Valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad 28,1 tūkst. NT objektų iš viso valdo 726 turto valdytojai. Daugiausia NT valdo 556-ios ministerijų valdymo srities įstaigos. Bendras jų plotas siekia 10,4 mln. kv. m, likutinė vertė - 3 mlrd. eurų. Didžiausi pagal vertę objektai - administracinės paskirties, mokslo ir specialiosios paskirties objektai.
Taip pat skaitykite: Suomija Lietuvai rodo pavyzdį, kaip reikia valdyti valstybinį turtą.
2016 metais viso turto išlaikymas Lietuvai kainavo 179,8 mln. eurų.
Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė teigia: „Ataskaita rodo, kad mes turime labai daug nekilnojamojo turto, tačiau nesame priėmę sprendimų, ką su didžiąja dalimi jo daryti - ar jį parduoti, ar nuomoti, o gal kai kuriais atvejais naikinti. Tai yra esminė problema, mes neturime ilgalaikių šio turto valdymo gairių“.
Valstybė prižiūri tik administracinės paskirties statinius, kurie sudaro 17 proc. viso valstybinio NT (1,8 mln. kv. iš 10,4 mln. kv. m). O gyvenamosios, mokslo, gydymo, kultūros, sporto ir kt. paskirties - tolesnio valdymo sisteminių sprendimų nepriimta.
Valdžia valdo apie 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, - rašoma ataskaitoje.
„Nėra vizijos, kiek ir kokio šio turto planuojama perduoti valdyti centralizuotai pagal sektorius, kaip, siekiant tenkinti viešuosius interesus, ilgainiui turėtų būti valdomas likęs valstybės nekilnojamasis turtas. Nėra alternatyvų ir vertinimo, kiek turto reikia funkcijoms vykdyti, kiek jo galima išnuomoti ar parduoti, kokiu periodiškumu tai reikėtų daryti ir panašiai“, - rašoma ataskaitoje.
Valstybės kontrolė įgėlė ir pačiai Finansų ministerijai, kuri, kaip rašoma ataskaitoje, Turto bankui patvirtino siaurą veiklos kryptį - parduoti turtą pasitelkus brokerių paslaugas.
„Taigi, kaip matyti, vienu metu rinkai gali būti pasiūlyta daug panašių objektų, o tai gali turėti įtakos jų pardavimo kainai. Tačiau Finansų ministerija nesiėmė iniciatyvos svarstyti plačiau, t. y. kokiais kitais būdais šį turtą būtų galima panaudoti, kad jis duotų didžiausią naudą valstybei“, - konstatavo auditoriai.
Beveik pusė (49 proc.) valstybinio NT portfelio sudaro inžineriniai ir pagalbinio ūkio statiniai. Jų likutinė vertė maža - sudaro 6 proc. viso valstybės turto vertės. Daugiausia inžinerinių statinių valdo „Lietuvos geležinkeliai“ (1637), kurių likutinė vertė nežinoma.
Daugiausia pagalbinio ūkio objektų valdo Turto bankas, kuris šį NT perėmė valdyti iš kitų institucijų.
„Reikia šalies mastu įvertinti ir priimti sisteminius sprendimus: kiek tokio turto reikia veiklai ir funkcijoms atlikti; kiek reikia nugriauti arba tiesiog parduoti“, - rašoma ataskaitoje.
Auditoriai taip pat stipriai suabejojo, kam valstybei reikalingas kai kuris turtas. Pavyzdžiui, valdžia valdo apie 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, jų bendras plotas - 1148 tūkst. kv. m, likutinė vertė - 151,3 mln. eurų. Šį turtą valdo Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijos ir dar 11 ministerijoms pavaldžių įstaigų.
Iš viso 2016 metais tokiam turtui išlaikyti atsiėjo 14 mln. eurų, daugiausia (7,5 mln. eurų) mokymo įstaigoms.
Beje, valstybei priklauso 1,5 tūkst. gyvenamosios paskirties objektų, kurie yra tarnybiniai butai ir namai ar patalpos, skirtos krašto apsaugos sistemos, urėdijų, policijos, specialiųjų tarnybų ir kitų institucijų darbuotojams.
Audito metu nustatyta, kad ne visi tokio turto nuomininkai moka nuomos ir kitus komunalinius mokesčius. Tokių, 2017 metų spalio pabaigos duomenimis, buvo 156 ir jie valstybei buvo skolingi 104 tūkst. eurų nuomos ir komunalinių mokesčių.
Valstybė valdo ir poilsio namelius, vasarnamius, kurių vertė - 6,7 mln. eurų, bei 154 pirtis, kurių vertė siekia 7,5 mln. eurų. Daugiausia pastarųjų valdo miškų urėdijos, Lietuvos kariuomenė ir Turto bankas.
Aptikta ir tokių statinių, kurie nenaudojami ilgą laikotarpį, yra apleisti, kai kurie jų - rekreacinėse vietose, miesto centre. Pavyzdžiui, Palūšės kaime Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninio parko direkcija patikėjimo teise valdo turizmo kompleksą, į kurį buvo investuota 1,6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.
Iki praėjusių metų vasaros vidurio jis nebuvo naudojamas. 2016 metais viso komplekso išlaikymo sąnaudos siekė 9,3 tūkst. eurų.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda pastebi, kad iki šiol valdininkai ir visuomenė nežino, kiek iš tiesų valstybei priklauso nekilnojamojo turto, kokia jo vertė bei išlaikymo sąnaudos.
„Visuomenė, kuri yra to turto savininkė, turi žinoti, kas priklauso valstybei. Šiuo metu yra toks požiūris, kad jeigu tai valstybinis turtas, tai jis lyg ir niekieno. Ir kas pirmesnis prie jo prieina, tas gali juo ir naudotis. Vertė turi būti kuriama visai visuomenei, o ne atskiriems individams“, - įsitikinęs jis.
Be to, M.Žibūda pasveikino Valstybės kontrolės ataskaitą, tačiau jis pasigedo verčių vertinimo. Neaišku, kokiais kriterijais matuojamas efektyvumas, su kuo jis lyginamas ir ar apskritai lyginamas.
„Trūksta rodiklių, kurie pasakytų mums, kas yra efektyvu, o kas ne. Galima būtų lyginti su verslo valdymo rodikliais arba kitų šalių analogais. Skaidrumas yra pirma problema, kurią reikia išspręsti. Tai galima būtų pasiekti su duomenų surinkimu, taip pat specialistų įtraukimu, kurie pamatuotų - čia blogai ar gerai“, - mano pašnekovas ir atkreipė dėmesį, kad ataskaitoje nurodoma likutinė NT vertė, bet ne rinkos kainos.
Lietuvoje yra tūkstančiai valstybei ir savivaldybėms priklausančių NT objektų, kurie yra apleisti, - tikina A.Avulis.
„Eikos“ Plėtros direktorius taip pat sukritikavo praktiką, kai panaudos pagrindais nuomojamos patalpos ne tik visuomeninėms institucijoms, bet ir privačiam verslui. Tai esą iškreipia rinką ir tas, kuris turi priėjimą prie tokio turto, o ne visuomenė, gauna naudą.
M.Žibūdos įsitikinimu, 7,5 mln. eurų, kuriuos valstybė gautų išnuomojusi šias patalpas rinkos kainomis, galėtų būti skirti algoms kelti tiems, kuriems to reikia.
„Valstybinis NT turi savo atskirą kosmosą ir taisykles - pradedant nuomos kainomis, kurias moka tuo turtu besinaudojantys. 7,5 mln. eurų metinių pajamų galima būtų skirti vienam ar kitam tikslui finansuoti. Tik dabar klausimas, kas dabar šiuos pinigus gauna, kas tą naudą pasiima. Valstybės kontrolė atskleidė, kad ne tik visuomeninės institucijos, bet ir privatus verslas, kuris konkuruoja rinkoje ir iškreipia rinką, gauna konkurencinį pranašumą vien dėl to, kad vienokiais ar kitokiais būdais turi priėjimą prie to turto“, - tikina jis.
Be to, M.Žibūdos nuomone, valstybė savo turtu nesirūpina ir į jį žiūri neūkiškai. Aukcionuose ir varžytynėse parduodami ką tik atnaujinti pastatai ir renovuotos mokyklos. Parduodama turtą valstybė supranta, kad jie bus nugriauti, nes jis nebeatitinka poreikių.
„Ne kartą dalyvaudami varžytynėse ar aukcionuose matėme visiškai šviežiai renovuotus pastatus. Įdėta daugybė pinigų ir pastangų, bet jie parduodami aiškiai žinant, kad pastatai bus nugriauti. Ir patiems skaudu matyti, kad yra tikrai neūkiškai valdomas turtas, į kurį investuojami didžiuliai pinigai ir jis po metų, kitų yra parduodamas. Jeigu būtų strateginis mąstymas ir iš anksto būtų orientuojamasi į ilgalaikį vertės kūrimą, o ne pinigų įsisavinimą...“ - tikina „Eikos“ Plėtros direktorius.
Vienos didžiausios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio teigimu, iki šiol nė viena Vyriausybė į valstybinius nekilnojamojo turto objektus nežiūrėjo kaip į turtą.
Jo pastebėjimu, 3 mlrd. eurų galėtų užpildyti valstybės biudžetą ir tai leistų didinti atlyginimus medikams ir rezidentams, mokytojams ir mokslininkams, galų gale, mažinti mokesčius ar kitaip panaudoti turimą turtą Lietuvos gyventojų interesams.
„Lietuvoje yra tūkstančiai valstybei ir savivaldybėms priklausančių NT objektų, kurie yra apleisti. Jie netvarkomi, jų neketinama parduoti. Tokie objektai, teritorijos yra ne tik įšaldyti milijonai eurų, tačiau ir nesukurta pridėtinė vertė, kurią nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų atnešti apleistas teritorijas paversdami gyvenamaisiais namais, komerciniais pastatais ar rekreacinėmis zonomis“, - aiškina jis.
Be to, pasak A.Avulio, valstybinio turto neefektyvų valdymą įrodo ir ministerijų pavyzdžiai. Verslo įmonės, besinuomojančios darbuotojus, paprastai darbuotojui numato apie 10-15 kv. m plotą darbo vietai. Valstybinio aparato darbuotojams tenkantis biuro plotas yra kelis kartus didesnis, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastate kiekvienam darbuotojui tenka vidutinis 70 kv. m plotas. Tai daugiau negu vidutinės šeimos gyvenamasis plotas.
„Taip pat mokesčių mokėtojų pinigais vis dar išlaikomi valstybinių institucijų darbuotojams skirti mokymų centrai, poilsinės. Verslo įmonės jau seniai įvertino, jog jeigu darbuotojams reikalingi mokymai, tokios paslaugos yra perkamos, reikalingas plotas išsinuomojamas, tačiau valstybinės institucijos vis dar vangiai vadovaujasi efektyvaus NT turto valdymo kriterijais“, - įsitikinęs A.Avulis.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ analitikas Šarūnas Tarutis 15min atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis valstybei priklausančio turto yra patraukliausiose miestų vietose.
Jo nuomone, siekiant maksimalaus efektyvumo, būtų tikslinga pavaldžias ar susijusias institucijas perkelti į bendrus institucijų centrus, vadinamuosius hub‘us, kurie būtų atokiau nuo miesto centro, tačiau turėtų lengvą privažiavimą, modernias bei energiškai efektyvias patalpas.
„O pardavus esamą turtą būtų sudarytos sąlygos ir galimybės pritraukti investicijas ir padidinti jo vertę: pastatai būtų atnaujinti bei modernizuoti, juose įsikurtų aukštos pridėtinės vertės objektai - verslo centrai, viešbučiai ar panašiai“, - teigė jis.
„Citus“ analitiko teigimu, siekiant kuo intensyvesnio valstybės NT „įveiklinimo“ ir efektyvumo, jį būtų tikslinga suskirstyti į tam tikras kategorijas pagal panaudojimo galimybes ir kiekvienai šių kategorijų taikyti konkrečius veiksmus ir sprendimus.
Pirmiausia, patraukliausias NT, atlikus tyrimus ir studijas, turėtų būti parduodamas arba sutvarkytas ir išnuomotas rinkos sąlygomis. Privačiose rankose turtas galėtų būti valdomas efektyviau ir teiktų daugiau naudos pačiai valstybei, - sakė K.Vanagas.
„Santykis tarp valstybės, kaip nekilnojamojo turto savininko, ir valstybės, kaip nekilnojamojo turto nuomininko, turėtų būti paremtas rinkos ekonomika - valstybė turi būti suinteresuota siekti didesnio turto valdymo ir eksploatavimo efektyvumo“, - mano Š.Tarutis.
Taip pat mažiausiai patrauklius ir nenaudojamus pastatus reikia realizuoti, taip sukuriant galimybę pritraukti investicijų bei valstybei sumažinti neefektyvių išlaikymo sąnaudų.
Nesant rinkos sąlygų parduoti neeksploatuojamą NT, siūlytina panaudojant šį turtą kartu su verslu kurti investicijų/ekonomikos skatinimo instrumentus.
„Menkavertį turtą galima būtų griauti privačių investuotojų lėšomis, atsiskaitant su jais būdais, kurie galėtų paskatinti tolesnes investicijas (pvz., sklypo, ant kurio stovi griaunamas turtas, dalimi ar NT iš „menkaverčio turto“ kategorijos turto fondo)“, - aiškino Š.Tarutis.
Tarp daugiausiai nekilnojamojo turto atsisakiusių valstybės įstaigų 2020-aisiais - ministerijos ir valstybės įmonės, rodo valstybės turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto bankas duomenys.
Iš viso per metus įvairios valstybės institucijos perdavė Turto bankui kaip nereikalingus 575 objektus, kurių bendras plotas sudaro 128 tūkst. kv.
Per 2020-uosius daugiausiai nekilnojamojo turto atsisakė valstybės įmonė. Įmonė atsisakė net 236 objektų, kurių bendras plotas sudaro 17,5 tūkst. kv. m. 53 objektus, kurių plotas 10,7 tūkst. kv. m, perdavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Trečia pagal perduotų objektų skaičių yra Sveikatos apsaugos ministerija. Ji Turto bankui perdavė 38 objektus, kurių plotas sudaro 12,2 tūkst. kv.
„Nekilnojamojo turto judėjimas dažnai atspindi reformas, kurios vyksta organizacijose - ne veltui tarp lyderių atsisakant perteklinio nekilnojamojo turto yra valstybės įmonės ir įvairios švietimo įstaigos. Valstybės įmonės Registrų centras, kuri pernai Turto bankui perdavė kaip nereikalingus 24 objektus bendru 4727 kv. m.
„Įgyvendindami struktūrinius pokyčius šalia kitų tikslų siekiame ir racionalaus valstybės turto panaudojimo ir sąnaudų, reikalingų turto išlaikymui, optimizavimo. Atlikę įmonės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto analizę, išsigryninome, koks turtas yra būtinas įmonės funkcijoms įgyvendinti, ir išskyrėme tuos objektus, kurių įmonė gali atsisakyti. Visą nenaudojamą turtą perdavus Turto bankui, įmonės valdomo turto plotas per pastaruosius keletą metų sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu“, - sako S.
Tarp aktyviausiai atsisakiusių perteklinio turto išsiskiria įvairios švietimo įstaigos. Pavyzdžiui, Turto bankui perduota Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos 10 objektų, kurių bendras plotas sudaro kiek daugiau nei 13 tūkst. kv. m. Iš Vilniaus kolegijos perimta 12 objektų, kurių bendras plotas - 11 tūkst. kv. m.
Nemažai turto atsisakė ir kitos švietimo įstaigos: Marijampolės kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas, Smalininkų technologijų ir verslo mokykla.
„Žinant, kad metinis 1 kv. metro išlaikymo vidurkis yra apie 15 eurų, Turto bankui perėmus ir pardavus nenaudojamą turtą, sugeneruojamos ne tik pardavimo pajamos, tačiau ir sutaupoma apie 2 mln. Eur išlaikymo sąnaudų. Kiekvieno nenaudojamo kvadratinio metro atsisakymas leidžia prisidėti prie racionalesnio valstybės finansinių išteklių panaudojimo. Bendrai įstaigos aktyviausiai atsisakinėjo gyvenamosios, transporto, įvairių pagalbinių patalpų, taip pat mažino naudojamą administracinį plotą.
Iš viso per 2020-iuosius Turto bankui nekilnojamojo turtą perdavė 47 įstaigos, kurių bendras plotas sudarė 128 tūkst. kv.
Nekilnojamasis turtas, kurio atsisako institucijos kaip perteklinio, yra parduodamas viešojo aukciono metu, o už jį gautos lėšos pervedamos arba į valstybės biudžetą, arba naudojamos valstybės nekilnojamojo turto projektams.
Valstybės nekilnojamasis turtas pardavinėjamas aukcionų sistemoje evarzytines.lt , o jo pardavimu rūpinasi Turto bankas. Pernai metais Turto bankas organizavo 1542 aukcionus valstybės turtu, kurių metu parduota 562 nekilnojamojo turto objektai. Valstybė už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 19,51 mln.
Šiuo metu Lietuvoje darbdaviai papildomu sveikatos draudimu yra apdraudę beveik 220 tūkst. darbuotojų. Deja, dalis jų jau kitąmet gali prarasti šią papildomą sveikatos apsaugą, jei Seime bus priimti Finansų ministerijos siūlomi mokesčių reformos pakeitimai, kurie šią papildomą sveikatos apsaugą brangins beveik 50 proc.
Taip dirbantieji netektų galimybės greičiau patekti pas gydytojus, turėtų grįžti į valstybines gydymo įstaigas, kur eilėse tenka laukti kelis mėnesius, pusmetį ar ilgiau, rašoma draudimo tarpininkų bendrovės „Legator“ pranešime žiniasklaidai.
Tokį perspėjimą siunčia draudimo rinkos ekspertai, reaguodami į planuojamus mokestinius pakeitimus, kurie savanorišką sveikatos draudimą brangintų kone dvigubai, išbalansuotų draudimo rinką ir dar labiau apsunkintų perkrautą sveikatos sektorių.
Pagal mokestinių reformos siūlomus pakeitimus, darbdavys, motyvuojantis savo darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, jau nuo 2026 m. sausio 1 d. papildomai turėtų sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), daugiau nei 20 proc. „Sodros“ mokesčių, o 10 proc.
Jei tokiu draudimu jis draudžia 5 darbuotojus, metinė įmokų suma išaugtų nuo 2000-2500 eurų iki 4000 eurų ir daugiau.
Palyginimui, pagal dabar galiojančią tvarką, šiuo metu sveikatos draudimas nėra apmokestinamas mokesčiais, jei įmoka už draudimą per kalendorinius metus neviršija 25 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Prognozuojama, jog įsigaliojus siūlomiems mokestiniams pakeitimams, dauguma darbuotojų netektų papildomo sveikatos draudimo, nes darbdaviams juos drausti taptų per brangu.
Tad valdžios institucijos kviečiamos atsakingai įvertinti tokio siūlymo pasekmes ir pasirinkti kelią, kuris skatintų darbdavių rūpestį darbuotojais, stiprintų sveikatos apsaugą, o ne ją dar labiau griautų.
Jei vis tik Lietuva įves papildomus mokesčius, šalis rizikuoja ne tik didesnėmis sveikatos apsaugos sistemos problemomis, bet gali prarasti ir konkurencingumą tarp kitų šalių bei užsienio šalių darbdavių, kurie kvalifikuotiems specialistams galės pasiūlyti papildomą sveikatos apsaugą.
Draudimo tarpininkų bedrovės „Legator“ Motyvavimo programų skyriaus vadovė Jolanta Tomašėvič apie numatomą naikinti lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui.
Kaip pastebi draudimo tarpininkų bedrovės „Legator“ motyvavimo programų skyriaus vadovė Jolanta Tomašėvič, siūloma mokesčių reforma, kuria numatoma naikinti lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui bei įvesti naują draudimo sutarčių mokestį, kelia nerimą ne tik draudimo sektoriui, bet ir visam atsakingam verslui.
„Lietuvoje darbdaviai dažnai renkasi papildomą sveikatos draudimą kaip motyvacinį įrankį, norėdami pritraukti profesionalius darbuotojus. Tikėtina, kad panaikinus mokesčių lengvatą ir įvedus papildomą apmokestinimą, darbdaviai bus priversti persvarstyti tokias iniciatyvas ir dauguma darbuotojų gali netekti papildomos sveikatos apsaugos. Šie pokyčiai demotyvuotų įmones, kurios investuoja į darbuotojų gerovę ir sveikatą“, - tvirtina J. Tomašėvič.
Šie mokestiniai pokyčiai dar labiau apkrautų valstybinį sveikatos sektorių, kuriame eilės dar labiau ilgėtų. Netekę papildomos sveikatos apsaugos, tikėtina, darbuotojai kreiptųsi į valstybines gydymo įstaigas, kur vidutinė laukimo trukmė pas daugumą specialistų jau dabar yra 3-4 mėnesiai, o kartais laukti reikia ir pusmetį ar net dar ilgiau.
Pasak J. Tomašėvič, viešosios sveikatos priežiūros paslaugos jau dabar yra sunkiai prieinamos ir apkrautos, o mokestinės reformos pasekmė būtų tarsi grandininė reakcija, kuri tik dar labiau pablogintų situaciją ir grąžintų į laikus prieš 15 metų.
Valdžios institucijos kviečiamos atsakingai įvertinti tokio siūlymo pasekmes.
„Kviečiame valdžios institucijas atsakingai įvertinti planuojamus pokyčius. Jei dėl mokestinių pakeitimų privačiai apdraustų asmenų skaičius sumažės, didžioji dalis jų bus priversti grįžti į valstybinę sistemą, kuri ir taip yra stipriai apkrauta ir nėra tinkamai pasiruošusi priimti dar vieno, didelio, papildomo pacientų srauto. Tai dar labiau padidins eiles šalies gydymo įstaigose ir mažins paslaugų prieinamumą gyventojams. Ypač tiems, kurie neturi jokių alternatyvų - pensininkams, vaikams, socialiai pažeidžiamiems žmonėms“, - sako J.
Sveikatos draudimas gali tapti mažiau prieinamas (vz.lt nuotrauka)
Pagrindiniai Valstybinio NT Valdymo Rodikliai
Apibendrinant, galima išskirti pagrindinius valstybinio NT valdymo rodiklius, kurie atspindi esamą situaciją ir galimus tobulinimo būdus:
- Bendras NT plotas: 10,4 mln. kv. m
- Likutinė vertė: 3 mlrd. eurų
- Išlaikymo sąnaudos (2016 m.): 179,8 mln. eurų
- Gyvenamosios paskirties objektai: 2,3 tūkst.
- Pajamos iš parduoto NT (per metus): 19,51 mln. eurų
Šie rodikliai rodo, kad valstybinis nekilnojamasis turtas yra didelis ir brangus išlaikyti, tačiau jo valdymas nėra pakankamai efektyvus. Reikalingi strateginiai sprendimai, siekiant optimizuoti turto panaudojimą ir gauti didesnę naudą valstybei ir visuomenei.
Keturios sienos. Butų rinkos Lietuvoje ateitis – miglota: kainos kyla, o pasirinkimo – beveik nėra
Nekilnojamojo turto apžvalga Lietuvoje (lb.lt nuotrauka)
tags: #nekilnojmas #turtas #i #seikatos #sistema