Kiekvienas miestas susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant eismą, atliekas, būsto problemas ar energetiką. Ryga nėra išimtis. Tai - vienas iš svarbių klausimų, kuriuos tenka spręsti būsto politikos kūrėjams Rygoje.
Šiuo metu Rygos savivaldybei priklauso 3 proc. gyvenamojo būstų fondo Latvijos sostinėje. Ar reikia jį plėsti ir kaip tai padaryti? Rygos savivaldybė įsipareigojo per šiuos metus sukurti pagrindinius aprūpinimo būstu politikos principus, siekiant padidinti būsto prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms.
ES parama ir iššūkiai
Latvija, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, jau daugiau kaip trejus metus gauna lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF)), kuris buvo sukurtas ES valstybių narių ekonomikai atgaivinti po pandemijos. Nors Latvija aktyviai siekė gauti finansavimą, kyla klausimas, kaip efektyviai lėšos naudojamos ir ar šalis sugebės iki 2026 m. termino visiškai įgyvendinti numatytas reformas ir investicijas.
„Delfi Bizness“ aiškinasi, kaip ES valstybėms narėms iki šiol sekėsi įsisavinti AF lėšas, kaip efektyvus reformų ir investicijų įgyvendinimas prisideda prie ekonomikos augimo ir kokie iššūkiai bei galimybės laukia Latvijos įgyvendinant AF planą artimiausiais metais.
Paklaustas, kaip veiksmingai ir efektyviai buvo paskirstytos šios lėšos ir ar jos buvo panaudotos pagal Latvijos poreikius, „Luminor“ ekonomistas Pēteris Strautiņš „Delfi Bizness“ sakė, kad RRF lėšų paskirstymas nustatomas ES lygmeniu ir atspindi Europos politikos prioritetus. Kitoks paskirstymas galėjo būti tinkamesnis Latvijai.
„Ar tokią didelę pinigų dalį skirtume skaitmeninimui? Nesu tikras, nes Latvija ir taip yra gana skaitmenizuota šalis“, - mano ekonomistas. Jis atkreipia dėmesį, kad e. valdžios paslaugos yra gerai išvystytos, programavimas yra vienas pagrindinių eksporto sektorių, o privataus sektoriaus skaitmeninių produktų pasiūla kitiems sektoriams yra labai gerai išvystyta.
„Jei įmonė jais nesinaudoja, labai tikėtina, kad kaltė yra kitur - jei įmonė gamina paprastus medienos gaminius, naudodama paprastą technologiją, nelabai yra ką skaitmeninti“, - sako Strautinsas.
Galbūt Latvijai būtų buvę naudingiau skirti daugiau pinigų pramonės parkų statybai. „Tai pasiteisino kaip itin veiksminga priemonė, skatinanti regioninių miestų plėtrą, o tai laikyčiau svarbiausiu ekonominės politikos uždaviniu - pakelti jų konkurencingumą eksporto rinkose į aukštesnį lygį“, - sako Strautiņš.
Tačiau pirminis AF lėšų paskirstymas nėra akmeninis. Šalys gali perskirstyti skirtas lėšas kitiems projektams, jei tam pritaria ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryba. Latvija taip pat pasinaudojo šia galimybe.
Vasario mėnesį Taryba patvirtino 114 mln. eurų AF lėšų perskirstymą Rygos centrinės stoties pietinės dalies statybai pagal projektą „Rail Baltica“. Tuo pačiu metu Latvija atsisako 40 mln. eurų vertės projekto, skirto viešojo transporto infrastruktūrai (greitaeigio viešojo transporto linijai) Rygoje statyti, taip pat 74 mln. eurų vertės projekto, skirto netaršių traukinių įkrovimo infrastruktūrai kurti.
Pakeitimais taip pat numatoma visiškai panaudoti tą AF finansavimo dalį, kurios objektyviai neįmanoma įgyvendinti pagal pradinį planą. Pavyzdžiui, perskirsčius lėšas bus naujai investuota 7,2 mln. eurų į techninių priemonių prieinamumą neįgaliesiems ir 29 mln. eurų į pigaus nuomojamo būsto statybą.
Paklaustas, ar Latvijos atliktais AF plano koregavimais bus pasiekti užsibrėžti tikslai, ar tai yra būdas užpildyti biudžeto spragas, J. Strautinsas atsakė, kad finansinių planų koregavimai yra neišvengiami įgyvendinant Atkūrimo fondo projektus.
„Jei „biudžeto spragų užpildymo“ rezultatas yra tai, ko reikia visuomenei, tebūnie. Nesu tikras, kad „RailBaltica“ taip greitai pasieks Rygos centrinę stotį, tačiau pusiau pastatytas pastatas pamažu sunyktų ir gadintų miesto vaizdą. Bent jau kol kas jis gali būti naudojamas vietinėms geležinkelio linijoms“, - sako Strautiņš.
Atidėta iki paskutinės minutės. Tačiau nerimaujama, ar šalys sugebės užbaigti visas numatytas reformas ir investicijas iki AF įgyvendinimo plano pabaigos, nes jau pirmajame etape buvo vėluojama. Dauguma reformų, ypač investicijų, planuojamos įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, o aktyvus jų įgyvendinimas prasidės antrąjį šių metų pusmetį. Kaip studentai - paskutinę minutę.
Latvija turi 18 mėnesių, kad įsisavintų 1 mlrd. eurų iš Ekonomikos atkūrimo fondo. Paskutiniais AF įgyvendinimo metais - 2026 m. - Latvijoje bus įgyvendinta daugiausia priemonių tarp ES valstybių narių - beveik 60 proc. Panaši padėtis yra ir Lietuvoje bei Estijoje.
Nors iki šiol intensyviau vyko įgyvendinimo sąlygų, projektų atrankos ir reformų etapas, iki termino pabaigos daugiausia dėmesio bus skiriama didžiųjų infrastruktūros projektų užbaigimui, energetikos sektoriaus pertvarkymui ir regionų plėtrai, numatytos didelės investicijos ir darbai, skirti produktyvumui ir konkurencingumui didinti pasitelkiant mokslą ir skaitmeninimą, paaiškino Finansų ministerija.
Jei Latvijos AF plane numatyti reformų ir investicijų rodikliai nebus pasiekti 100 proc., tai turės reikšmingų pasekmių: lėšos, panaudotos šioms reformoms ir investicijoms įgyvendinti, turės būti padengtos iš valstybės ar vietos valdžios biudžetų, nes jos nebus finansuojamos iš AF lėšų, 2022 m. teigė Valstybės kontrolė.
Šiuo metu nėra didelės rizikos, kad AF investicijos bus įgyvendintos visa apimtimi ir nustatytu laiku iki 2026 m. rugpjūčio, vasario mėn. finansų ministras Arvilsas Ascheradensas („Naujoji vienybė“) sakė AF klausimams skirtame forume „Reformos ir investicijos augimui skatinti“.
„Bent jau finansų ministras Arvilsas Ascheradensas vasario 10 d. pareiškė, kad nėra didelės rizikos, kad per nustatytą laikotarpį bus įsisavinta visa fondo lėšų suma.“ Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad didesnė problema yra dabartinio ES finansinio laikotarpio (2021-2027 m.) lėšų įsisavinimas. ES komisaras Valdis Dombrovskis (Naujoji vienybė) anksčiau šį mėnesį taip pat įspėjo, kad sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas prasidėjo labai lėtai.
Sėkmingas AF lėšų įsisavinimas galėtų turėti teigiamos įtakos ekonomikos augimui, anksčiau „Delfi Bizness“ teigė ekonomistai, nes po pandemijos gerokai padidėtų valdžios sektoriaus išlaidos. Ispanija ir kitos Pietų Europos šalys, iki šiol gavusios didžiausią dalį visų įgyvendinimo laikotarpiui skirtų lėšų, tai sėkmingai padarė.
Strautins aiškina, kad indėlis į Latvijos ekonomikos augimą bus dvejopas. „Nors pinigų paskirstymas gali būti netobulas, indėlis į produktyvumo augimą bus. Be to, šių pinigų įsisavinimas turės makroekonominį poveikį, kuris iš esmės veikia nepriklausomai nuo pinigų efektyvumo - bus sukurtos papildomos darbo vietos, papildomos pajamos jau dirbantiems asmenims, taigi daugiau vartojimo, mokestinių pajamų ir t. t.“, - sako ekonomistas.
„Kadangi lygiagrečiai didėja lėšų įsisavinimas iš dabartinio ES finansinio laikotarpio, bendras efektas iš tiesų gerokai paspartės“, - sako J. Strautins. Jis atkreipia dėmesį, kad bendras pinigų srautas dėl visų šių lėšų įsisavinimo šiais ir kitais metais gali būti maždaug puse milijardo eurų didesnis nei pernai.
Latvija iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos turi pasiekti iš viso 229 rodiklius, suskirstytus į kelias dalis:
- Plane numatyta parama šiose srityse: klimato kaitos tikslai, skaitmeninė transformacija, nelygybės mažinimas, ekonomikos transformacija ir produktyvumo reformos, sveikatos sektoriuje, teisinės valstybės stiprinimas.
Šaltinis: EK
Lietuvos ir Latvijos kelias
Latviai dabar dirba, kad iki šių metų pabaigos EK būtų pateiktas ketvirtasis mokėjimo prašymas dėl 302,1 mln. eurų. Iš viso iš 1,97 mlrd. eurų AF asignavimų, skirtų Latvijai, iki šiol iš EK gauta 801 mln. eurų mokėjimų.
Lietuvos Finansų ministerija sako, kad „Naujos kartos Lietuva“ planą, pagal kurį siekiama RRF pinigų, (3,850 mlrd. eurų) iš viso sudaro 218 rodiklių, apimančių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Dauguma reforminių veiksmų, kurie buvo suplanuoti įgyvendinti anksčiau nei investicijos, jau užbaigti.
Iš viso 79 rodikliai yra reforminiai, iš kurių jau pasiekta 67 (85 proc.). Taip pat „Naujos kartos Lietuva“ planą sudaro 139 investicinis rodiklis, iš kurių pasiekta 27. Investicijų rodikliams pasiekti reikia pabaigti įgyvendinti projektus, todėl pasiektų investicijų rodiklių dar nėra daug, tačiau investicijos sparčiai įgyvendinamos - paskelbta kvietimų teikti projektus - 3,831 mlrd. eurų (beveik 100 proc.), pasirašyta projektų sutarčių už 3,582 mlrd. eurų (93 proc.), įgyvendinama virš 700 projektų, 228 projektai baigti įgyvendinti.
Lietuva yra pasirašiusi plano finansavimo susitarimą su Europos Komisija ir iš viso kartu su avansais yra gavusi 1,819 mlrd. eurų lėšų iš Europos Komisijos (47 proc.). Atsiskaitant už pasiektus rezultatus pateikti 3 mokėjimo prašymai, kuriuose atsiskaityta už 66 rodiklius.
Palyginti su orientaciniu grafiku, Latvija buvo drausmingiausia Baltijos šalis, nes visi mokėjimo prašymai buvo pateikti iki 2023 m. pabaigos, nors ir vėluojant. Lietuvai ir Estijai sekėsi prasčiau - kai kurie mokėjimo prašymai iki 2023 m. pabaigos iš viso nebuvo pateikti. Tačiau Latvijoje išmokėtų lėšų dalis nuo visų įgyvendinimo laikotarpiu skirtų lėšų yra mažiausia tarp Baltijos šalių - tik 12 proc. Lietuvoje ir Estijoje ji siekia atitinkamai 29 proc. ir 30 proc. ES vidurkis yra 37 proc., o daugiausiai lėšų per pirmąjį įgyvendinimo laikotarpio pusmetį gavo Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Italija ir Graikija.
Dauguma ES valstybių narių apklausos metu nurodė, kad yra mažai galimybių pasiekti tarpinius ir tikslinius rodiklius pagal nustatytą grafiką, tačiau mano, kad yra galimybė juos pasiekti iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., kai AF baigsis.
„Lietuva nėra išskirtinė ES, vėluodama įgyvendinti RRF. Daugelis valstybių narių susiduria su panašiomis problemomis, kylančiomis dėl administracinių sunkumų, neaiškių įgyvendinimo taisyklių, įvairių išorės veiksnių. Tai rodo, kad Lietuva ne viena susiduria su iššūkiais pagrindžiant ir įsisavinant RRF lėšas“, - „Delfi“ kiek anksčiau sakė Paulius Saudargas, Europos parlamento narys.
Tačiau tai nėra nemokami pinigai, nes tam, kad galėtų gauti AF biudžeto lėšų, ES valstybės narės pirmiausia turi įgyvendinti reformas ir projektus, pasiekdamos tam tikrus kriterijus pagal savo AF veiksmų planus.
Panaši padėtis su lėšų įsisavinimu, jei žiūrėtume procentais, ir Latvijoje.
Kas vyksta Lietuvoje
Skirtingai nuo Latvijos, mes iš RRF lėšų nestatysime daugiabučių, bet juos renovuosime. Aplinkosauga yra viena svarbiausių RRF plano dalių. Kadangi šiai sričiai teko svarbus vaidmuo, kreipėmės į Aplinkos ministeriją ir paklausėme, kokios lėšos įgyvendinant RRF planą buvo skirtos aplinkos sektoriui (žaliajai pertvarkai).
Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Gadliauskaitė „Delfi“ teigė, kad iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP, angl. - RRF) lėšų priemonei Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ įgyvendinti skirta 306,7 mln. Eur.
„Šios lėšos skiriamos techninių projektų parengimo ir priežiūros išlaidoms padengti, gyventojų palūkanoms kompensuoti bei dalinei kompensacijai už energiją taupančias priemones renovuotuose daugiabučiuose, kaip numatyta Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme“, - aiškino A. Gadliauskaitė.
Be to, finansavimo sulaukė ir kita priemonė. „Priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ poveiklės „Biologine įvairove turtingų miškų išpirkimas iš privačių miškų savininkų“ įgyvendinimui iš EGADP lėšų planuojama skirti 2 mln. Eur“, - teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
Kokia šių lėšų dalis jau įsisavinta? Ar visas lėšas įsisavinti pavyks? „Iš priemonei 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ įgyvendinti skirtų lėšų šiuo metu jau išmokėta 4,95 proc. numatytų lėšų. Dar 107 mln. Eur laukia išmokėjimo“, - sakė A. Gadliauskaitė.
„Šiuo metu yra didelis susidomėjimas šia priemone, todėl tikimės, kad visas finansavimas bus įsisavintas“, - pridūrė ji.
Lietuvos geležinkeliai taip pat mėgino pasinaudoti RRF fondo lėšomis, tačiau kol kas nesėkmingai. Jų paaiškinime „Delfi“ rašoma:
„LTG Infra nėra ir nebuvo vykdomi projektai, finansuojami RRF fondo lėšomis. Nuo 2020 iki 2023 m. LTG Infra teikė paraiškas projektų, kuriems tikėjosi gauti RRF fondo finansavimą, sąrašus. Paskutinis LTG Infra projektų sąrašas buvo teiktas 2023 m. gegužę, bendra projektų suma sudarė 281 mln. eurų, tačiau nei vienas projektas patvirtintas nebuvo. Atkreipiu dėmesį, kad projektus tvirtina ministerija. 2024 m. pabaigos buvo grįžta prie RRF finansuotinų projektų klausimo. Šiuo metu bendradarbiaujame su LR Susisiekimo ministerija ieškodami projektų finansavimo RRF lėšomis sprendimų. Į ši procesą taip pat įsitraukusi Finansų ministerija ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.“
Lėšų panaudojimas Lietuvoje „Bendras RRF lėšų panaudojimas Lietuvoje siekia tik apie 35 proc., tai reiškia, kad likusiai sumos daliai panaudoti liko gerų pusantrų metų. Šiuo metu dedamos pastangos suvaldyti ir spartinti projektus, kad lėšos būtų panaudotos. Tačiau, kalbant apie investicijas, laikas yra svarbiausia dedamoji. Jei konkuruojančios šalys paramą sugebėjo panaudoti greičiau, jos įgavo momentinį konkurencinį pranašumą, kurį Lietuva galėjo prarasti. Tokį atsilikimą vėliau kompensuoti gali būti labai sudėtinga, o pasekmės pasimatyti taip pat tik po kurio laiko“, - „Delfi“ sakė Lukas Savickas, ekonomikos ir inovacijų ministras.
Savaitė | 2026-02-15
ES paramos panaudojimas Baltijos šalyse (2023 m. duomenys)
| Šalis | Išmokėtų lėšų dalis nuo visų skirtų lėšų |
|---|---|
| Latvija | 12% |
| Lietuva | 29% |
| Estija | 30% |
ES komisaras Valdis Dombrovskis (Naujoji vienybė) anksčiau šį mėnesį taip pat įspėjo, kad sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas prasidėjo labai lėtai.
Bundesverband Materialwirtschaft, Einkauf und Logistik e.V. Gegužės 14-15 d. Lietuvos inovacijų centro atstovai kartu su tarptautiniais partneriais susitiko Aalborge, Danijoje, aptarti, kaip viešieji pirkimai gali tapti efektyviu instrumentu miestų inovacijoms skatinti. Susitikimo metu partneriai iš įvairių šalių - Suomijos, Estijos, Latvijos, Vokietijos, Danijos ir Lietuvos - diskutavo apie viešųjų pirkimų inovacijų svarbą, dalinosi sėkmingomis praktikomis ir įžvalgomis.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas sveikatos sektoriui, kuris susiduria su itin specifiniais iššūkiais: nuo griežtų reglamentų ir procedūrų sudėtingumo iki tokių kasdienių klausimų kaip vaistų administravimas slaugos įstaigose. Kviečiame visas Baltijos jūros regiono savivaldybes prisijungti prie „PPI4Cities“ platformos!
Kaip dienraštį informavo Latvijos parlamento Spaudos tarnyba, šioje valstybėje vienintelės papildomos išmokos parlamentarams skiriamos transporto bei būsto nuomos išlaidoms kompensuoti. Estijos parlamentarams, kaip pranešė šios šalies parlamento kanceliarijos atstovas spaudai Urmas Seaveras, gali būti išmokama iki 30 proc. Lietuvos politikams nereikia sukti galvos dėl būsto, jie apgyvendinami Seimo viešbutyje. Jeigu parlamentarų deklaruota gyvenamoji vieta nuo Vilniaus nutolusi daugiau kaip per 25 kilometrus, jiems nereikia mokėti ne tik nuomos, bet ir komunalinių išlaidų. Už jas pagal atskirai patvirtintus tarifus atsiskaito tik vilniečiai Seimo nariai, panorę pagyventi šalia kolegų.
Esant reikalui Seimo nariai gali pasinaudoti parlamento Transporto skyriaus prižiūrimo autoūkio paslaugomis.
Europos Audito Rūmai padarė išvadą, kad vėluojama įsisavinti AF lėšas ir kad kyla rizika, jog antroje AF įgyvendinimo pusėje bus įsisavintos lėšos ir užbaigtos veiklos. Visgi, Lietuva, sprendžiant pagal ES ataskaitas, šias lėšas įsisavina prasčiausiai Baltijos šalyse.
Visgi, negalima sakyti, kad viskas tik blogai. Kai kurie maži projektai, paprastai jų imasi savivaldybės ar bendruomenės, jau pilnai įgyvendinti. Pavyzdžiui, nupirkta įranga slaugytojams.
Nors vėlavimo priežastys skirtingose valstybėse narėse skiriasi, dažniausiai pasitaikančios yra išorinių aplinkybių pokyčiai (pavyzdžiui, infliacija ar tiekimo sutrikimai), nepakankamai įvertintas priemonėms įgyvendinti reikalingas laikas, neaiškumai dėl konkrečių AF įgyvendinimo taisyklių ir problemos, susijusios su valstybių narių administraciniais gebėjimais, padaryta audito išvada.
Kai kurios šalys pinigų išvis negavo Pavyzdžiui, praėjus beveik pusei RRF įgyvendinimo laikotarpio, kaip pažymi Europos audito rūmai, septynios valstybės narės nebuvo gavusios jokio finansavimo, kad galėtų pasiekti savo tikslų, t. y., Vengrija, Nyderlandai iš viso nebuvo pasirašiusios veiklos sutarimų, todėl negalėjo pateikti mokėjimo prašymų ar gauti RRF finansavimo; Švedija, nors ir pateikusi veiklos susitarimus, mokėjimo prašymų nepateikė; Belgijos, Suomijos, Airijos ir Lenkijos mokėjimo prašymai tebebuvo vertinami.
tags: #latvijos #busto #aprupinimas