti sodo namą neprivalomas. Jeigu svarstote statyti gyvenamąjį namą sodo sklype, tuomet svarbu žinoti tai, kad leidimas privalomas visais atvejais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Sodininkų bendrijų įstatyme (6 straipsnio 4 dalies 1 punkte) nustatyta, kad sodo sklype statiniai yra statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

tags: #nesudetingas #statinys #sodo #namas