Mokytojų streikas Lietuvoje: priežastys, reikalavimai ir nepatogumai

Lietuvos švietimo sistemoje jau ne vienerius metus tvyro įtampa dėl mokytojų darbo sąlygų ir atlyginimų. Ši įtampa išsiliejo į kelis streikų etapus, kurių metu mokytojai reikalauja didesnio finansavimo švietimui, didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Šiame straipsnyje apžvelgsime mokytojų streiko priežastis, reikalavimus ir derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) eigą bei galimus sprendimus.

Streiko priežastys ir reikalavimai

Pagrindinės mokytojų streiko priežastys yra susijusios su:

• Nepakankamu finansavimu švietimo sistemai.
• Mažais mokytojų atlyginimais.
• Dideliu darbo krūviu.
• Nepakankama pagalba dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčiais vaikais.

Mokytojų reikalavimai apima:

• Atlyginimų didinimą.
• Klasės dydžio mažinimą.
• Pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, psichologų) užtikrinimą mokyklose.
• Etatinio apmokėjimo sistemos tobulinimą.
• Didesnį savivaldybių finansinį indėlį į švietimą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) siekia, kad mokytojų atlyginimai būtų 30 proc. didesni nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Taip pat reikalaujama mažinti mokinių skaičių klasėse ir užtikrinti tinkamą pagalbą dirbant su SUP turinčiais vaikais.

„Krizė nėra valdoma - greitu laiku galime sulaukti gerokai sudėtingesnių problemų“, - perspėja LŠDPS.

Derybos su Švietimo ministerija

Derybos tarp mokytojų profsąjungų ir ŠMSM vyksta jau ne vieną mėnesį. Tačiau, pasak profsąjungų atstovų, derybos vyksta vangiai, o ministerija nenori priimti sprendimų, kurie iš esmės pagerintų mokytojų padėtį.

ŠMSM anksčiau siūlė nuo ateinančio sausio pedagogų darbo užmokestį kelti 5 proc., o nuo rugsėjo - dar 2,65 proc., tačiau profsąjunga su tuo nesutiko ir žadėjo, kad jei nepavyks susitarti - rengs streiką.

Savo ruožtu LŠMPS ministerijai siūlė du variantus - pagal kolektyvinę sutartį kelti pedagogų algas nuo kitų metų sausio 1 d. 7,65 proc. Kitu atveju - darbo užmokestį kelti ne nuo sausio 1 d., kaip yra numatyta, bet nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., tačiau su sąlyga, kad algos didėtų sparčiau - 11,5 proc.

ELTA primena, kad pernai atnaujintoje šakos sutartyje numatoma pedagogų atlyginimus iki 2028 m. didinti 5 proc. daugiau nei prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas. Kitąmet, pagal kolektyvinę sutartį, mokytojų atlyginimai turėtų augti 7,65 proc. Tačiau Vyriausybės pateiktame 2026 m.

Vis dėlto, lapkričio 22 d. prasidėjo antrasis mokytojų streiko etapas, kurio metu virš 3 tūkstančių pedagogų iš daugiau 200 skirtingų ugdymo įstaigų sustabdė pamokas ir susirinko prie Seimo rūmų į mitingą.

Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. - po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą - po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.

Galiausiai, pasiektas susitarimas, kad nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. darbo užmokesčio fondas didėja 11,5 proc.

Įtraukusis ugdymas ir problemos

Viena iš priežasčių, lemiančių mokytojų nepasitenkinimą, yra visuotinio įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas. Nors įtraukusis ugdymas yra svarbus siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams, tačiau mokytojai susiduria su iššūkiais, integruojant SUP turinčius vaikus į bendrojo lavinimo klases.

Mokytojai neslepia, kad atliepti visų poreikius, ypač suintensyvėjus ugdymo programoms, darosi labai sunku, o papildomos pagalbos ne visada sulaukia.

„Sveiki, mieli mokytojai. Ar jums lengva susitvarkyti su SUP mokiniais? Įdomu, kam teikiate pirmenybę? Ar vieno SUP vaiko emocinei būklei, ar visų vaikų mokymuisi? Taip jau yra, kad švietimas Lietuvoje orientuotas į pažymius ir rezultatus. Jau tikrai įsisąmoninau, kad turi būti gerai visiems, bet, manau, kad gerai visiems nebūna. Kaip spręsti tokią dilemą?“ - klausė mokytoja.

Siekiant spręsti šias problemas, ŠMSM sukūrė darbo grupę, kuri turėtų spręsti, kaip pritraukti mokytojus, kaip jiems padėti, kaip išlaikyti mokyklose.

Taip pat, mokykloms, dirbančioms su vaikais, kurie turi elgesio ar (ir) emocijų sunkumų ar sutrikimų Lietuvos įtraukties švietime centre yra teikiama informacinė, ekspertinė, konsultacinė ir metodinė pagalba pedagogams, organizuojami kvalifikacijos tobulinimo renginiai, o labai sudėtingais atvejais atvykstama teikti mobilią metodinę pagalbą į mokyklą.

Ministerija tikisi didesnio savivaldybių indėlio, teigdama, kad esminiam pokyčiui pasiekti reikalingas didesnis pačių savivaldybių finansinis indėlis.

Savivaldybių pozicija

Savivaldybių pozicija dėl mokytojų streiko ir atlyginimų mokėjimo streikuojantiems mokytojams skiriasi. Pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybė teigia, kad atlyginimo mokėjimas streikuojantiems mokytojams - ne jų reikalas, o Alytaus meras Nerijus Cesiulis teigė, kad jei vis tik valdžia nepriims kitų sprendimų ir streikuojančius mokytojus paliks be atlyginimų, Alytaus rajono mokytojams atlyginimai bus mokami iš savivaldybės biudžeto.

Finansiniai aspektai

Švietimo ministras Gintautas Jakštas teigia, kad profsąjungos norai yra tiesiog neįmanomi, o pati profsąjunga į kompromisus eina sunkiai. Pasak jo, užtikrinti profsąjungų reikalavimus reikalavimams reikėtų bent milijardo eurų, dar dviejų milijardų - naujų mokyklų statybai, be to reikėtų iš kažkur „ištraukti“ 6 tūkst. pedagogų.

Vis dėlto, profsąjungų atstovai teigia, kad lėšų švietimui galima rasti, jei būtų mažiau švaistoma pinigų neefektyviems projektams ir kovojama su korupcija švietimo sistemoje.

Apibendrinant, mokytojų streikas Lietuvoje atspindi gilias problemas švietimo sistemoje, susijusias su finansavimu, darbo sąlygomis ir pagalba dirbant su SUP turinčiais vaikais. Nors derybos tarp profsąjungų ir ŠMSM vyksta, tačiau kol kas nepavyksta pasiekti sprendimų, kurie iš esmės pagerintų mokytojų padėtį. Todėl būtina toliau ieškoti kompromisų ir užtikrinti, kad švietimas Lietuvoje būtų prioritetinė sritis.

tags: #nepatogumai #del #mokytoju #streiko #uzimtos #patalpos