Šiais laikais, kai darbuotojai dažnai keičia darbovietes, įmonės susiduria su iššūkiu, kaip apsaugoti savo konkurencinį pranašumą. Nekonkuravimo susitarimai tampa vis svarbesni, siekiant užtikrinti, kad vertingi darbuotojai neperduotų įmonės žinių ir praktikos konkurentams. Straipsnyje aptarsime nekonkuravimo susitarimų esmę, sąlygas, kompensacijos ypatumus bei teisinį reguliavimą Lietuvoje.
Nekonkuravimo Susitarimo Esmė ir Teisinis Pagrindas
Nekonkuravimo susitarimas - tai susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, kuriuo darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo nekonkuruoti su darbdaviu. Tai yra lojalumo priesaika darbdaviui, taikoma po darbo santykių pasibaigimo.
„Glimstedt“ advokatas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris aiškino, kad nekonkuravimo susitarimo esmė yra darbuotojo teisės pasirinkti darbą, veiklą ir verslą ribojimas. „Susitarimas dėl nekonkuravimo yra papildoma darbo sutarties sąlyga, kuri gali būti nustatyta tiek pačioje darbo sutartyje, tiek atskiru šalių sudarytu susitarimu. Šiuo susitarimu šalys gali sulygti, kad darbuotojas tam tikrą susitarime apibrėžtą laikotarpį nevykdys tam tikros susitarime apibrėžtos veiklos pagal darbo sutartį ir nevykdys su jo darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės ar gamybinės veiklos, jeigu tokia veikla konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla“, - komentavo darbo teisės ekspertas.
Anot jo, darbuotojas susitarimu dėl nekonkuravimo gali įsipareigoti ne tik neįsidarbinti pagal darbo sutartį pas konkurentą, tačiau ir įsipareigoti neteikti konkuruojančių su darbdaviu paslaugų pagal civilinius sandorius darbdavio klientams, nevilioti darbdavio klientų, nesteigti su darbdaviu konkuruojančių verslų, neteikti darbdavio konkurentams paslaugų ir pan.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos teisės aktai detaliai nereglamentuoja nekonkuravimo susitarimų, tačiau jie nėra uždrausti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 4 dalis suteikia galimybę šalims sulygti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų. Taigi, nekonkuravimo susitarimas gali būti įtraukiamas į darbo sutartį arba pasirašomas kaip atskiras dokumentas.
Darbo kodeksas numato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su jo darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla.
Vis dėlto, svarbu paminėti, kad nekonkuravimo sąlygos pasirašymas darbuotojui reiškia savanorišką teisės dirbti apribojimą. Dėl to tokių susitarimų sudarymui yra taikoma visa eilė teisėtumo kriterijų.
Nekonkuravimo susitarimų paaiškinimas
Esminiai Nekonkuravimo Susitarimo Elementai
Anot A. Tuklerio, susitarime dėl nekonkuravimo visais atvejais privalo būti sulygtos kelios nuostatos:
- Draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla. Darbo sutarties šalys, atsižvelgdamos į įvairius reikšmingus aspektus, turi teisę pačios susitarti dėl konkuruojančios veiklos apibrėžimo bei į jį įtraukti tuos elementus, kurie jiems atrodo reikalingi ir reikšmingi konkrečioje industrijoje. Tačiau šalys neturėtų susitarti dėl tokios veiklos, kuri iš esmės nebūtų konkuruojanti su darbdaviu.
- Nekonkuravimo teritorija. Draudimas konkuruoti galioja toje teritorijoje, kuri bus apibrėžta susitarime. Tačiau nekonkuravimo teritorija neturėtų būti nepagrįstai išplėsta, pvz., įtraukiant tas teritorijas, kuriose darbdavys nevykdo veiklos.
- Nekonkuravimo laikotarpis. Susitarimas dėl nekonkuravimo gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiui, po darbo sutarties pasibaigimo arba tiek darbo santykių laikotarpiui, tiek jiems pasibaigus. Nekonkuravimo susitarimas po darbo santykių pabaigos gali galioti ne ilgiau kaip 2 metus.
- Nekonkuravimo kompensacija ir jos dydis. Susitarime dėl nekonkuravimo privalo būti sulygta dėl kompensacijos už nekonkuravimą, jos dydžio bei mokėjimo tvarkos.
Taip pat darbo teisės ekspertas rekomenduoja aptarti ir nuostatas dėl susitarimo nutraukimo tvarkos bei sąlygų, netesybų ir kt.
Kompensacijos Dydis
„Cobalt“ vadovaujanti teisininkė, darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė pastebėjo, kad jeigu darbdavys nenori, kad darbuotojas dirbtų konkurentų įmonėse, turi sudaryti nekonkuravimo susitarimą, o pagal jį turi būti mokama kasmėnesinė kompensacija. „Kompensacija negali būti mažesnė nei 40 proc. darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Atkreiptinas dėmesys, kad galima riboti darbą ne visose įmonėse, o tik konkurentų įmonėse“, - sakė teisininkė. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas uždirba 1 tūkst. eurų, jo mėnesio kompensacija mažiausiai gali siekti 400 eurų.
Tačiau pasak J. Valatkaitės, jeigu esant nekonkuravimo susitarimui, darbuotojas jam nusižengia, jis privalo grąžinti kompensaciją ir jam gali būti taikoma bauda, kurios dydis lygus trijų mėnesių kompensacijai. „Taip pat darbdavys gali reikalauti atlyginti kitus nuostolius, kurie kilo dėl pažeidimo, tačiau privalo įrodyti šių nuostolių dydį ir kad nuostoliai susiję būtent su padarytų pažeidimu“, - atkreipė dėmesį teisininkė.
Darbo kodekso 38 straipsnyje nustatyta, jog ribojimas darbuotojui pasirinkti darbą, veiklą ar verslą galioja toje geografinėje teritorijoje, kuri yra apibrėžta susitarime. Svarbu tai, jog Darbo kodekse yra nustatyta aiški kompensacijos mokėjimo tvarka - nustatyta, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui privalo būti mokama kompensacija, kurios dydis turi būti ne mažesnis kaip 40 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Nekonkuravimo kompensacija nėra darbuotojo darbo užmokesčio dalis pagal DK 139 str. nuostatas. Todėl ši kompensacija turi būti atskirta nuo darbuotojo gaunamo atlyginimo už darbą ir kitų mokėjimų.
Darbuotojo Atsakomybė Pažeidus Susitarimą
„Darbuotojui pažeidus nekonkuravimo susitarimą, jis privalėtų visam sulygtam nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią veiklą. Taip pat darbuotojas privalėtų grąžinti visą iš darbdavio gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą“, - vardijo A. Tukleris.
Darbuotojui pažeidus susitarimą dėl nekonkuravimo ir pradėjus konkuruojančią veiklą, darbdavys gali reikalauti, kad tokia veikla būtų nedelsiant nutraukta. Darbuotojas privalo grąžinti visą gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Paminėtina, kad susitarimo šalys gali susitarti dėl baudos (išankstinės minimalios žalos), tačiau ji negali viršyti darbuotojo gaunamos nekonkuravimo kompensacijos už tris mėnesius.
Mokesčių Aspektai
Nepaisant to, darbo santykių metu darbuotojui darbdavio mokama nekonkuravimo kompensacija tiek VMI, tiek valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDVF) buvo laikoma pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ir todėl apmokestinama kaip darbo užmokestis, o kompensacija už nekonkuravimą, mokama po darbo santykių pasibaigimo, buvo laikoma pajamomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, ir todėl apmokestinama tik 15 proc. GPM.
Įsigaliojus naujajam DK, susitarimų dėl darbuotojo nekonkuravimo teisinis reguliavimas pasikeitė. Kiek mums yra žinoma, VMI po 2017-07-01 d. teikdama rašytinius atsakymus į individualius mokesčių mokėtojų paklausimus dėl nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo, vadovaujasi preliminaria pozicija, kad darbo santykių metu mokama nekonkuravimo kompensacija savo turiniu yra susijusi su darbo santykiais (t.y. siekiu panaudoti darbuotojo specialius gebėjimus ir žinias tik darbdavio veikloje), ir todėl, kaip ir anksčiau, turi būti apmokestinama analogiškai darbo santykiams. Po darbo santykių pasibaigimo mokama nekonkuravimo kompensaciją VMI laiko su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir apmokestina 15 proc.
Socialinio draudimo įmokų atveju, situacija, buvusi iki ir po 2017-07-01 d., iš principo nepasikeitė: VSDVF toliau nuosekliai laikosi pozicijos, kad darbo santykių metu darbuotojui mokama nekonkuravimo kompensacija yra su darbo santykiais susijusios išmokos, be to, nepatenka į pajamas ir atvejus, nustatytus valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnyje, kai socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos.
Todėl, VSDFV nuomone, nuo nekonkuravimo kompensacijos, darbdavio mokamos darbuotojui darbo santykių metu, turi būti skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos kaip nuo darbo užmokesčio.
PVM įstatymo prasme, įsipareigojimas nekonkuruoti, t. y. susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, yra laikomas paslauga. Paslaugų teikimas yra Lietuvos PVM objektas tik jeigu (1) paslaugos teikiamos už atlygi, (2) jų teikimas vyksta Lietuvos teritorijoje ir (3) jas teikia ekonominę veiklą vykdantis asmuo tos veiklos eigoje.
Faktiškai išmokėtų nekonkuravimo kompensacijų ir su jomis susijusių sumokėtų mokesčių sumomis iki 2017-07-01 d. darbdaviai turėjo teisę mažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu galėjo pagrįsti, kad tai įprastinės jų veiklai sąnaudos, kurios yra būtinos pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (tiksliau - įmonės pajamoms neprarasti).
Po naujojo DK įsigaliojimo įtikinti VMI, kad tai įprastos įmonės veiklai sąnaudos, turėtų būti paprasčiau nei iki šiol, kadangi vien nekonkuravimo susitarimo ir kompensacijos numatymas DK rodo, kad susitarimų dėl nekonkuravimo sudarymo praktika tapo tiek įprasta įmonių veikloje, jog prireikė ją sureglamentuoti įstatymu.
Praktiniai Patarimai ir Dažniausios Klaidos
Vis dar dažnai praktikoje matoma tarp darbdavio ir darbuotojo pasirašytų susitarimų dėl nekonkuravimo, kuriuose nėra aptartos ar aptartos nepakankamai išsamiai esminės tokių susitarimų sąlygos, kas lemia sudėtingą tokių susitarimų vykdymą ar net pripažinimą negaliojančiais.
Dažniausios klaidos sudarant nekonkuravimo susitarimus:
- Nekonkuravimo susitarimo negalima sudaryti su bet kokiais darbuotojais.
- Draudimo konkuruoti terminas yra nepagrįstai ilgas.
- Neproporcingai išplėsti nekonkuravimo veiksmai bei verslo sritys, kuriose draudžiama konkuruoti.
- Nekonkuravimo teritorija yra pernelyg plati.
- Kompensacija už nekonkuravimą yra labai maža.
- Kompensacija mokama su kokiomis nors išlygomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos Aspektas
Aptariant konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties aktualumą darbo teisės kontekste yra svarbūs keli LR Konstitucijos straipsniai. Nekonkuravimo susitarimu yra ribojama viena svarbiausių žmogaus teisių - teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
Visų pirma, kalbant apie nekonkuravimo susitarimus, reikia pabrėžti, kad darbdavys suvaržo konstitucinę asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą tam tikram laikotarpiui ir tam tikroje teritorijoje.
tags: #nekonkuravimas #turi #buti #atlyginamas