Blokų grandinės (angl. blockchain) technologija yra viena labiausiai aptarinėjamų inovacijų informacinių technologijų (IT) srityje per pastarąjį dešimtmetį. Blockchain (lietuviškas terminas - blokų grandinė) - tai decentralizuota ir skaitmeninė informacijos saugojimo technologija. Dėl šių savybių blockchain tampa vis svarbesne įvairiose srityse, nuo finansų iki medicinos. Tačiau 2019 m. „Forbes“ ir „Gartner“ tyrimai rodo, kad, nepaisant didelių investicijų ir susidomėjimo šia technologija, daugiau kaip 90 proc. blokų grandinės projektų yra nesėkmingi. Tai beveik dukart daugiau už nesėkmes diegiant tradicinius IT sprendimus.
Blockchain Technologijos Pagrindai
Kas yra „Blockchain“ technologija ir kaip ji veikia? „Blockchain“ arba blokų grandinė yra technologija, kuri saugo duomenis skaidriai, saugiai ir decentralizuotai. Ši inovacija visame pasaulyje plačiai naudojama ne tik finansų, bet ir kitose srityse. Pagrindinė „Blockchain“ idėja - tai saugoti informaciją blokais, kurie yra sujungti į grandinę.
Kaip veikia blokų grandinė?
Blokų grandinės technologija remiasi decentralizacija. Vietoj to, kad duomenys būtų saugomi viename serveryje, jie paskirstomi daugybėje kompiuterių (mazgų) visame pasaulyje. Kiekviename bloke saugoma informacija - nuo finansinių operacijų iki kontraktų. Ši informacija yra apsaugota unikaliu kodu, vadinamu „hash“, todėl duomenys lieka nepakeisti.
Kas yra decentralizacija?
Tradiciškai duomenys yra saugomi vienoje vietoje - serveryje. Blokų grandinėje viskas yra kitaip. Duomenys nėra priklausomi nuo vieno serverio; vietoj to jie paskirstomi per tūkstančius kompiuterių visame pasaulyje. Tai užtikrina didesnį saugumą ir apsaugą nuo įsilaužimų. Jei koks nors kompiuteris (mazgas) būtų pažeistas, tai nepaveiktų viso tinklo.
Kodėl „Blockchain“ laikoma saugia technologija?
Vienas iš pagrindinių technologijos privalumų yra jo saugumas. Kai informacija yra užregistruota bloke, jos negalima pakeisti. Tai užtikrina nepertraukiamą duomenų tikslumą. Be to, „Blockchain“ naudoja sudėtingus algoritmus ir šifravimą, kad apsaugotų informaciją nuo neleistinų pakeitimų. Tokiu būdu bet kokie duomenų pakeitimai tampa beveik neįmanomi.
Kas yra Blockchain technologija ir kaip tai veikia?
Blockchain Technologijos Taikymo Sritys
Blockchain turi plačias pritaikymo galimybes įvairiose srityse.
Kriptovaliutos
Kriptovaliutos, kaip bitkoinas ir eteris, yra paremtos „Blockchain“ technologija. Visi sandoriai vykdomi skaidriai ir nepriklausomai nuo bankų.
Finansai ir bankininkystė
„Blockchain“ padeda saugiai atlikti sandorius be tarpininkų, todėl taupoma laikas ir mažinamos išlaidos.
Sveikatos apsauga
Medicininiai duomenys gali būti saugomi blokų grandinėje, todėl informacija lieka saugi ir nesikeičia be paciento sutikimo. Medicinos sektoriuje blockchain technologija taikoma paciento duomenų saugojimui ir keitimuisi. Ji leidžia užtikrinti duomenų saugumą, skaidrumą ir patikimumą, todėl pacientai gali būti tikri, kad jų duomenys yra tvarkomi atsakingai.
Tiekimo grandinės valdymas
Ši technologija leidžia stebėti prekių kelionę nuo gamintojo iki vartotojo, todėl užtikrinamas skaidrumas ir produktų kokybė.
Išmaniosios sutartys
Tai yra automatiškai vykdomos sutartys, kurios veikia pagal iš anksto nustatytas taisykles. Tai padeda užtikrinti sandorio sąžiningumą. Finansų sektoriuje blockchain naudojamas smart contracts kūrimui ir decentralizuotoms finansų sistemoms (DeFi), kurios leidžia vartotojams valdyti savo finansus be tarpininkų.
Blockchain Privalumai ir Trūkumai
Privalumai
- Skaidrumas: Visi duomenys blokų grandinėje yra vieši ir prieinami kiekvienam tinklo naudotojui.
- Saugumas: Kiekvienas blokas yra apsaugotas unikaliu kodu, todėl sunku padaryti neteisėtus pakeitimus.
- Efektyvumas: Sandoriai vyksta greitai ir nereikia tarpininkų, todėl taupomas laikas ir ištekliai.
- Patikimumas: Decentralizuota struktūra reiškia, kad sistema nėra priklausoma nuo vieno serverio, todėl mažiau tikėtina, kad sistema sugrius.
Trūkumai ir iššūkiai
Nors „Blockchain“ turi daug privalumų, ji taip pat susiduria su iššūkiais. Vienas pagrindinių trūkumų yra didelė energijos sąnauda, ypač naudojant kriptovaliutų „kasybą“. Taip pat ši technologija yra dar palyginti nauja, todėl trūksta teisinės reguliacijos.
- Kvantinė kompiuterija: Viena iš didžiausių rizikų blockchain technologijai yra kvantinė kompiuterija. Šiuo metu naudojami kriptografiniai algoritmai gali būti pažeidžiami, kai bus sukurtos pakankamai galingos kvantinės kompiuterijos sistemos.
- Programavimo klaidos: Blockchain technologija reikalauja sudėtingo programavimo.
- Biržų bankrotai: Viena iš pagrindinių rizikų yra biržų bankrotai. Geras pavyzdys yra FTX bankrotas, kuris sukėlė daug problemų investuotojams.
- Saugumo pažeidimai: Centralizuotos biržos yra taikiniai kibernetiniams nusikaltėliams. Jei birža patiria saugumo pažeidimą, investuotojai gali prarasti savo lėšas.
- Reguliavimo rizika: Centralizuotos kriptovaliutų biržos dažnai susiduria su griežtais reguliavimo reikalavimais.
Blockchain Technologijos Ateitis
Ar „Blockchain“ yra ateities technologija? Daugelis ekspertų mano, kad šį technologija taps ateities pagrindu daugelyje pramonės sričių. Ji turi potencialą pakeisti ne tik finansų sektorių, bet ir sveikatos apsaugą, logistiką ir daugelį kitų sričių. Palaipsniui „Blockchain“ gali tapti standartine technologija, kuri užtikrins saugų ir skaidrų duomenų perdavimą. Blockchain technologija toliau tobulėja ir plečiasi į įvairias sritis. Manoma, kad ji taps dar svarbesne dalimi mūsų kasdienio gyvenimo, padėdama sukurti saugesnį ir efektyvesnį pasaulį.
Mokymai ir Kompetencijos
Kadangi šios technologijos vis dar yra naujos ir greitai besivystančios, kadangi jos apima daugybę organizacinių sprendimų, dar nėra aiškiai suprasta ir apibrėžta, kokių būtent žinių ir įgūdžių reikia norint sėkmingai įgyvendinti blokų grandinės projektą. Tačiau žvelgiant į didelį nesėkmingų projektų skaičių ir analizuojant jų priežastis aiškėja, kad blokų grandinės technologijoms diegti reikalingos tarpdisciplininės ir visapusiškos technologijų, vadybos, teisės ir kitų sričių žinios.
Todėl Vilniaus, Tartu (Estija), Kopenhagos (Danija) ir Dortmundo (Vokietija) techninio universitetų mokslininkai, įgyvendindami „BlockNet“ projektą, sukūrė blokų grandinės technologijų mokymų kursą ir sudarė šios srities specialistui reikalingų specifinių kompetencijų sąvadą - tai blokų grandinės funkcijų ir galimybių suvokimas, pasitikėjimo vadybos (angl. trust management) ir išmaniųjų kontraktų (angl. smart contracts) žinios, įvairių blokų grandinės modelių, schemų ir sprendimų vertinimas, blokų grandinės technologijų plėtojimo gebėjimai, įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių blokų grandinės technologijų panaudojimą, išmanymas ir t. Darbuotojų ir ekspertų, turinčių žinių ir įgūdžių blokų grandinės technologijų srityje, paklausa yra labai didelė ir nuolat auga.
Lietuvoje pirmieji mokymai apie blokų grandinės technologiją pradėti 2019 m. Vilniaus universiteto Kauno fakultete, kaip ir kituose trijuose užsienio universitetuose-partneriuose, taip pat buvo parengti „BlockNet“ tarpdalykiniai blokų grandinės technologijų mokymo kursai, vykdomi tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu. Jais siekiama studentams ir plačiajai visuomenei suteikti gilesnių žinių apie pažangiausias blokų grandinės technologijas, jų plėtojimą, saugumo principus ir pritaikymą šiuolaikinėje verslo aplinkoje.
Keturių šalių universitetų mokslininkų parengtas naujasis kursas buvo išbandytas ir Kauno fakultete finansų technologijų (angl. FinTech) magistrantūros programoje. Studentai įgijo žinių apie blokų grandinės technologijas ir jų taikymo technologinius bei vadybinius aspektus. Dortmundo techninio universiteto kursai buvo išbandomi kaip „Logistikos“ modulio dalis, nes blokų grandinės technologijos tampa vis svarbesnės siekiant palengvinti informacijos srautus logistikos ir tiekimo grandinėse.
tags: #nes #tikrai #butu #idomu #pasiskaityti