Nenaudojamų patalpų išlaidos šildymui ir elektrai: kaip sumažinti sąskaitas?

Pastaraisiais metais išlaidos už komunalines paslaugas sparčiai auga, todėl tampa vis aktualiau ieškoti būdų, kaip sumažinti sąskaitas už šildymą ir elektrą, ypač nenaudojamose patalpose. Vien 2022 m. Rokiškio rajono mokyklos, darželiai ir kitos biudžetinės įstaigos už šildymą, elektrą, šiukšlių išvežimą turėjo sumokėti 2,3 mln. Eur.

Nenaudojamo nekilnojamojo turto išlaikymas 2022 m. Rokiškio r. savivaldybei kainavo daugiau nei 21 tūkst. eurų. Ataskaitą pristačiusi Rokiškio r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė Aušra Beconienė atkreipė dėmesį į nesuvaldytą savivaldybės įsiskolinimo augimą.

Tam įtakos turėjo išaugusios komunalinių paslaugų kainos ir drastiškai padidėjusios kompensacijos už šildymą. „Paanalizavome 5 metų duomenis ir nustatėme, kad savivaldybės biudžeto apimtis augo, bet komunalinių paslaugų išlaidos didėjo sparčiau“, - sakė A. Beconienė. Biudžetinių įstaigų komunalinės sąnaudos sudarė 2,3 mln. Eur ir, lyginant su 2022 m., išaugo beveik 60 proc.

Beveik ketvirtadalis visų biudžetinių įstaigų komunalinių sąnaudų tenka savivaldybės administracijai (su padaliniais), toliau sąraše rikiuojasi švietimo įstaigos - Pandėlio gimnazijai, J. Tumo-Vaižganto gimnazijai ir Kamajų A. Paskaičiuota, kad komunalinių paslaugų sąnaudos švietimo įstaigose už 1 kv. m vidutiniškai yra 17 Eur, tačiau kai kuriose įstaigose skiriasi keturis kartus.

Anot A. Beconienės, viena iš priežasčių, kad švietimo įstaigose komunalinės sąnaudos taip skiriasi - nepagrįstai dideli arba išlaikomi nenaudojami plotai. Kita vertus, įstaigos nenurodė, kad turi nenaudojamų patalpų. Kai kurios (muzikos R. Lymano mokykla, biblioteka, Rokiškio baseinas ir kt.) netgi nurodė, kad patalpų joms trūksta.

Audito metu nustatyti komunalinių paslaugų sąnaudų planavimo ir apskaitos trūkumai. Pasak A. Audito rengėjos turėjo pastabų ir dėl savivaldybei priklausančių nenaudojamų pastatų bei jų valdymo efektyvumo. Nenaudojamo turto mažėja, šiuo metu savivaldybei priklauso 135 pastatai (23 tūkst. kv.

Pristačius ataskaitą, kontrolės komiteto narys Andrius Burnickas išsakė pastabą, kad ateityje atliekant tokią analizę reikėtų atskirai lyginti šildymo efektyvumą tarp įstaigų, kurios turi skirtingas šildymo sistemas.

Kontrolės komiteto pirmininkas Irmantas Tarvydis domėjosi situacija kitose regiono savivaldybėse.

Kaip sumažinti išlaidas už šildymą ir elektrą?

Net ir neįprastai šiltomis tapusios žiemos nepakeičia kasmetinės aktualijos - artėjantis visuotinis šildymo sezonas vėl išaugins sezonines namų ūkių išlaidas. Būtent būsto šildymui tenka beveik du trečdaliai visos energijos, kurią per metus sunaudoja Europos Sąjungos (ES) namų ūkiai. Eurostato skaičiavimais, 2018 metais tam panaudota 63,6 proc.

„Yra du pagrindiniai principai, kaip galima smarkiai sumažinti savo išlaidas energijai. Pirmas būdas susijęs su nemažomis investicijomis, kurios turėtų būti skirtos visapusiškai būsto renovacijai ar jame naudojamų prietaisų bei kitos įrangos pakeitimui į elektrą taupančias alternatyvas.

„Visuotinis šildymo sezonas dažniausiai pradedamas rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, tačiau jau buvo vakarų ir naktų, kuomet temperatūros pokyčiams jautresniems žmonėms teko pasinaudoti turimais autonominiais šildymo prietaisais, tarp kurių labai daug - elektrinių. Geografinės sąlygos lemia tai, kad būstus papildomai šildome apie pusę metų ir tai negali neatsispindėti gaunamose sąskaitose.

Kiaurus metus naudojama elektra pagrįstai laikoma vienu iš esminių namų ūkių poreikių ir išlaidos jai patiriamos iš esmės nenutrūkstamai. Pasak H. Tačiau ruošiantis šildymo sezonui vertėtų didesnį dėmesį skirti šildymo prietaisams bei sistemoms. Jei būste yra galimybė individualiai reguliuoti šilumą, pirmiausiai reikėtų pasirinkti pakankamą optimalią temperatūrą.

Visgi pats efektyviausias išlaidų mažinimo būdas, kuri mini „Energy Saving Trust“, yra turimo elektros plano peržiūrėjimas - pasirinkus pigiausią variantą, per metus elektrai galima sutaupyti net iki 350 svarų. „Tokio iš esmės nieko nekainuojančio būdo britų organizacijos atliktoje analizėje nesugebėjo aplenkti joks kitas įmanomas pasirinkimas arba nusistovėjusių įpročių keitimas. Lietuvoje panašus tyrimas dar nebuvo atliktas, tačiau rinkos suteikiamomis galimybėmis jau galima naudotis ir pas mus.

Europos Sąjungos namų ūkiai būstui, taip pat vandeniui, elektrai, dujoms ar kitam būste naudojamam kurui išleidžia 24 proc. visų savo išlaidų. Palyginti su išlaidomis būsto išlaikymui, visi kiti gyventojų poreikiai kainuoja sąlyginai pigiau. Išlaidos transportui ir maistui atitinkamai sudaro apie 13 ir 12 proc.

Efektyvus energijos vartojimas

Brangstant elektrai, ekspertai mato tik vieną išeitį - taupyti. Skaičiuojama, kad kas mėnesį buitiniai vartotojai sumažinti elektros sąnaudas gali apie 20 proc. Maistas, būsto išlaikymas, transportas - itin smarkiai piniginę kas mėnesį paploninančios išlaidos.

Dar visai neseniai elektros kaina Lietuvoje pasiekė rekordą ir vieną valandą kainavo 4 eurus už kilovatvalandę (kWh). LRT.lt kalbintų ekspertų teigimu, Lietuva pasigamina vos apie 30 proc. elektros, o likusią dalį perka biržoje.

Suvartotas elektros kiekis priklauso nuo įrenginio galios ir jo veikimo laiko.

Kaip apskaičiuoti elektros sąnaudas?

Tą galite nesunkiai sužinoti pasižiūrėję į įrenginio nugarėlę, dugną ar pakuotę, kur prietaiso galia nurodyta vatais. Galią padauginę iš prietaiso veikimo valandų skaičiaus per dieną, sužinosite, kiek vatvalandžių jis sunaudojo. Gautą skaičių dar kartą padauginę iš 365 dienų, sužinosime, kiek vatvalandžių įrenginys sunaudoja per metus. Kadangi elektros kaina skaičiuojama kWh, gautą atsakymą dar reikia padalinti iš 1000 ir gausime kWh.

Kiek jums kainuoja viena kWh galite pasižiūrėti elektros sąskaitoje, tačiau tikėtina, kad šiuo metu už elektrą mokate apie 0,2-0,3 euro už kWh. Jei esate visuomeniniame elektros tiekime kol kas už elektrą mokate 0,24 euro už kWh.

Pavyzdžiui, namie turite 1000 vatų mikrobangų krosnelę. Per dieną maistui šildyti skiriate 6 min., vadinasi, per dieną sunaudosite 0,1 kWh arba 36,5 kWh per metus. Esant dabartinei visuomeninio tiekimo elektros kainai, maisto šildymas per metus kainuos beveik 9 eurus.

Kitas pavyzdys - dulkių siurblys. Jei jo galia siekia 1000 vatų, o namus tvarkote apie 30 minučių, per tiek laiko prietaisas suvartoja apie 0,5 kWh arba 12 centų. Jei namus tvarkytumėte tada, kada elektros kaina siekė 4 eurus kWh, už tvarkymąsi tektų atseikėti 2 eurus.

Dešimties minučių plaukų džiovinimas 2000 vatų galios plaukų džiovintuvu atsieis apie 8 centus (jei elektros kaina 24 ct/kWh). Tačiau, jei už elektrą mokate rinkos kaina, tuomet tai atsieis apie 20 centų.

Energijos taupymo patarimai

• Atkreipkite dėmesį į įrenginius, kurie turi indikacines lemputes.
• Rinkitės buitinę techniką, kuri turi didesnį energetinį efektyvumą.
• Vartotojams, turintiems išmaniuosius skaitiklius ir elektros planus susietus su biržos kaina (tokių vartotojų yra mažuma), pravartu sekti valandinę elektros kainą Lietuvos laiko zonoje.

Šaldytuvo neišjungsi, tačiau galima pasirūpinti, kad šaldytuvas sunaudotų kuo mažiau elektros energijos. Pavyzdžiui, patartina kuo rečiau jį varstyti, šaldytuvo nelaikyti tiesioginėje saulės šviesoje, neapkrauti jo daiktais. Taip pat nepatariama į šaldytuvą dėti šiltų maisto produktų, atšildyti ir išvalyti šaldiklį, jei jame susiformavo ledas, mat taip sunaudojama daugiau elektros energijos šaldymui.

Skalbiant rūbus rekomenduojama jais užpildyti visą skalbyklę, tačiau neviršyti nustatyto svorio limito. Be to, patartina rūbus skalbti žemesnėje temperatūroje, pavyzdžiui 30 laipsnių. Elektrą galima sutaupyti išskalbtų rūbų nedžiovinant elektrinėje džiovyklėje. Tereikia juos gerai išpurtyti ir gražiai padžiauti.

Jo teigimu, taupyti galima pradėti jau dabar, nelaukiant, kol padidės atsinaujinančių įrenginių gamybos pajėgumai ar pasikeis biržos algoritmas. Tam yra daug potencialo, mat taupymas iki šiol Lietuvoje nebuvo prioritetas.

Jo teigimu, sumažinus elektros vartojimą, rinkoje tai galėtų pasijusti jau per keletą dienų ar savaičių. „Tiekėjai, kurie teikia pasiūlymus biržoje, remiasi istoriniais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, ima tos pačios dienos vartojimą prieš metus, įvertina, kokia yra savaitės diena ir kokios oro sąlygos. Remiantis šiais faktoriais yra sudaromos prognozės.

D. „Manau, kad Lietuvoje realu sutaupyti tarp 10-20 proc. Pavyzdžiui, viešasis sektorius suvartoja apie 25 proc. elektros. Jei keliame tikslą sutaupyti apie 20 proc., tai visoje Lietuvoje sutaupome jau 5 proc. Gyventojai vartoja apie 20 proc., o sumažinus vartojimą 15-20 proc. tai sudarytų dar apie 5 proc. visoje šalyje. Verslas sunaudoja apie 50 proc. Čia taupymas gali būti dar didesnis, todėl visos šalies mastu elektros vartojimas galėtų mažėti dar 10 proc. Iš viso kalbame apie 20 proc., o tai yra labai realu“, - aiškina D.

Savivaldybių iniciatyvos

Taupyti gali ne tik gyventojai, bet ir verslai, viešosios įstaigos. Energetikos ministerija LRT.lt teigia jau parengusi elektros taupymo planą, kuris bus skirtas buitiniams vartotojams, verslui bei viešajam sektoriui.

Pirmadienį apie taupymo varžybas „putinOut“ pranešė Turto bankas, kuris tikisi, kad įstaigos valdomuose pastatuose būtų galima sutaupyti apie 10 proc. Taupyti žada ir šalies savivaldybės.

„Galbūt kai kur apšvietimo atsisakyti iš viso. Taip pat bus atsisakyta fontanų veikimo, o esančius poilsinėse zonose palikti veikti tik savaitgaliais. Viešosiose patalpose bus įrengiami jutiminiai davikliai, kad lemputė įsijungtų tik esant reikalui. Taip pat svarstoma tiek savivaldybių, tiek ministerijų patalpose atsisakyti liftų veikimo, jei tai yra 4-5 aukštų pastatas.

Dalis savivaldybių taip pat įsigijo arba dar planuoja įsigyti nutolusias saulės elektrines. „Pavyzdžiui, viena iš pirmųjų taip jau padarė Elektrėnų savivaldybė, ji įsidiegė nuotolinį 1,1 megavato saulės parką. Ten pagaminta elektra bus panaudota savivaldybės viešųjų pastatų apšvietimui“, - vardija A.

Pokyčių ėmėsi ir verslas. Be to, dalis verslų įsigijo dyzelinius generatorius ir esant itin aukštai elektros kainai juos naudoja elektrai gaminti.

Elektros kainų prognozės

Rugpjūtį fiksuotas elektros kainų rekordas, kai buvo pasiekta 4 eurų už kWh kaina, dar gali būti ne pabaiga. Tačiau jau rugsėjį birža „Nord Pool“ maksimalią ribą kelia iki 5 eurų už kWh.

„Labai aiškių tendencijų negaliu įvardinti. Kai labai karšta, linijų pralaidumai mažėja, žmonės šaldo patalpas. Kai labai šalta, tuomet elektros suvartojimas auga. Esant vidutiniam orui, elektros suvartojimas būna stabilesnis. Tad daug kas priklausys nuo orų. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad elektrinių remontai vyksta vasarą, tad jie turėtų būti pasibaigę. Tačiau nereikia pamiršti, kad dujų kaina auga, o ji vis dar daro įtaką elektros kainoms“, - elektros ateities kainą LRT.lt aiškina D.

„Jeigu skirtumas tarp pasiūlos ir paklausos bus didelis, o jis gali būti didelis, tai bent jau atskiromis valandomis kaina gali svyruoti labai daug. Deja, bet artimiausiu metu gerų žinių mažai ir ateityje gali tekti priprasti prie tokių šokų. Savo ruožtu Lietuvos energetikos agentūros vadovas V. „Kai baigsis remontai, sumažės temperatūra ir tinklų pralaidumas padidės, o atšalus orams teks įjungti ir termofikacines elektrines, tikrai dings tokie kainų šokai. Taip pat buvo ir 2013 m. - prasidėjo šildymo sezonas, įsijungė termofikacinės elektrinės ir visi kainų ekstremumai dingo“, - primena V.

tags: #nenaudojamos #patalpos #islaidos #sildymui #ir #elektrai