Lietuvoje dažnai kyla nesusipratimų ir ginčų dėl mokesčių už šildymą daugiabučiuose namuose, ypač kai kalbama apie bendro naudojimo patalpas. Šiame straipsnyje aptarsime vieną konkretų atvejį, atspindintį šią problemą.
J.Puškorienė, gyvenanti trijų kambarių bute su vyru Palangoje, jau seniai šildosi dujomis. Katilas bute įrengtas pagal suderintą techninį projektą. Centrinio šildymo radiatorių nėra ir namo rūsyje bei laiptinėje, kurioje moteris gyvena.
Tačiau bendrovė „Litesko“ dar 2004 metais pareikalavo, kad J.Puškorienė sumokėtų už bendrų patalpų šildymą, ir pateikė 300 litų ieškinį.
Šis atvejis iliustruoja, kaip gyventojai gali būti verčiami mokėti už paslaugas, kurių jie realiai negauna. Panagrinėkime, kaip klostėsi ši situacija teismuose.
Teismų maratonas
Palangos apylinkės teismas atmetė „Litesko“ pretenzijas J.Puškorienei du kartus. Priežastis - bendrovė palangiškei karšto vandens netiekia, o laiptinė ir rūsio patalpos nėra šildomos. Šio sprendimo šilumos tiekėjai neskundė.
Bet praėjus daugiau nei trejiems metams „Litesko“ į Palangos teismą kreipėsi antrą kartą. Šį kartą šilumos tiekėjai pareikalavo, kad J.Puškorienė padengtų dalį namui tenkančių centrinio šildymo sistemos eksploatavimo nuostolių - kiek daugiau nei 210 litų.
Teismas vėl buvo palankus J.Puškorienei. Jis nusprendė, kad skolininke paversta moteris neprivalo atlyginti šilumos tiekimo nuostolių, nes centralizuotas šildymas jai nėra tiekiamas, o namo bendrojo naudojimo patalpos nešildomos.
Tokiam teismo sprendimui neprieštaravusi „Litesko“ nepamiršo J.Puškorienės. Nauja skola moteriai pradėta skaičiuoti nuo 2007-ųjų spalio. Šiemet birželio viduryje „Litesko“ palangiškę įspėjo, kad ji yra įsiskolinusi daugiau nei 300 litų, ir pagrasino, jog informacija apie skolą ir jos asmens duomenys bus paskelbti skolininkų duomenų bazėje.
Po savaitės, J.Puškorienei nežinant, „Litesko“ trečią kartą kreipėsi į Palangos apylinkės teismą, prašydama iš atsakovės kartu su delspinigiais priteisti 340 litų.
Slaptas ieškinio nagrinėjimas
Šį kartą ieškinį nagrinėjusi teisėja Liucija Paulauskaitė nusprendė vadovautis Civilinio proceso kodekso straipsniu, kuris bylas dėl 1 tūkstančio litų neviršijančių sumų leidžia nagrinėti pagal teisėjo pasirinktą formą ir tvarką.
„Litesko“ teismo prašė sprendimą priimti už akių, jei atsakovė nedalyvaus posėdyje. Teisėja nusprendė bendrovės ieškinį nagrinėti apie tai Puškorių neinformavus.
Nepasidomėjusi apie anksčiau priimtus to paties teismo sprendimus, liepos pabaigoje teisėja nustatė, kad Puškorių šeima privalo atsiskaityti už tiektą šilumos energiją. Iš Puškorių, kartu su bylinėjimosi išlaidomis, priteista daugiau nei 400 litų. Tą dieną nepranešusi atsakovams L.Paulauskaitė patenkino dar penkis tokius pat „Litesko“ ieškinius.
Ši situacija kelia klausimų dėl teisingumo ir skaidrumo principų taikymo nagrinėjant tokias bylas.
Gyventojos reakcija
„Tie keli šimtai litų man nėra neįkandama suma. Tačiau aš nenoriu likti kvailės vietoje ir mokėti už nieką“, - sakė devintus metus „Litesko“ persekiojama J.Puškorienė.
Dabar moteris turi papildomų rūpesčių: jai reikia susirasti advokatą, mokėti jam pinigus ir skųsti teismo sprendimą. Šis atvejis rodo, kiek daug pastangų ir išlaidų gali pareikalauti kova už savo teises.
Antrą J.Puškorienei pareikštą „Litesko“ ieškinį atmetusi Palangos apylinkės teismo pirmininkė Diana Jakštienė teigė, kad teismas privalo priimti naujus bendrovės ieškinius, jeigu skolos suma skaičiuojama už naują laikotarpį.
„Po įsiteisėjusio teismo sprendimo atsakovai teoriškai vėl galėjo būti prisijungę prie centralizuotos šilumos sistemos ir būti įsiskolinę“, - aiškino teismo pirmininkė.
Šis teiginys leidžia suprasti, kad net ir teismo sprendimai negarantuoja, jog situacija nepasikartos.
„Litesko“ pozicija
„Litesko“ Palangos filialo direktorius Romualdas Jablonskis teigia, kad sąskaitos J.Puškorienei išrašomos remiantis Šilumos ūkio įstatymu.
Pagal jį, buto savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, sunaudotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Tačiau J.Puškorienės namo laiptinės ir rūsiai nėra šildomi. „Šiluma, sunaudota bendrojo naudojimo patalpose, yra suprantama plačiai.
Pasak Seimo nario R. Žemaitaičio, daugiabučių namų gyventojai yra priversti mokėti už bendrojo naudojimo patalpas netgi tais atvejais, kai jos yra visiškai nešildomos, kadangi yra atjungta visa šildymo sistema. Suprantama, kad dar vienas papildomas mokestis už paslaugą, kuri yra netiekiama, kelia didelį gyventojų pasipiktinimą.
Seimo narys R. Žemaitaitis teigia, kad tokioje padėtyje atsidūrusių gyventojų yra nemažai: bendrojo naudojimo patalpų šildymo sistemos yra atjungtos 40 Klaipėdos daugiabučių, tokių namų yra ir Šilutėje, bei Šilalėje.
Šilumos tiekėjai šiose situacijose nesikuklina ir gyventojams už nešildomas bendrojo naudojimo patalpas atsiunčia sąskaitas, kurios šią žiemą siekė iki 50 litų. Parlamentarai po kelių savaičių dar turės balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Projekto iniciatoriai - grupė Seimo narių - tvirtina, kad šiuo metu galiojanti tvarka leidžia šilumos tiekėjams piktnaudžiauti.
Šilumos ūkio įstatymo pataisa dėl įpareigojimo Valstybinei kainų ir konkurencijos tarybai nustatyti daugiabučių namų šilumos efektyvaus suvartojimo normas buvo grąžinta Vyriausybei.
Ši informacija leidžia suprasti, kad problema yra sisteminė ir reikalauja sprendimų įstatymų lygmeniu.
Šilumos kainų nustatymo metodika
Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. Šios sąnaudos yra sąlyginai pastovios, t. y. Pabrėžtina, kad metinė pastoviųjų sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, yra fiksuotas dydis.
Realizuotos šilumos energijos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant lauko temperatūrą, vėjuotumą, vartotojų skaičių (ypač didžiųjų vartotojų) ir vartojimo intensyvumą. Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y.
Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo metu taikoma šilumos energijos kainodaros sistema užtikrina, kad ŠILUMOS TIEKĖJO PELNAS NEPRIKLAUSO NUO REALIZUOTO ŠILUMOS ENERGIJOS KIEKIO. Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui.
Ši informacija rodo, kad šilumos tiekėjų pelnas nėra tiesiogiai susijęs su suvartojamos šilumos kiekiu, o tai gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių ginčus dėl mokesčių.