Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojui neįmanoma nustatyti tiksliai 40 darbo valandų per savaitę. Tai įtakoja nevienodas darbo krūvio paskirstymas. Taigi, kyla poreikis lankstesniam darbo laiko paskirstymui. Tokiu atveju nustatomas bendras darbo valandų skaičius per tam tikrą laiko tarpą (pavyzdžiui per mėnesį).
Toks darbo laiko režimas ne visada tenkina darbuotoją, kadangi darbo grafikas gali nuolat keistis, dirbama savaitgaliais bei švenčių dienomis, ar naktimis.
Ne veltui Seime imta svarstyti iniciatyva riboti suminio darbo laiko režimo taikymą įmonėse: pataisomis siūloma, kad suminė darbo laiko apskaita būtų įvedama esant būtinumui nepertraukiamai veikiančių įmonių veikloje, o kitose įmonėse ji galėtų būti įvedama tik dėl to susitarus šakos ar darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje.
Kas yra suminė darbo laiko apskaita?
Suminė darbo laiko apskaita - tai darbo laiko apskaičiavimo būdas, kai darbuotojas faktines valandas išdirba per apskaitinį laikotarpį, neviršijantį 3 mėnesių. Tam tikrais atvejais laikotarpis gali trukti net iki 12 paeiliui einančių mėnesių. Suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko ir poilsio reikalavimus reglamentuoja darbo kodekso 114, 115 ir 122 straipsniai.
Šis režimas suteikia daugiau lakstumo įmonėms, kurių darbuotojai dirba netradiciniu grafiku (kitaip nei pirmadieniais-penktadieniais, nuo 9 iki 18 valandos) ir svyruojant darbo krūviui. Lietuvoje suminę darbo laiko apskaitą naudoja net 27 procentai įmonių (Valstybinė darbo inspekcija).
Šis režimas gali būti pritaikomas, jei įmonė atitinka keliamus reikalavimus: supažindinus darbuotojus su atnaujintu apskaitos metodu, gavus darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos pritarimą (jei yra) bei įvykdžius informavimo ir konsultavimo darbus.
Suminę darbo laiko apskaitą dažniausiai renkasi įmonės, kurios turi palaikyti verslo procesus netradicinėmis darbo valandomis (ankstyvais rytais, naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis) bei kintant darbo krūviui.
Tokią apskaitą dažniausiai naudoja prekybos tinklai ir parduotuvės, viešbučiai, restoranai, kavinės, gamybos, energetikos įmonės, sveikatos priežiūros, viešųjų paslaugų įstaigos.
Jei esate atsakingi už komandos laiko planavimą darbe, Jums turbūt gerai pažįstamas grafikų sudarymas ir šio darbo sudėtingumas. Grafikų planavimas didelei komandai gali užimti net kelias dienas ir pareikalauti paskutinio Jūsų kantrybės likučio.
Situacija dar labiau sudėtingėja, kuomet Jūsų komanda dirba slenkančiu grafiku, o įmonė turi veikti nepertraukiamai 24/7. Daugelis įmonių tokiu atveju vietoj standartinio darbo laiko renkasi taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kas yra suminė darbo laiko apskaita, kokios įmonės naudoja šį režimą, į ką būtina atsižvelgti pritaikant tokį darbo organizavimo metodą ir kokių klaidų vengti.
Naudojant suminę darbo laiko apskaitą, vietoj įprastos apskaitos, darbuotojai gali dirbti daugiau valandų nei numatytą tą mėnesį, netradiciniu darbo laiku, o darbdavys už tai neturi mokėti papildomo darbo užmokesčio.
Darbuotojai turi būti tinkamai supažindinti apie suminę darbo laiko apskaitą.
Vadovaujantis Darbo kodekso 112-113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą.
VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios valandos paskirstomos per darbo dieną, darbo savaitę, kalendorinį mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį.
Darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, atsižvelgdamas į darbuotojo (-ų) darbo laiko ypatumus, darbo specifiką ir Darbo kodekso nuostatas.
Darbdavys gali nustatyti vieną iš šių darbo laiko režimo rūšių:
- nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių;
- suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį;
- lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų;
- suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė;
- individualų darbo laiko režimą.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad dirbant bet kuriuo iš Darbo kodekse nurodytų darbo laiko režimų, negali būti pažeidžiami maksimaliojo darbo laiko (su viršvalandžiais per dieną galima dirbti ne ilgiau kaip 12 val., o per savaitę - vidutiniškai 48 val.) ir minimaliojo poilsio laiko (kasdienio nepertraukiamo poilsio trukmė tarp darbo dienų ar pamainų negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui privalo būti suteiktas bent 35 val. nepertraukiamas poilsis) trukmės reikalavimai.
Nekintantis darbo laiko režimas
Jeigu darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius nekinta ir darbo laiko norma įvykdoma per savaitę, pvz., dirbant nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 val., darbdavys, akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja, gali nustatyti nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimo rūšį.
Jeigu darbuotojas dirba nekintančios darbo laiko trukmės režimu, darbo grafikų sudarymas nėra privalomas, tačiau darbo laiko norma turi būti nustatyta darbo sutartyje, o darbo laiko režimas bei darbo dienos pradžia ir pabaiga turi būti nurodyta darbo sutartyje arba įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus teisės aktuose.
Suminė darbo laiko apskaita
Jeigu darbo dienos (pamainos) trukmė ir (arba) darbo dienų per savaitę skaičius kinta ir darbuotojo darbo laiko režimas viršija įprastą darbo laiko trukmę (pvz., darbuotojas per savaitę dirba ilgiau kaip 40 val.), darbdavys, anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti suminės darbo laiko apskaitos režimą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį (pvz., tris mėnesius).
Tiesa, įvedus suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojas maksimaliai gali dirbti iki 52 val. per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, tačiau vidutinis darbo laikas per šį laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 val., o kai viršvalandžių nėra, darbo laikas turi atitikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba pagal sutrumpintą darbo laiko normą arba susitaria dėl ne viso darbo laiko).
Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, darbuotojas dirba darbo (pamainų) grafikuosenurodytu laiku. Kas yra darbo grafikas? Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos, darbo (pamainų) grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga.
Svarbu pastebėti, kad darbo (pamainų) grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, juose nurodoma, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs (darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga).
Darbdavys, taikydamas suminę darbo laiko apskaitą, privalo sudaryti darbo (pamainų) grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį.
Taigi, taikant suminę darbo laiko apskaitą, sako vyriausioji darbo inspektorė, darbo dienos ar darbo savaitės laikas gali viršyti darbuotojui nustatytą darbo laiko normą arba būti trumpesnis, bet šie laiko normos viršijimai ar trūkumai turi būti išlyginti per visą apskaitinį laikotarpį.
„Tai reiškia, kad darbuotojui, kuris dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu, nėra draudžiama dirbti ir 52 val. per savaitę, nors darbo sutartyje sulygta, pvz., dėl 40 val. savaitės darbo laiko normos, tačiau svarbu akcentuoti, kad per apskaitinį laikotarpį šis darbo laikas privalėtų būti išlygintas taip, kad kartu su viršvalandžiais vidutiniškai būtų dirbama ne ilgiau kaip 48 val. per savaitę, o kai viršvalandžių nėra - nebūtų viršijama darbo sutartyje sulygta darbo laiko norma, - sako I. Piličiauskaitė-Dulkė.
- Svarbu paminėti ir tai, kad viršvalandžiai ir neišdirbtas laikas vertinami būtent apskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į bendrą apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, kuri apskaičiuojama padauginus 40 val. iš apskaitiniam laikotarpiui tenkančių kalendorinių savaičių skaičiaus, tačiau šiuo atveju svarbu paminėti, kad dauginame iš 40 val. tuo atveju, kai sutarta dėl viso darbo laiko ir nėra dirbama pagal sutrumpintą darbo laiko normą.“ Be to, Darbo teisės skyriaus vedėja pastebi, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui, kuriam taikoma suminė darbo laiko apskaita, per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį tiek darbo valandų, kiek yra sulygta darbo sutartyje.
Primintina ir tai, kad esant galimybei darbdavys darbuotojui gali nustatyti ir lankstų darbo grafiką, suskaidytos darbo dienos laiko režimą ar individualų darbo laiko režimą, tačiau jie negali pažeisti Darbo kodekso 114 str. įtvirtintų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.
Lankstus darbo grafikas
Nustačius lankstų darbo grafiką visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms, darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą nustato pats darbuotojas, laikydamasis Darbo kodekso 116 str. 2 d. nurodytų taisyklių, t. y. darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, keisti šį darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Tiesa, nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų darbo dienos (pamainos) valandų.
„Patogu ir tai, - pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja, - kad su darbdavio sutikimu neišdirbtos nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos gali būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.“
Lankstus darbo grafikas, pasak I. Piličiauskaitės-Dulkės, paprastai itin patogus darbuotojui, mat leidžia darbą organizuoti taip, kad jam nebūtų nustatyta konkreti darbo pradžia ir pabaiga - šiuo atveju nustatomas tik fiksuotas laikas, kuriuo darbuotojas turi būti darbovietėje ar kitoje šalių sulygtoje vietoje, o likusi darbuotojo darbo dienos (pamainos) valandų dalis pasirenkama paties darbuotojo, laikantis Darbo kodekse nustatytų taisyklių.
Pvz., darbuotojas, dirbantis pagal lankstų darbo grafiką, privalo būti darbovietėje fiksuotomis darbo valandomis kiekvieną darbuotojo darbo dieną nuo 13 valandos iki 15 valandos, o kitos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbovietėje darbuotojo pasirinktu metu, jeigu šalys nėra sulygusios dėl nuotolinio darbo organizavimo formos.
„Vis dėlto Darbo kodeksas nereglamentuoja darbuotojo, dirbančio pagal lankstų darbo grafiką, neišdirbtų nefiksuotų darbo valandų kontrolės mechanizmo, tačiau Darbo kodeksas darbdaviui nustato imperatyvią pareigą tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu“, - akcentuoja teisininkė ir priduria, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.
Jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką arba jo dalį, arba privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles.
Tariantis dėl lankstaus darbo grafiko vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė rekomenduoja nustatyti ir darbo laiko apskaitos taisykles, aiškiai numatyti tvarką, kaip darbuotojas darbdaviui praneša apie išdirbtų valandų skaičių, tam tikrus apribojimus dirbti konkrečiomis dienomis ar valandomis, pvz., kad nesuderinus su darbdaviu nebūtų dirbama naktį, švenčių ar poilsio dienomis, nes kitu atveju darbdaviui atsirastų prievolė mokėti padidintą darbo užmokestį Darbo kodekso 144 str. nustatyta tvarka ir kt.
Specialistė pažymi, kad nefiksuotos darbo dienos valandos darbo grafike nenurodomos.
Suskaidytos darbo dienos laiko režimas
Suskaidytos darbo dienos laiko režimas gali būti nustatomas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė, t. y. viršijamos dvi pietų pertraukai numatytos valandos pagal Darbo kodekso 122 str. 2 d. 2 p.
Individualus darbo laiko režimas
Kalbėdama apie individualų darbo laiko režimą I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad tai yra atskiras režimas, kai šalys gali susitarti dėl atskiro darbo laiko paskirstymo per dieną, savaitę ar kitą laikotarpį, nepažeidžiant Darbo kodekse nustatytų maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.
„Jeigu įprastai įmonėje dirbama nuo pirmadienio iki penktadienio, tačiau dalis darbuotojų pageidauja dirbti kitu laiku, pvz., nuo sekmadienio iki ketvirtadienio, su šiais darbuotojais galima susitarti dėl individualaus darbo laiko režimo, - pabrėžia teisininkė.
- Vis dėlto Darbo kodeksas nenurodo, kaip turėtų būti įgyvendinamas šis susitarimas dėl aptariamo režimo, tačiau abi šalys galėtų susitarti dėl konkretaus darbo grafiko, kuriame būtų nurodytos konkrečios savaitės darbo dienos ir valandos.
Tokiu atveju darbas, numatytas grafike, pvz., sekmadienį, nebūtų laikomas darbu poilsio dieną, ir už darbą šią dieną galėtų būti apmokama įprastu - viengubu - darbuotojo darbo užmokesčiu.“ Patogu tai, anot specialistės, kad dirbant pagal šį režimą visą darbo laiką - 40 val. per savaitę, - šalys galėtų sulygti, kad, pvz., nuo pirmadienio iki ketvirtadienio darbuotojas dirbs po 10 val. per dieną, o penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis bus jo poilsio dienos.
Suminė darbo laiko apskaita
Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje
Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje apibrėžiamas 3 veiksmais:
- priimamas įmonės vadovo įsakymas (jame nurodoma kodėl ir kam įmonėje įvedama suminė darbo laiko apskaita, nuo kada pradedama taikyti suminė darbo laiko apskaita bei koks ataskaitinis laikotarpis, taip pat svarbu nurodyti asmenis, atsakingus už darbo grafikų sudarymą bei kaip ir kada planuojama skelbti darbo grafikus);
- gaunamas darbuotojo sutikimas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą;
- pakeičiama darbuotojų darbo sutartis (jei to reikia).
Suminės darbo laiko apskaitos taikymas įmonėje
Pagrindiniai reikalavimai, taikomi suminei darbo laiko apskaitai (nustatyti DK 115 str.):
- suminė darbo laiko apskaita įmonėje įvedama esant būtinybei, atsižvelgus į darbuotojų pritarimą tokiai darbo laiko apskaitai;
- nustačius suminę darbo laiko apskaitą, dirbama darbo grafikuose nurodytu laiku (pamainomis), tačiau laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų;
- su savo darbo grafikais darbuotojai supažindinami likus ne mažiau nei 7 dienos iki jų įsigaliojimo, o grafikai keičiami įspėjus darbuotoją ne mažiau nei prieš dvi atitinkamo darbuotojo darbo dienas;
- darbo pamainų grafikai privalo būti sudaryti taip, jog neviršytų maksimalaus 52 val per savaitę darbo laiko;
- negali būti pažeisti minimalieji poilsio laiko reikalavimai, kasdienis nepertraukiamas poilsis negali būti trumpesnis nei 11 valandų, o per 7 darbo dienas darbuotojui privalo būti suteiktas nepertraukiamas 35 valandų poilsio laikas;
- draudžiama skirti darbuotoją dirbti 2 pamainas iš eilės;
- darbuotojui, per apskaitinį laikotarpį neišdirbus bendro viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko, už neįvykdytą darbo laiko normą jam privalo būti sumokėta pusė darbo užmokesčio;
- darbuotojui, per apskaitinį laikotarpį išdirbus daugiau valandų nei bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiką darbuotojui apmokama kaip už viršvalandinį darbą- 1,5 karto didesniu darbo užmokesčiu.
Darbo užmokesčio bei kasmetinių atostogų skaičiavimas dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą
Darbdavys turi teisę, neatsižvelgdamas į faktiškai dirbtas darbo laiko valandas, mokėti pastovų darbo užmokestį.
Galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį darbdavys turėtų atlikti mokėdamas atlyginimą už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį (DK 115 str. 5 ir 6d.).
Siekiant apskaičiuoti darbo užmokestį per apskaitinį laikotarpį visą darbo laiką išdirbančiam darbuotojui, skaičiuojama pagal 40 valandų darbo savaitės normą.
Tais atvejais, kai darbuotojas, dirbdamas pagal suminę darbo laiko apskaitą, išdirba ne visą darbo laiką, tuomet jo išdirbtų darbo valandų skaičius per apskaitinį laikotarpį proporcingai mažinamas.
Darbuotojams, kurie dirba taikant suminę darbo laiko apskaitą, šventinių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda (DK 112 str. 5d.). DK 123 str. 2 d. nurodo, jog švenčių dienomis galima dirbti tik gavus darbuotojo sutikimą, išskyrus atvejus, kuomet dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą.
Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą svarbu atkreipti dėmesį į kasmetinių atostogų trukmę. Jei darbo dienų per savaitę skaičius skirtingas arba mažesnis nei 5-6 darbo dienų per savaitę darbo laikas- darbuotojui privalo būti suteiktos ne trumpesnės nei 4 savaičių trukmės atostogos per metus.
Viena iš suteikiamų savaičių atostogų dalių turėtų būti: 2 savaitės nepertraukiamo poilsio.
Esant galimybei, darbdavys darbuotojui gali nustatyti lankstų darbo grafiką, suskaidytos darbo dienos laiko režimą ar individualų darbo laiko režimą, tačiau jie negali pažeisti Darbo kodekso 114 str. įtvirtintų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.
1 lentelė. Suminės darbo laiko apskaitos pagrindiniai aspektai
| Aspektas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Apskaitinis laikotarpis | Laiko tarpas, per kurį sumuojamas darbo laikas (iki 3 mėn., kartais iki 12 mėn.) |
| Maksimalus darbo laikas | Negali viršyti 52 val. per savaitę (įskaitant viršvalandžius) |
| Poilsio laikas | Nepertraukiamas kasdienis poilsis - ne mažiau 11 val., savaitinis - ne mažiau 35 val. |
| Darbo grafikai | Privalo būti paskelbti ne vėliau kaip prieš 7 dienas, pakeitimai - prieš 2 d. |
| Apmokėjimas | Už neišdirbtą laiką - pusė DU, už viršvalandžius - 1,5 DU |
Suminė darbo laiko apskaita pagal 5 d. d. darbo grafiką, dirbant po 24 val. Darbuotojams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, netaikomas 5 darbo dienų savaitės darbo grafikas.
Nuo 2025-10-31 patikslintos prieštaringos ar neaiškios LRV nutarimu Nr. Suminė darbo laiko apskaita ir atostogos, nedarbingumas bei mamadieniai pagal 5 d. d.
Kai darbuotojai dirba ir sekmadieniais, įmonei tenka pradėti taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja. Kai darbuotojui taikoma suminė darbo laiko apskaita, už nedirbą laiką mokama pusė darbo užmokesčio.
Darbo kodeksas tokio kompensavimo būdo nenumato, tačiau jį iš principo leidžia LRV nutarimu Nr. Suminė darbo laiko apskaita, 0,75 etato ir darbas - 24 val. Darbo užmokesčio skaičiavimas, kai pamaina prasideda vasario 28 d.
Susitarė dėl 40 val. Už nedirbtą laiką suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbantiems darbuotojams mokama pusė atlyginimo. Nustatys 12 mėn. Kai darbuotojas dirba darbo grafike nustatytu laiku, tuomet jis savo poilsio dienomis nedirba.
Įmonė neturi pasirinkimo - ji turi darbuotojui sumokėti atlyginimą už faktiškai dirbą laiką. Maksimali darbo laiko norma Lietuvoje yra 40 valandų per savaitę. Darbo kodeksas reikalauja dėl darbo laiko normos susitarti su darbuotoju ir ją nurodyti darbo sutartyje.
Susitarti reikėtų dėl vieno apskaitinio laikotarpio ir to laikotarpio darbo laiko normos. Už nedirbtą laiką darbdavys nuo 2017-07-01 moka ne mažiau kaip pusę atlyginimo. Kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatomas apskaitinis laikotarpis.
Šis sąvadų rinkinys skirtas darbo užmokesčio klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie DU apskaičiavimą ir mokėjimą, VDU, viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, premijas ir priedus, suminę DLA, išskaitas iš DU, GPM bei Sodros įmokas, ligos išmokas ir kiti su darbuotojų darbo užmokesčiu susiję klausimai.
