Kaip Įsirengti Pirtį Bute: Reikalavimai ir Patarimai

Vis daugiau žmonių ieško būdų atsipalaiduoti ir atsipalaiduoti neišeinant iš namų. Mini pirtis bute tampa patraukliu pasirinkimu. Pirtis bute suteikia neįkainojamą prabangos ir komforto jausmą, leidžiantį atsipalaiduoti ir pamiršti dienos rūpesčius. Šaltą ir niūrų žiemos vakarą pasikaitinti ir atsipalaiduoti pirtelėje neatsisakytų daugelis, o įsivaizduokite, jei turėtumėte galimybę pirtelės malonumais mėgautis kada tik panorėję ir tam nebūtina turėti sodybą ar draugų su sodyba. Žiemos metu, kai šaltis spaudžia pro langus, mini pirtis nedideliame bute tampa tikru prieglobsčiu nuo šalčio, leidžiančiu šiltai ir jaukiai praleisti vakarus. Nors daugeliui pirtis bute gali atrodyti kaip neįgyvendinama svajonė, šiuolaikinės technologijos ir sprendimai leidžia ją įgyvendinti net ir nedideliame miesto bute.

Pirties įrengimo privalumai ir trūkumai

Tinkamai suplanavus ir pasiruošus, pirtis namuose gali būti puikus buto papildymas. Atsipalaidavimas ir nauda sveikatai yra verti pradinės investicijos daugeliui žmonių. Tiesiog pirmiausia atsižvelkite į visus montavimo reikalavimus ir saugos klausimus.

  • Patogumas - turėdami sauną namuose, galėsite ja naudotis bet kada, neidami į sporto salę ar SPA.
  • Pradinės išlaidos - norint įrengti pirtį, reikalingi santechnikos ir elektros darbai, kurie gali būti brangūs, ypač jei pirtis yra kokybiška.
  • Reikalavimai erdvei - pirtims reikia tinkamos ventiliacijos ir erdvės, ypač aukštis viršutiniams suolams.
  • Priežiūra - svarbu, kad pirtis būtų švari ir gerai prižiūrima.
  • Saugos problemos - reikia imtis tinkamų saugos priemonių - užraktų, apsauginių turėklų, laikmačių ir įspėjamųjų ženklų.

Teisiniai Aspektai ir Reikalavimai

Pirmiausia daugeliui, matyt, kyla klausimas - ar teisiškai tai įmanoma padaryti? Ar nereikalingi statybos leidimai, kaimynų sutikimai ir pan.? Jeigu, projektuodami pirtį bute ar name, vykdysite kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, t.y. bus griaunamos ar kaip kitaip keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, teks pasirūpinti visais atitinkamais dokumentais - projektu, kaimynų sutikimais, statybos leidimu. Įsirengus pirtį, teisės aktų nustatyta tvarka turės būti atlikta ir pripažinimo tinkamu naudoti procedūra. Bet kuriuo atveju, šios teisinės procedūros yra sugalvotos ne veltui - jų laikantis būsite garantuoti, kad įsirengsite kokybišką ir saugią pirtį, kurios veikimas neturės neigiamos įtakos nei jums, nei aplinkiniams. Tačiau net ir tais atvejais, kuomet statybos leidimo nereikalaujama, statytojas neturėtų per daug atsipalaiduoti ir vykdyti darbus atmestinai.

Jei pirties patalpa įrengiama pripažintame tinkamu naudoti gyvenamajame pastate, galimi du įrengimo atvejai: su statybos leidimu arba be jo. Kitaip sakant, jeigu jūs negriaunate ar nekeičiate laikančiųjų konstrukcijų, projektuodami ir įsirengdami pirtį bute ar name, atliekate tik paprastąjį remontą, statybos leidimo nereikia,. Tad svajodami apie atgaivą bute planuojamoje nuosavoje pirtelėje, paprastojo ar vadinamojo einamojo remonto metu drąsiai keiskite pertvaras, santechniką, grindis, pertvarkykite vamzdynus ir kitą, kaip nurodo Statybos įstatymas, „vartotojo inžinerinę sistemą“ („kuri yra buto savininko nuosavybei priklausančiose patalpose ir atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis“.

Daugiabutyje paprastojo remonto būdu rengiant pirtį, su jokiomis valdiškomis institucijomis nieko derinti nereikia. Galima apseiti ir be projekto, tačiau norint įsirengti tinkamą pirtį, patartina pasitelkti specialistus. Nieko nereikia derinti ir su kaimynais. Statybos leidimas bus reikalingas, kai planuodami pirtį, numatote atlikti kapitalinį remontą ar statinio rekonstravimą. Pasiryžus rimtiems remontams, teks vykdyti ir visus biurokratinius reikalavimus - parengti atitinkamus dokumentus, gauti kaimynų sutikimą, statybos leidimą. Pirtį įrengus, primena ministerijos specialistai, „teisės aktų nustatyta tvarką turi būti atlikta pripažinimo tinkamu naudoti procedūra“.

Pirties Įrengimo Patarimai ir Dažnos Klaidos

Esate iš tų žmonių, kurie žino apie pirties malonumų teikiamą naudą bei mėgsta būtent taip praleisti laisvą laiką? Tokiu atveju verta turėti nuosavą pirtį. Tačiau, kad pavyktų ją įsirengti kokybiškai, verta dėmesį atkreipti į šiuos patarimus bei sužinoti, kokios klaidos yra daromos dažniausiai.

Vienas esminių reikalavimų kurio reikėtų paisyti, norint, kad pirtyje laiką būtų galima praleisti kokybiškai bei maloniai, yra užtikrinti, kad pirtyje - optimali temperatūra bei pakankamas garų kiekis. Jei temperatūros ir garų bus per mažai, nepajusite visos galios, kurią galėtų suteikti pirtis, tuo tarpu, jei karštis bus per didelis, jis ims alinti, kelti diskomfortą. Būtent todėl labai svarbu parinkti tinkamo galingumo pirties krosnelę. Tai padaryti bus nesunku, jei teisingai apskaičiuosite pirties ploto bei krosnelės galingumo santykį.

Vienas svarbiausių pirties interjero akcentų yra pirties dailylentes. Labai svarbu išsirinkti tinkamiausias, tačiau, kad tai galėtumėte tai padaryti, reikia žinoti keletą detalių. Bene pats populiariausias pasirinkimas yra iš liepos bei drebulės pagamintos lentelės, tuo tarpu tie, kurie nori susikurti ypač prabangų interjerą, gali rinktis iš kedro pagamintas dailylentes. Neprašausite pro šalį pasirinkę kuo storesnes lenteles - tokiu atveju naudingiausios medienos savybės veiks dar efektyviau, be to, ilgiau tarnaus. Labai svarbu žinoti, kaip jas kalti. Pasirodo, dailylentes turėtų būti kalamos vertikaliai, tačiau 1 - 2 paskutinės dailylentės (einančios pažeme), verta kalti horizontaliai - tuomet, jas, patamsėjusias nuo drėgmės, bus paprasta pakeisti. Be to, tai padarysite labai greitai - sugaišite vos keliolika minučių.

Gaisras pirtyje arba kaip to išvengti #pirties #pirtis #sauna

Ką pirčių įrengimo ekspertai sako apie gultus?

  • pirties interjeras atrodys tvarkingai bei harmoningai, jei gultai bus pagaminti iš tos pačios rūšies medienos, kaip ir dailylentės;
  • pirmenybę teiksite sėdimoms prities procedūroms? Tokiu atveju gultus įrenkite aukščiau bei mažesnio ploto;
  • mėgstate vanotis? Tuomet gultus reikėtų įrengti žemiau bei platesnius;
  • norite tamsesnio interjero?

Ir nors kiekvienas, kuris nusprendžia, kad nori turėti nuosavą pirtelę, tuo atveju, jei atsisako profesionalų paslaugų, prieš pradėdamas įrengimo darbus, perskaito nemažai naudingos informacijos ar peržiūri daugybę įrašų, reikia akcentuoti, kad tam tikrų klaidų vis dėlto nepavyksta išvengti. Labai svarbu užtikrinti idealų oro judėjimą. Be ko jau ko, tačiau be drėgmės pirties neįsivaizduojama. Būtent su ja ir yra susijusi dar viena klaida, kurią labai dažnai daro žmonės, nusprendę įsirengti pirtį - neužkertamas kelias jos plitimui į kita patalpas.

Mūsų šalyje yra ypač vertinama ąžuolo bei beržo mediena, todėl paprastai žmonės ją stengiasi panaudoti kone visiems gyvenimo atvejams. Tačiau to nereikėtų daryti, kuomet kalba eina apie pirties įrengimą - ąžuolo bei beržo mediena yra pernelyg sunki, be to, teks sunaudoti kur kas daugiau kuro tam, kad įšildytumėte iš šių medžių pagamintas dailylentes. Pasinaudokite šiais patarimais išvenkite dažniausiai daromų klaidų ir mėgaukitės sveiku be maloniu poilsiu kokybiškai įrengtoje pirtyje.

Pagrindiniai reikalavimai

Optimalus pirties (garinimosi patalpos) dydis yra 4-4,5 kv.m ploto arba 8-10 kub. m tūrio. Pirties aukštį reikėtų numatyti 2,2-2,3 m. Net ir pačioje mažiausioje pirtelėje turėtų tilpti dviejų aukštų pirties suolai (plautai), ant kurių galima būtų laisvai atsigulti. Pirtininkai rekomenduoja įsirengti trijų aukštų gultus, kurie išdėstomi pakopomis kas 40 cm. Tarp viršutinio gulto ir lubų turi būti išlaikytas bent 1,1 m atstumas, kad būtų patogu nuo jo nulipti. Plauto plotį reikėtų numatyti ne mažesnį kaip 60 cm, kad atsigulus būtų kur padėti rankas.

Gyvenamuosiuose namuose dažniausiai sutinkamos malkomis kūrenamos pirtelės, kuriose krosnelės būna su vidine arba išorine pakura, įrengiama priepirtyje. Butuose pirtelės gali būti šildomos tik elektrinėmis krosnelėmis. Pastarosios turi būti pagamintos gamykloje bei aprūpintos automatiniu srovės išjungikliu, kai krosnis įkaista iki 130°C arba kai ji veikia 8 valandas be pertraukos. Krosnis turi turėti įrangą, atjungiančią ją nuo elektros tinklo, be to, elektrinė krosnelė turi būti įžeminta.

Pirtyje yra didžiausias pavojus kilti gaisrui, todėl gyvenamajame būste privalo būti įrengta gaisrinė signalizacija. Jeigu pirtis įrengiama gyvenamajame name, tai pirties atitvaros turi būti iš padidinto atsparumo ugniai medžiagų: perdanga turi atitikti REI 45 ugniai atsparumo klasę, vidinės pertvaros ir durys - REI 30. Kitaip tariant, kilus gaisrui, perdanga 45 min turi atlaikyti gaisro apkrovą - nesugriūti ir nepraleisti karščio ir dūmų į kitas patalpas. Daugiabučių namų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama įrengti bet kokią pirtį.

Vienas iš svarbiausių geros pirties elementų yra ventiliacija. Ji gali būti tiek natūrali, tiek mechaninė. Projektuojant natūralią vėdinimo sistemą, turi būti numatomos oro padavimo ir šalinimo angos. Oro padavimo anga gali būti po kaitinimosi patalpos durimis, palei grindis ar virš krosnies. Oro šalinimo anga neturi būti toje pačioje pusėje kaip ir oro padavimas, rekomenduojama ją įrengti 30 cm žemiau lubų arba po apatiniais gultais.

Pirtis turėtų būti projektuojama taip, kad jos atitvaros patikimai atskirtų ją nuo kitų buto patalpų šilumos ir drėgmės režimo ir jo nepablogintų. Pirties sienos apkalamos mediniu karkasu, kurio tarpai užpildomi ne mažesniu kaip 5 cm storio akmens vatos sluoksniu. Apšiltinta siena dengiama aliuminio folija, kurios paskirtis atspindėti karštį į patalpos vidų. Galų gale sienų ir lubų paviršius apkalamas dailylentėmis, tarp kurių ir folijos paliekamas tarpas orui cirkuliuoti. Dailylentes rekomenduojama kalti horizontaliai, taip drėgmė kapiliarais nekils į viršų, o patalpa atrodys vizualiai platesnė. Mūsų krašte pirties apdailai naudojama lapuočių mediena (liepa, juodalksnis, drebulė), Suomijoje - šiaurinė eglė, kuri neturi sakų maišelių.

Butuose, kuriuose vietos įsirengti tradicinę pirtelę nėra, galima pasinaudoti alternatyva įsigyjant pirties kabiną. Garinimosi patalpoje rekomenduojamas neryškus dirbtinis apšvietimas, todėl šviestuvai dažnai pridengiami specialiais gaubtais arba šviesos šaltinis nukreipiamas į grindis. Saugumo sumetimais durys į kaitinimosi patalpą turėtų būti su langeliu arba stiklinės, jos turi atsidaryti į išorę arba būti švaistinės. Kad įdėtas darbas nenueitų veltui dėl žinių stokos ar neteisingų sprendimų, visada rekomenduojama pasitarti su specialistais. Viską atlikus teisingai, rezultatas tikrai nenuvils ir savo gyvenamajame būste galėsite mėgautis mažyte šilumos oaze.

Pirties Tipai Butuose

Populiariausiomis bei lengviausiai bute įrengiamomis pirtimis įvardijamos garinės bei infraraudonųjų spindulių pirtys.

Infraraudonųjų spindulių pirtys

Pastarosios gerai žinomos ir dėl ypatingųjų, gydomųjų savybių: jos puikiai stimuliuoja kraujo apytaką, slopina raumenų skausmus, mažina stresą ir atpalaiduoja kūną. Infraraudonųjų spindulių pirties įrengimas bute gana paprastas. Tokias vienvietes, dvivietes ar keturvietes pirtis, priklausomai nuo kabinos talpumo, galima statyti kone kambaryje - jos ne tik nesunkiai sumontuojamos bet ir lengvai pritaikomos įvairioms erdvėms. Infraraudonųjų spindulių pirčių įrengimui būtina kabina ir infraraudonųjų spindulių šildytuvas, skleidžiantis panašią į saulės, sausą spindulių bangą. Kalbant apie infraraudonųjų spindulių pirties veikimą naudojant elektros energiją, svarbu tai, jog specialių reikalavimų dėl pajungimo į elektros tinklą šio tipo pirtys neturi - jos jungiamos kištuku į įprastą elektros tinklą (230V). Tokiai, iš atskirų dalių sudedamai pirčiai, nereikia ir vadinamojo trapo vandens nubėgimui.

Kalbant apie pirties išorės ir vidaus apdailą, būtina paminėti, jog joms naudojama itin atspari šilumai cūgos mediena, iš kurios daromi ir pirties gultai. Šie, savo ruožtu, prireikus, gali būti lengvai kilnojami.

Garinės pirtys

Garinės, dar kitaip vadinamos suomiškos pirtys, dažniausiai mėgiamos dėl drėgnų garų, reikalauja didesnių pastangų, mat norint įsirengti tokią pirtį namuose, tam būtina atskira patalpa. Kita vertus, garinės pirtys taip pat gana kompaktiškos, tereikia gerai apgalvoto pirties įrengimo projekto. Garinės pirties svarbiausias elementas - krosnelė. Vienos populiariausių - tradicinės, malkomis kūrenamos krosnelės, tačiau svarbu prisiminti, jog norint įsirengti tokią, malkomis kūrenamą pirtelę, būtinas kaminas.

Mėgstantiems patogumą ir komfortą, norintiems mėgautis pirties malonumais, o ne malkų kiekiu reikiamai temperatūrai pasiekti, galima rinktis elektrines, ar kombinuotas, t.y. elektrines, su garo generatoriais, krosneles, kurios veikia naudodamos vulkaninės kilmės, 5 -10 cm skersmens akmenis. Elektrinės krosnelės patogios dar ir tuo, jog veikia palaikydamos stabilią pirties temperatūros bei drėgmės balansą. Taigi, naudojantis tokio tipo elektrinėmis krosnelėmis, galima lengvai reguliuoti temperatūrą pirtimi naudojantis suaugusiems asmenims, ar pasirenkant visai kitą balansą, kai pirtyje yra vaikai.

Šių pirčių vidaus ir išorės apdailai naudojama tradicinė juodalksnio, liepos, kedro ar skandinaviškos pušies, eglės mediena, o gultai, daromi iš afrikietiškojo medžio abachi, ypatingo dėl mažų perkaitimo savybių.

Turkiškos pirtys

Turkiškos pirtys dažniausiai rengiamos itin didelėse patalpose, taigi, norint įsirengti tokią bute, reiktų atsisakyti turkiškai pirčiai būdingo masažo ar poilsio kambario, tenkintis tik vadinama įšilimo patalpa, kurioje šildomi ne tik gultai, bet ir grindys. Šioje patalpoje dažniausiai palaikoma temperatūra yra nuo 50 iki 65 laipsnių, pastovų drėgmės ir temperatūros balansą palaikant į patalpą tiekiamais šiltais garais.

Turkiško tipo pirčių apdaila, tradiciškai diktuojama pietinių šalių interjero mados tendencijų, t.y. dažniausiai yra smulkių, mozaikinių ar didesnių keramikinių plytelių derinys.

Pirties Įrengimo Eiga

  1. Vietos parinkimas: Tam tinkamiausia patalpa, kuri gali užtikrinti patikimą vėdinimą ir komunikacijas.
  2. Pirties dydžio planavimas: Pirmiausia susiplanuočiau pagrindines patalpas, iš kurių svarbiausia - pirties garinė.
  3. Krosnelės pasirinkimas: Geriausia įsirengti malkinę krosnelę, bet įrengiant pirtį name ar bute tai sukels nemažai problemų - reikia dūmtraukio, papildomos ventiliacijos, priešgaisrinės saugos ir energetinio efektyvumo užtikrinimo. Tad šiuo atveju patariu rinktis elektrinę krosnelę, kuri galėtų talpinti kuo daugiau skaldytų akmenų - tuomet išgaunamas švelnesnis ir sodresnis garas.
  4. Šilumos ir garo izoliacija: Įrengiant pirtį nereikia pamiršti šilumos ir garo izoliacijos sluoksnių. Garų izoliacijai tinkamiausia aliuminizuota plėvelė su aliuminio sandarinimo juosta suklijuotomis sandūromis. Apšiltinimui ir izoliavimui dažniausiai naudojamos aukštai temperatūrai atsparios akmens vatos plokštės arba pirčiai skirtos aliuminio folija dengtos poliuretano plokštės.
  5. Ventiliacijos įrengimas: Oro cirkuliacijai užtikrinti skirtą ventiliatorių montuokite ištraukiamojoje ventiliacijos atšakoje. Ventiliacija pirtyje turi sudaryti mažesnį slėgį nei besiribojančiose su ja patalpose, į kurias tuomet nepateks drėgnas pirties oras.

Temperatūros ir drėgmės balansas

O pirtį jau įsirengus, patariu vadovautis magiškais skaičiais - 120-130. Tai santykinio drėgnio ir oro temperatūros suma, t. y., jei temperatūra - 60 laipsnių pagal Celsijų, tuomet santykinis drėgnis turi būti 60-70 procentų. Tai žmogaus komforto zona pirtyje, būtent prie tokio santykio jausitės kaip „Dievo užantyje“.

Pirties Akmenys

Elektrinių krosnelių gamintojai rekomenduoja vulkanitą, nes jis yra atsparus temperatūros svyravimams, greičiau įkaista ir lengvai atiduoda šilumą, be to, menkai trupa.

Nenaudokite natūralių lauko akmenų, t.y. riedulių, nes juose gali būti organinių priemaišų - jiems skilus pasklinda bjaurus kvapas, kuris ilgai neišsivėdina. Kalbant apie kvapus jau naudojant pirtį, nepilkite ant akmenų duonos giros, alaus, kvapniųjų aliejų ar kažko panašaus. Mat juose esančios kietosios dalelės nuo karščio dega, virsta kancerogeninėmis medžiagomis, kurios patenka į žmogaus plaučius.

Pirties Nauda

Pirtis - vienas tų malonumų, kurie atgaivina ne tik kūną, bet ir sielą. Pabuvus pirtyje, neretai nustoja skaudėti nugara, užplūsta ramybės pojūtis, atsipalaiduoja kūnas. Šaltuoju metų laiku jūs galite pasikaitinti vos pajutę pirmuosius peršalimo požymius. Žiemą mūsų butuose šalta. Tačiau pabuvę net silpnai įkaitintoje garinėje nors pusvalandį įšylame taip, kad vėsus kambarys mums atrodo kaip palaima. Reguliarus šildymasis - labai sveika procedūra, teigiamai veikianti širdį ir kraujagysles, ištampytą nervų sistemą, hormonų pusiausvyrą. Pirtis - tai puiki antistresinė priemonė.

Pirties istorija Lietuvoje

Pirtys buvo žinomos jau senų senovėje. Jomis naudojosi visos pasaulio tautos. Archeologai kasinėdami neretai aptinka pastatų, skirtų kūno priežiūrai. Suomiai ir rusai savo pirčių tradicijas sieja su kelių šimtmečių ir net tūkstantmečių istorija, kai tų kraštų žmonės gyveno žeminėse. XII-XIV a. kryžiuočių ir Livonijos kronikose, rusų metraščiuose nurodyta, kad lietuviai, be kitų pastatų, statėsi ir pirtis. Senovės lietuviams tai buvo įprasta. Ypač pirtys paplitusios Rytų ir Pietryčių Lietuvoje.

tags: #kaip #isirengti #pirti #bute