Alančių dvaras - istoristinio stiliaus pastatų ansamblis, esantis Alantėse, Panevėžio rajone. Dabartinė dvarvietė susiformavo XIX amžiaus antrojoje pusėje. Tuo metu buvo įrengtas mišraus tipo parkas ir pastatyti istorizmo epochos pastatai.
Dabar Alantės - tik nedidelis tuštėjantis kaimelis Panevėžio rajone. Net keista, kad dar Stepono Batoro laikais čia buvo minimas dvaras. O kokios istorijos pinasi tuščiuose rūmų langų ertmėse šiandien? Apie dvarą dabartiniame Panevėžio rajone, prie Alantos upelio, į pietvakarius nuo greitkelio, rašytiniuose šaltiniuose užsiminta dar XVI amžiuje.
Keliaukime tiesiai į 1876 metus, kada visą dvarą įsigijo Ukmergės seniūnas Antanas Rudamina. Taip, su ta pačia Rudaminų pavarde siejama ir miestelio greta Vilniaus pavadinimo kilmė. Nuo tada daugėjo dvaro statinių, o jis pats ėjo iš rankų į rankas, kol XIX a. antroje pusėje pateko į bajoro Antano Rudaminos rankas.
Žvelgiant į aplopytus ar užkonservuotus dvaro griuvėsius supranti, kad ne tik išorės grožybėmis, turtais, kilmingais žmonėmis jie buvo garsūs. Iš kartų į kartą perduodami pasakojamai apie dvarininkaitės Magdalenos įsteigtą ažūrinių nėrinių dirbtuvę, kur neįgalių merginų rankos sukurdavo stebuklingą nėriniuotą grožį.
Senasis dvaras su aplinkinių kaimų žemėmis dar XVI amžiuje perėjo kunigaikščių Žilinskių giminės Vilniaus pakamariui Levonijai. Alančių valdytojai nuolat keitėsi, todėl sodyba kurį laiką priklausė grafams Oginskiams, Ukmergės žemės teisėjui Andriejui Širvinskui, Pilsudskių giminės atstovams Pranckevičiams, Adomui ir Ievai Staševičiams.
Ir štai nuo 1876 metų Alantes nuperka Ukmergės seniūnas, garsiosios Dusetiškių Rudaminų giminės atstovas, karaliaus rotmistro ir Vilniaus tribunolo maršalo Petro Rudaminos anūkas, Antanas Rudamina. Mirus Antanui, dvarą, turtus ir nepilnametes našlaites dukterėčias prižiūrėjo jo brolis Ričardas.
Viena iš mergaičių, Magdalena, nuo vaikystės labai sirgo. Tai ją pastūmėjo įkurti neįgaliųjų prieglaudą, kurioje gyveno net 200 mergaičių. Marijos Magdalenos Rudaminaitės iniciatyva dvare buvo įsteigta neįgaliųjų prieglauda, kurioje gyveno apie du šimtai mergaičių. Rudaminos Alančių rūmuose tvarkėsi iki 1940-ųjų, tuomet jau nacionalizuojamą dvarą valdė Marijos Magdalenos Rudaminaitės įpėdiniai.
Visgi teko Rudaminoms trauktis iš Lietuvos prasidėjus sovietizacijai. Tačiau istorija dar ne visa...
1940 metais nacionalizuojant dvarą, jame buvo 15 pastatų. Kultūros vertybių registre pateikiama iš dalies Semaškos žodžiams prieštaraujanti informacija - rūmai degė II pasaulinio karo metu, o nuo 1965 m. pastatas (rūmų) be stogo.
Pasak žinomo keliautojo ir publicisto, buvusio TSKP nario, a. a. Algimanto Semaškos, Antrojo pasaulinio karo metais rūmus buvo užėmę liaudies gynėjai, vėliau čia įsikūrė vietinis kolūkis. Kas tie „gynėjai“, sunku pasakyti, greičiausia mintyje turimi Lietuvos okupantai, pokario literatūroje vadinami „išvaduotojais“. „Liaudies gynėjai“, jau po karo, SSRS okupacijos metais - oficialus ginkluotų vietinių aktyvistų, skirtų kovai su partizanais, pavadinimas. Jų buvo nuo 8 iki 11 tūkst.
Sovietmečiu tai buvo gūdžių gūdžiausia vietovė, iki kurios tekdavo rangytis važiuojant žvyrkeliais. Dabar tai vieta šalia Panevėžį su sostine Vilniumi sujungusio greitkelio. Pasukę galvas į rytus, Alančių gyventojai regi šiuo greitkeliu vieną po kito riedančius automobilius.
Kiek atokiau nuo vienintelės kaimo gatvės brūzgynų apsuptyje stūkso Alančių dvaras, tiksliau - tai, kas iš jo likę. Triaukščiai dvaro rūmai ne tik be durų ir langų, nė viename aukšte nebėra lubų, nelikę stogo, tad virš sienų - vien dangus. Tačiau vidinės rūmų sienos dar neišgriuvusios, įėjus pro durų kiaurymę matyti, kiek daug kambarių dvare būta.
Dvaro istorija domėjęsi paveldo specialistai rašo, kad dar iki nacionalizacijos jame būta 15-os pastatų, iš kurių išlikę šeši. Beveik visų - tik fragmentai.
Šiuo metu dvaro sodyba su statinių griuvėsiais priklauso 17-ą vietą turtingiausių Lietuvos tarnautojų sąraše (žiūrėta 2020-10-31) užimančiam kunigui Rimantui Gudeliui. Ar jis labiau kunigas, ar verslininkas spręskite patys. Gerb. Gudelis yra dviejų Kupiškio rajono parapijų - Antašavos ir Palėvenės Šv. Domininko - klebonas, UAB „Tourex“ bei VšĮ „Bistrampolio dvaras“ vadovas ir vienintelis akcininkas.
Sunku pasakyti, kokie tikrieji klebono tikslai buvo įsigijus Alančių dvarą. Viename šaltinyje rašoma, kad čia jis planuoja steigti lietuvių išeivijos muziejų, kitame kalbama apie centrinių rūmų ir kitų dvaro pastatų rekonstrukciją ir pritaikymą viešbučiui su SPA centru. Galima teigti, kad klebonas Rimantas ketino įsteigti muziejų, o verslininkas Gudelis viešbutį su SPA centru.
Laikas parodė, kad klebono Rimanto verslumas - truputį ribotas. Nors buvo parengtas rūmų ir oficinos pastato avarinės būklės likvidavimo ir restauravimo projektas, o 2012 metais atliktas dvaro rūmų griuvėsių konservavimas, tačiau tuo darbai ir baigėsi.
Apie rūmų interjerą žinių labai mažai. Pirmasis aukštas buvo naudojamas reprezentaciniais tikslais, jo išplanavimas anfiladinis, t.y. iš prieškambario ratu galima apeiti visą aukštą, svetainę, valgomąjį, virtuvę ir t.t.
Diena buvo drėgna, apniukusi, čia atvažiavau valanda iki tamsos ir patekau tarsi į vakuumą. Čia nėra nieko. Nė gyvos dvasios. Panevėžio rajone įsikūrę Alančiai šiandien - vienos gatvės kaimas. Tokiu jį pavertė sovietizacija. Pokariu nacionalizavus, po to ir išparceliavus dvarą, gražūs, tvirti, didingi jo pastatai labai greitai ėmė griūti.
Rymo mažos Alantės gyvenvietės dvaro griuvėsiai, primenantys Graikijos Atėnų ar Romos imperijos didybę. Spoksodamas į monumentalius Alantės (Alančių) dvaro rūmų griaučius, regi kaip langų akiduobėse įsižiebia saulės „lempos“. Pusė rūmų nusidažo karališka rausvo purpuro spalva.
Dabartinis Alančių dvaro savininkas Ernestas Šešetas mena, kad jo vaikystėje tėtis šio dvaro parketu kūreno savo namų krosnį. „Sudurniavau ir nusipirkau dvarą“, - „Sekundei“ patvirtino E. Paklaustas, kaip jį įvardinti, gal verslininku, o gal dvarininku, vyriškis paaiškino esantis bitininkas. 53-ejų E. Šešetas pasakojo gimęs ir augęs netoli Alančių dvaro. „Tokie laikai buvo“, - tarsteli E. Pasiteiravus, kokią mato ir kokią norintis sukurti dvaro ateitį, E. Anot jo, jau baigiamas atstatyti mūrinis Alančių dvaro žirgynas, kuriame sovietmečiu būta ūkio karvidės.
Valdant R. O štai prieš bene trejus metus R. Dabartinis Alančių dvaro savininkas Ernestas Šešetas mena, kad jo vaikystėje tėtis šio dvaro parketu kūreno savo namų krosnį. P. „Sudurniavau ir nusipirkau dvarą“, - „Sekundei“ patvirtino E. Paklaustas, kaip jį įvardinti, gal verslininku, o gal dvarininku, vyriškis paaiškino esantis bitininkas. 53-ejų E. Šešetas pasakojo gimęs ir augęs netoli Alančių dvaro. „Tokie laikai buvo“, - tarsteli E. Pasiteiravus, kokią mato ir kokią norintis sukurti dvaro ateitį, E. Anot jo, jau baigiamas atstatyti mūrinis Alančių dvaro žirgynas, kuriame sovietmečiu būta ūkio karvidės.
Alančių dvarininkai fundavo netoliese esančių Šilų bažnyčios statybas. P. Nieko ponia su „Volga“ tam dvarui nepadariusi. Pasak R. Jokubauskienės, dvasininkas kaimiečiams konkrečiai nepasisakė esantis dvaro savininkas, tačiau visiems buvo aišku, kad dvaras jo.
R. Jokubauskienei mama yra pasakojusi, kaip josios senelis ėjo į sovietų nacionalizuotą, o po to ir išvaržytą dvarą pirkti jo turto. Jų namuose būta ir iš dvaro kažkokiu būdu atsiradusios, greičiausiai pirktos, antklodės.
Mirusios jos neturėta netgi kuo tinkamai aprengti, tad R. Alančių dvarininkai fundavo netoliese esančių Šilų bažnyčios statybas. P. Nieko ponia su „Volga“ tam dvarui nepadariusi. Pasak R. Jokubauskienės, dvasininkas kaimiečiams konkrečiai nepasisakė esantis dvaro savininkas, tačiau visiems buvo aišku, kad dvaras jo.
Dvaro pastatas, kuriame kadaise veikė Alančių pradinė mokykla, tebestovi ir dabar. R. Jokubauskienei mama yra pasakojusi, kaip josios senelis ėjo į sovietų nacionalizuotą, o po to ir išvaržytą dvarą pirkti jo turto. Jų namuose būta ir iš dvaro kažkokiu būdu atsiradusios, greičiausiai pirktos, antklodės. P.
Girdėjo Regina, kad dvaro paveldėtojos tikrai buvusios dvi. Abi netekėjusios. P. Pati R. Jokubauskienė mena Alančiuose švęstas ir dabar tebešvenčiamas Šeštines - katalikišką Jėzaus dangun žengimo šventę. Tądien nuo dvaro iki Alančių kapinių, į kurias iš dvaro po jo nacionalizacijos žmonės perkėlė Mergelės Marijos statulą, eidavo procesija. Netoli paties dvaro R. Jokubauskienė pasakojo esant dvarininkų kapines. Ji mena, kad vaikystėje Šeštinių dieną dvarininkų kapai būdavo ypač išpuošti. Drauge su Regina dabar nuvažiavę aplankyti dvarininkų kapinių, išvydome vien brūzgynus. Atrodytų, nebėra nei ponų kapų antkapių, nei paminklų. Tokiu vaizdu negalėjo atsistebėti ir pati R. O štai nedidukėse Alančių kapinaitėse Mergelės Marijos statula tikrai stovi. Dabar bestogius dvaro rūmus R. Jokubauskienė mena dar su stogu.
Įvertinant dabartinę Alančių dvaro būklę, galima teigti, kad dvaras išgyvena sunkų laikotarpį. Vis dėlto, tikėtina, kad ateityje dvaras bus atgaivintas ir taps svarbiu kultūros paveldo objektu.
| Savininkas | Valdymo laikotarpis |
|---|---|
| Kunigaikščių Žilinskių giminės Vilniaus pakamaris Levonijus | XVI amžius |
| Grafai Oginskiai | Nežinoma |
| Ukmergės žemės teisėjas Andriejus Širvinskas | Nežinoma |
| Pilsudskių giminės atstovai Pranckevičiai | Nežinoma |
| Adomas ir Ieva Staševičiai | Nežinoma |
| Antanas Rudamina | Nuo 1876 metų |
| Marijos Magdalenos Rudaminaitės įpėdiniai | Iki 1940 metų |
| Kunigas Rimantas Gudelis | 2020 m. |
| Ernestas Šešetas | Dabartinis savininkas |
Šiandien šimtmečių parko samanotieji ąžuolai, juodosios pušys ir kiti gigantai medžiai nebesaugomi plačių stilingųjų mūro vartų. Neturi kaip nuo audrų slėptis ir Alančių dvaras likęs be stogo. Tuoj užges saulė, išsijungs languose lempos. Bet gal neužges paskutinė viltis ir gyvybė?
Alančių dvaras 2013 m.
Alančių dvaras šiandien
Štai keletas kitų dvarų, esančių Panevėžio rajone:
- Bistrampolio dvaras. Dvaras stovi Kučiuose. Pavadintas pagal savininkų Bistramų pavardę. Rūmuose veikia viešbutis, kavinė-restoranas. Išlikęs žirgynas, kuriame įrengta koncertinė salė, vyksta festivaliai. Parkas.
- Liberiškio dvaras. Dvaras Liberiškyje, Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, Naujamiesčio seniūnijoje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Naujamiesčio, dešiniajame Šuojos krante. Dvaras pirmą kartą paminėtas 1595 m., tuo metu (XVI a. pab.) priklausė A.Abramavičiui.
- Mitriūnų dvaras. Dvaras Mitriūnuose, Panevėžio rajone. Šiuo metu išlikę tik dalis nesugriuvusios pietinio fasado sienos su frontonu, kurioje pastebimi istoristinio dekoro fragmentai. Šiaurinėje dalyje išlikę 1886 m. statytų romantizmo stiliaus dvaro rūmų griuvėsiai bei didelis senas ir labai apleistas parkas, kuriame būta parterio su gėlynu ir dviejų tvenkinių.
- Naudvario dvaras. Dvaras Naudvario km., Panevėžio rajone.
- Rodų II dvaro sodyba. Sodyba išlikusi Rodų II kaime, Krekenavos sen., Panevėžio rajone. Dar dvaras vadinamas Švoinickio Rodais. Rodų dvaras minimas nuo XV a. pradžios, tik nėra aišku - Pirmųjų ar Antrųjų Rodų.