Nekilnojamojo turto rinkos reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu išgyvena įdomius pokyčius, kurie kyla tiek iš ekonominių, tiek iš demografinių faktorių. Ši rinka apima įvairius segmentus: gyvenamąjį, komercinį, pramoninį ir žemės turtą. Kiekvienas iš šių segmentų turi savo specifiką ir tendencijas.

Apskritai, Lietuvos NT rinka yra dinamiška ir nuolat besikeičianti. Joje slypi daug galimybių, bet kartu ir iššūkių. Norint geriau suprasti rinkos tendencijas, būtina stebėti statistinius duomenis: kainų indeksus, pardavimų apimtis ir nuomos kainas. Šie skaičiai padeda identifikuoti augančius segmentus ir tuos, kurie gali susidurti su sunkumais.

Pagrindiniai veiksniai, veikiantys NT rinką

Nekilnojamojo turto rinka yra sudėtinga sistema, kurią veikia daugybė veiksnių. Kai kurie iš jų turi tiesioginę įtaką, pavyzdžiui, palūkanų normos ar statybos sąnaudos, o kiti - netiesioginę, bet ne mažiau svarbią. Aptarkime pagrindinius netiesioginius veiksnius, darančius įtaką nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje:

Demografiniai pokyčiai

Demografiniai pokyčiai, tokie kaip gyventojų skaičiaus augimas arba mažėjimas, amžiaus struktūros kitimas ir migracijos tendencijos, daro didelę įtaką nekilnojamojo turto paklausai ir pasiūlai. Demografiniai pokyčiai, kaip urbanizacijos augimas ir jaunimo migracija į didmiesčius, daro didelę įtaką NT paklausai. Nors gyventojų skaičius Lietuvoje stabilizavosi, vis daugiau jaunų žmonių renkasi gyvenimą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tai skatina naujų gyvenamųjų ir komercinių patalpų poreikį.

Štai keletas pavyzdžių:

• Gyventojų skaičiaus augimas didina būsto poreikį, ypač didmiesčiuose.
• Senėjanti visuomenė gali lemti mažesnį susidomėjimą dideliais būstais ir didesnį - mažesniais, lengviau prižiūrimais būstais arba slaugos namais.
• Migracija iš kaimo į miestus didina paklausą būstui miestuose ir mažina - kaimuose.

Lietuvoje, kur gyventojų skaičius mažėja, o visuomenė senėja, nekilnojamojo turto rinkos tendencijos gali skirtis nuo šalių, kuriose stebimas gyventojų augimas. Svarbu atsižvelgti į šiuos pokyčius prognozuojant rinkos vystymąsi.

Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimas. Šaltinis: macrotrends.net

Ekonominė aplinka

Ekonomikos būklė, įskaitant BVP augimą, infliaciją, nedarbą ir gyventojų pajamas, tiesiogiai veikia nekilnojamojo turto rinką. Kalbant apie ekonomines sąlygas, situacija taip pat yra svarbi. Paskolų palūkanų normos, infliacija ir ekonominė stabilumas gali turėti didelį poveikį NT kainoms ir investicijų srautams. Ekonomikos augimas paprastai didina gyventojų pajamas ir pasitikėjimą, o tai skatina investicijas į nekilnojamąjį turtą. Priešingai, ekonomikos nuosmukis gali sumažinti paklausą ir kainas.

Infliacija ir palūkanų normos taip pat daro įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Aukšta infliacija mažina gyventojų perkamąją galią, o aukštos palūkanų normos pabrangina būsto paskolas, todėl nekilnojamasis turtas tampa mažiau įperkamas. Nedarbo lygis taip pat svarbus rodiklis, nes aukštas nedarbas mažina gyventojų galimybes įsigyti būstą.

Štai kaip ekonominiai veiksniai gali paveikti nekilnojamojo turto rinką:

• BVP augimas: Didina gyventojų pajamas ir pasitikėjimą, skatina investicijas į nekilnojamąjį turtą.
• Infliacija: Mažina gyventojų perkamąją galią, gali sumažinti paklausą.
• Palūkanų normos: Aukštos palūkanų normos pabrangina būsto paskolas, mažina įperkamumą.
• Nedarbas: Aukštas nedarbas mažina gyventojų galimybes įsigyti būstą.

Technologijų plėtra

Technologijų plėtra daro vis didesnę įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Internetinės platformos ir programėlės leidžia lengviau rasti būstą, palyginti kainas ir gauti informaciją apie rinką. Virtualūs turai ir 3D modeliai leidžia potencialiems pirkėjams apžiūrėti būstą nuotoliniu būdu, o tai ypač svarbu pandemijos metu.

Be to, technologijos keičia statybos procesus, leidžia statyti greičiau, pigiau ir efektyviau. Išmanieji namai ir automatizuotos sistemos tampa vis populiaresni, didindami būsto patrauklumą ir vertę. Technologinės naujovės taip pat atlieka savo vaidmenį. „Smart city“ koncepcijos ir tvarumo standartai ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir gali didinti NT vertę.

Reguliavimo ypatumai

Valstybės reguliavimas, įskaitant statybos leidimus, teritorijų planavimą, mokesčius ir subsidijas, daro didelę įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Vyriausybiniai sprendimai ir politikos pokyčiai, susiję su NT plėtra, gali turėti didelį poveikį rinkos dinamikai. Statybos leidimų išdavimo procesas gali turėti įtakos naujų būstų pasiūlai, o teritorijų planavimas gali apriboti statybos galimybes tam tikrose vietovėse.

Mokesčiai, tokie kaip nekilnojamojo turto mokestis, gali paveikti būsto įperkamumą ir investicijų patrauklumą. Subsidijos, tokios kaip parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, gali padidinti paklausą ir kainas.

Reguliavimo įtaka nekilnojamojo turto rinkai:

• Statybos leidimai: Įtakoja naujų būstų pasiūlą.
• Teritorijų planavimas: Apriboja statybos galimybes.
• Mokesčiai: Veikia būsto įperkamumą ir investicijų patrauklumą.
• Subsidijos: Didina paklausą ir kainas.

2022-2023 metų apžvalga

2023-ieji metai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai atnešė keletą ryškių pokyčių. Viena iš akivaizdžiausių tendencijų - nuolat augančios būsto kainos. Nepaisant ekonominių iššūkių, tokių kaip infliacija ir karo poveikis, didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kvadratinio metro kainos vis dar kyla. Taip pat gerėja komercinio nekilnojamojo turto situacija. Po pandemijos, kai biurų ir prekybos patalpų užimtumas krito, šiemet stebimas stabilus atsigavimas. Nuomos rinka taip pat patiria pokyčių. Dėl augančios paklausos nuomos kainos šoktelėjo, o nuomininkams tapo sunkiau rasti prieinamų variantų.

2022 metų pirmą pusmetį šalies ekonomika ūgtelėjo 7,2 proc., tačiau nuo antro ketvirčio pradėjo stoti, o trečiąjį - tikėtinas ir susitraukimas. Pirmąjį 2022-ųjų pusmetį lėtinantį poveikį būsto rinkai darė išaugusios nekilnojamojo turto (NT) plėtros, infrastruktūros išlaidos, energinės klasės reikalavimai, kompensacija už plėtrą valstybinėje žemėje, augančios būsto kainos ir prastėjantis įperkamumas. Svarbiausiu būsto rinkos varikliu, išliko teigiami demografiniai pokyčiai.

2022 M. „Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą energetinę krizę sukėlusiai geopolitinei įtampai ir kitoms negandoms. Pirmąjį šių metų ketvirtį augęs 4,4 proc., antrąjį ketvirtį šalies BVP pridėjo dar 2,8 proc. Tiesa, paskutinės tendencijos nedžiugina - ekonomikos plėtra antrąjį ketvirtį buvo 0,4 proc. lėtesnė nei pirmąjį ketvirtį, eksporto ir pramonės produkcijos augimas lėtėja jau 3 mėnesius iš eilės, o mažmeninė prekyba birželį net susitraukė. Vartojimo nuotaikas smukdė išaugęs neapibrėžtumas ir ketvirtį amžiaus neregėtas infliacijos tempas. Birželį kainos Lietuvoje augo net 20 proc. c beveik dvigubai sparčiau nei ES šalyse. Darbo užmokestis šalyje ir toliau auga gan sparčiai, tačiau gyventojų perkamoji galia mažėja, nes realaus darbo užmokesčio augimas pirmą kartą per pastaruosius 10 metų Lietuvoje tapo neigiamas - infliacija augo sparčiau nei darbo užmokestis. Atitinkamai, darbo rinka nestokoja įtampos, samda patiria daug iššūkių, mažėja verslo konkurencingumas eksporto rinkose. Siekdami pažaboti infliaciją, centriniai bankai sparčiai didina bazines palūkanų normas. Tokios tendencijos didina šalies ūkio nuosmukio riziką artimiausiais ketvirčiais.

Svarbu paminėti ir tvarumo aspektą. Šiandien dauguma naujų projektų atsižvelgia į energijos efektyvumą ir tvarumą, kas atitinka šiuolaikinius vartotojų lūkesčius. Galiausiai, demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, jaunų šeimų skaičiaus didėjimas ir auganti gyvenimo kokybės svarba, taip pat veikia nekilnojamojo turto paklausą.

Statistiniai duomenys

Nekilnojamojo turto rinkos tendencijų supratimas Lietuvoje neįmanomas be išsamių statistinių duomenų analizės. Pirmiausia, pažvelkime į nekilnojamojo turto kainų pokyčius. Paskutinių kelerių metų tendencijos rodo, kad butų ir namų kainos nuosekliai kyla, ypač sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose kaip Kaunas ir Klaipėda. Kitas svarbus aspektas yra sandorių skaičius. Didėjantis sandorių skaičius gali reikšti aktyvią rinką, patrauklią investicijoms. Tačiau verta nepamiršti, kad didelis sandorių skaičius ne visada liudija apie teigiamą situaciją. Pasiūlos ir paklausos balansas taip pat yra reikšmingas. Kai paklausa auga, dažnai atsiranda naujų gyvenamųjų projektų, tačiau jei pasiūla neatsilieka, kyla būsto prieinamumo problemų.

Ekonominiai rodikliai, tokie kaip darbo užmokestis, nedarbo lygis, infliacija ir palūkanų normos, taip pat daro didelę įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Pavyzdžiui, augantis darbo užmokestis gali padidinti gyventojų perkamąją galią, o tai gali sukelti būsto paklausos augimą. Svarbu ne tik stebėti esamus rodiklius, bet ir atkreipti dėmesį į prognozes bei tendencijas. Galiausiai, statistika leidžia geriau suprasti vartotojų elgseną ir pageidavimus. Rinkos tyrimai gali atskleisti, kas svarbiausia potencialiems pirkėjams: vieta, būsto dydis, energijos efektyvumas ir kitos savybės.

Rinkos aktyvumui sumažėjus, naujų butų pasiūlos kiekis Vilniuje išliko stabilus ir 2022 metų viduryje siekė 3462 vnt. 2022 metų pirmą pusmetį „Inreal“ į stebėjimus įtraukė 1594 naujus būstus Vilniaus mieste - du kartus mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (3251). „Naujos pasiūlos mažėjimo tendencija turi dvi pagrindines priežastis. Viena - plėtotojai pradeda būsto pardavimus projektuose vėlesnėse statybos stadijose. Tai padeda išvengti perteklinio kainodaros keitimo augant statybos kaštams bei suvaldyti galimų dėl to konfliktų su ankstyvaisiais pirkėjais riziką. Pirminėje Vilniaus rinkoje per pirmą 2022 metų pusmetį rinkoje susitarta dėl 1611 būstų pardavimo - beveik trigubai mažiau nei prieš metus (4432). Paskutinį kartą tokie kuklūs pardavimai buvo 2020 metų pirmoje pusėje (1711), prasidėjus COVID-19 pandemijai, kuomet II ketvirtį iš esmės buvo uždrausta bet kokia komercinė veikla. Pirkėjams perkant mažiau naujo būsto, rinkos balanso rodiklis pirmą kartą nuo pandemijos pradžios rodo subalansuotą Vilniaus rinką (metų vidurio reikšmė - 0,99, subalansuota rinka - 1,00). Pasiektas rinkos balansas, beveik neabejotina, nėra tvarus, mat pirkėjų aktyvumas - apie pusantro karto žemesnis nei 2019 metais. Įperkamo būsto plotas[1] Vilniuje sumažėjo iki 45 kv.m. Išaugę plėtros kaštai bei pasiūlos ir paklausos disbalansas nubraukė penkerių metų progresą - 2020 metais įperkamumas siekė 60 kv.m. Per pusmetį ekonominės klasės būsto kainos Vilniuje padidėjo 17 proc. - nuo 2113 iki 2477 Eur/kv.m. Vidutinė klasė brango apie 20 proc. - nuo 2742 iki 3286 Eur/kv.m. Prestižinės klasės segmente kainų pokytis nebuvo reikšmingas - apie 3 proc., nuo 4223 iki 4346 Eur/kv.m, nors realus (įvertinus viešai neskelbiamas kainas naujuose projektuose) šio segmento kainų lygis, tikėtina, yra aukštesnis. Loftų kainos šoktelėjo 17 proc. - nuo 1659 iki 1935. Tam įtakos turėjo loftų projektų plėtra artimesnėse sostinės centrui vietose. Kotedžų kainos išaugo apie 14 proc.

Kauno būsto rinka taip pat lėtėjo, nors tendencija nebuvo tokia ryški kaip sostinėje. 2022 metų pirmą pusmetį plėtotojai susitarė dėl 480 naujų būstų - 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (495). Į stebėjimus „Inreal“ įtraukė 485 naujus pasiūlymus - 20 proc. mažiau nei prieš metus (625). Pasiūlos kiekis 2022-ųjų viduryje pasiekė apie 1300 objektų - apie 1,5 karto daugiau nei prieš metus. „Mažėjant pardavimams, didesnis pasiūlos kiekis gali tapti problema vystytojams, ypač jei jų lūkesčiai pardavimo apimtims yra artimi 2020 ar 2021 metų IV ketvirčių rezultatams. Didesnė pasiūla riboja galimybę didinti kainas dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso. Įvertinus ir tai, kad gyventojų skaičius laikinojoje sostinėje pamažu auga, formuodamas poreikį būstui, rinkos sulėtėjimas Kaune gali būti mažiau skausmingas nei sostinėje“, - prognozuoja T.S. Kvainickas. Būsto įperkamumas Kaune taip pat išliko geresnis nei Vilniuje. Naujų būstų kainos keitėsi netolygiai. Ekonominės klasės būstas brango apie 21 proc. - nuo 1426 iki 1722 Eur/kv.m. Vidutinės klasės segmente fiksuotas 2 proc. kainų mažėjimas - nuo 2566 iki 2521 Eur/kv.m. Ši kainų dinamika sietina ir su struktūriniais pokyčiais. Prestižinės klasės patraukliausių projektų viešai skelbiamos kainos siekė apie 3423 Eur/kv.m. Brangimas loftų segmente buvo apie 10 proc. - nuo 1877 iki 2060 Eur/kv.m., o kotedžai brango 13 proc.

Per pirmą 2022 metų pusmetį Klaipėdoje vystytojai susitarė dėl 114 naujų būstų pardavimo - dvigubai mažiau nei prieš metus (259). Į stebėjimus „Inreal“ įtraukė 153 naujus objektus - trečdaliu mažiau nei prieš metus (223). 2022 metų viduryje pirkėjai Klaipėdoje galėjo rinktis iš 360 naujų būstų - panašaus kiekio, kaip ir prieš metus. „Kainų lygis Klaipėdoje sąlyginai nėra aukštas, būstas yra įperkamesnis nei sostinėje. Labiau tikėtina, kad pirkėjai neranda jų poreikius atitinkančio turto, o demografiniai pokyčiai nepakankamai skatina naujo būsto plėtrą“, - sako T.S. Kvainickas. Skirtingai nei Vilniuje ar Kaune, kur egzistuoja gana ryškūs kainų skirtumai tarp būsto klasių, Klaipėdoje tiek ekonominės, tiek vidutinės klasės projektuose, kurių kaina skelbiama viešai, kvadratinis metras 2022 metų pirmą pusmetį kainavo apie 1700 eurų. Aukštesnės klasės projektuose būstų kainos siekia 2500 Eur/kv.m ir daugiau.

„Inreal“ duomenimis, iki 2022 metų vidurio pirkėjai Palangoje ir aplinkinėse poilsiavietėse įsigijo 192 naujus būstus. Tai - 29 proc. mažiau nei pirmą 2021-ųjų pusmetį (269). Palangos patrauklumas per pastaruosius metus sumažėjo, tačiau išlieka didesnis nei iki pandemijos, kuomet nuo euro įvedimo pirminėje rinkoje per pusmetį vidutiniškai buvo nuperkama apie 130 būstų. Būsto pasiūla Palangoje per pusmetį sumažėjo nuo 643 iki 554 vnt. Toks pasiūlos kiekis tiek metų pradžioje, tiek viduryje yra žemesnis nei iki pandemijos (2019 pabaigoje būsto pasiūla pasiekė 746 vnt.). Naujų būsto projektų svetainėse parduodami ir sekami objektai Neringoje bene išnyko, ir statistikoje liko vos keli butai. Anot T.S. Kvainicko, taip nutiko dėl sąlyginai didelės būsto paklausos ir ypatingai ribotos jo pasiūlos. „Informacijos deficitas atsispindi ir kainų statistikoje, kuria remiantis gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad Neringa staiga tapo ganėtinai nesunkiai įperkamu regionu.

2022-ųjų pirmą pusmetį žemės sklypų segmente pardavimų sumažėjo 14 proc., lyginant su laikotarpiu prieš metus. Kita vertus, šis kiekis vis dar lenkia priešpandeminio laikotarpio skaičius tiek didžiųjų miestų regionuose, tiek bendrai visoje Lietuvoje. Rinka lėtėjo ir gyvenamųjų pastatų segmente. Parduota 6700 gyvenamųjų pastatų - 11 proc. 2022 metų pirmą pusmetį Vilniaus verslo centrų pasiūla turėtų išaugti kiek per 100 000 kv.m nuomojamo ploto Dar tiek pat jo yra statoma ir į rinką pateks 2023 metais ar 2024 metų pradžioje. Dukart tiek dar yra ankstyvoje plėtros stadijoje. „Metų viduryje sostinės verslo centrų vakansijos rodikliai susitraukė iki vienaženklių skaičių - 3-6 proc, kas formuoja patrauklią aplinką naujų verslo centrų plėtrai“, - sako T.S. Kvainickas. Anot jo, naujų komercinio NT objektų plėtrą riboja išaugę statybos kaštai, kurie galutiniame rezultate bus perkelti nuomininkams, bei recesijos grėsmė, galinti apkarpyti naujos paklausos formavimąsi. Kita vertus, senų pastatų būklė ir nepakankamas energinis naudingumas, didėjant šių išteklių kainoms, dar labiau išryškina atotrūkį tarp naujų bei prieš dešimtmečius statytų objektų.

Biurų nuomos kainos Vilniuje svyruoja nuo 8 iki 18 Eur/kv. Kauno biurų plėtra buvo vangi. Didesni projektai numatyti tik 2022-ųjų antroje pusėje - 2023 metais. Planuojama pastatyti virš 35 000 kv.m ploto biurų, kurie bus plėtojami ir naujai formuojamuose daugiabučių kvartaluose. Kauno verslo centrų vakansija siekia 4-6 proc., priklausomai nuo klasės. Kainos svyruoja nuo 7 iki 14,5 Eur/kv.m. Klaipėdoje 2022 metų pirmoje pusėje duris atvėrė vienas verslo centras, o intensyvesnė plėtra - vis dar planuose. Didžiausia vakansija išliko uostamiesčio A klasės verslo centruose - 25 proc. B1 ir B2 - mažėjo iki 3-4 proc. Biurų nuomos kaina svyravo nuo 5 iki 12 Eur/kvm.

Logistikos sektorius nuo pandemijos pradžios patyrė silpniausią neigiamą poveikį. Vilniaus ir Kauno regionuose vakansija sumažėjo iki 1 proc., o Klaipėdoje balansuoja ties 5 proc. Logistikos centrų ir sandėliavimo patalpų nuomos kainos svyruoja nuo 2,5 iki 5,5 Eur/kv.m Vilniaus regione, 1,5-5,0 Eur/kv.m - Kaune ir Klaipėdoje.

2022-ųjų metų pirmąjį pusmetį buvo pradėta mažiau naujų gyvenamųjų ir komercinių projektų nei įprasta tiek dėl geopolitinės situacijos neaiškumų, tiek dėl sunkiai prognozuojamų statybų kaštų. „Gyvenamojo būsto ieškantys pirkėjai mieliau rinkosi būstus iš arčiau statybų pabaigos esančių projektų. Nepaisant itin ribotos pasiūlos, toks pasirinkimas mažina neplanuotų išlaidų riziką dėl sparčiai kintančių statybos sąnaudų. „Karas Ukrainoje neabejotinai yra svarbiausias nekilnojamojo turto rinką veikiantis faktorius pirmąjį 2022 m. pusmetį. Šios tragedijos pasekmė yra turbulencija, kilusi statybinių medžiagų rinkoje. Karo sukeltas nerimas ir neapibrėžtumas sąlygojo intereso pokytį iš vietos rinkos į šiltųjų kraštų rinkas gyvenamojo būsto sektoriuje. Vienokį ar kitokį pokytį jaučia ir kiti nekilnojamojo turto sektoriai. Visgi nekilnojamojo turto teisės kūrimo procesas, išskyrus kai kurias išimtis susijusias su statybinių medžiagų rinką reguliuojančių teisės normų pakeitimais, judėjo nuolatiniu ir planuotu siekio gerinti investicinį klimatą teritorijų planavimo, žemės naudojimo srityse keliu.

Klimato pokyčiai ir kova su jais neabejotinai yra vienas didžiausių prioritetų. Todėl, mūsų vertinimu, aktualiausia pirmojo pusmečio naujiena yra teisės normų pokyčiai vadinamojoje žaliosios energetikos srityje. Tikėtina, kad vadinamojo Proveržio paketo priėmimas turės didelę įtaką šioje rinkoje artimiausiu metu. Verslininkai, dirbantys šioje srityje, jau dabar suka galvas kaip taikyti vienas ar kitas įstatymų normas praktikoje ir ruošiasi pokyčiams. Laikas parodys, ar pasiūlyti pokyčiai tikrai suveiks kaip katalizatorius žaliosios energetikos plėtrai. Tačiau bet kokiu atveju tokia iniciatyva yra sveikintina ir mes tikimės, kad tai sudarys palankias sąlygas efektyviau ir sklandžiau įgyvendinti tokius projektus. 2022 m. antrasis pusmetis, ruduo, jei tikėti gausiomis prognozėmis, laukia neramus ir kupinas iššūkių. Kokybiškos teisės normos paskirtis yra padėti verslui ir valstybei tvarkytis su tokiais iššūkiais.

Nekilnojamojo Turto Reglamentavimas Lietuvoje

LIETUVOJE Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (2005) nustatyta, kad nekilnojamoasis turtas apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999, nauja redakcija įsigaliojo 2012) turto vertinimo subjektais laikomi užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos.

Užsakovai gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, norintys žinoti nekilnojamojo turto vertę.

Nekilnojamojo turto vertintoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą (kvalifikacijos atestatą) ir besiverčiantis nekilnojamojo turto vertinimo veikla.

Nekilnojamąjį turtą vertinanti įmonė, išskyrus vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotą instituciją, privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu.

Nekilnojamojo turto vertintojų ir nekilnojamąjį turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas.

Nekilnojamasis turtas vertinamas remiantis vyriausybės 2012 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir 2005 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (nauja redakcija 2011).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą (1996, nauja redakcija 2001) nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras, pavaldus Teisingumo ministerijai.

Registrų centras registruoja fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamojo turto, nuosavybės ir ktitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, taip pat įstatymų nustatytus juridinius faktus, teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis, organizuoja ir atlieka statinių kadastrinius matavimus, formuoja, tvarko, atnaujina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką, atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinimą, registruoja juridinius asmenis, teikia duomenis apie juos valstybės institucijoms ir kitiems vartotojams, atlieka įvairius topografinius darbus ir geodezines kontrolines nuotraukas, registruoja gyvenamąsias vietoves ir gatves, tvarko žemės ir miško naudojimo registrą, rengia dokumentus, teikia konsultacijas nekilnojamojo turto klausimais ir kita.

Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas:

• Atlieka nekilnojamojo turto vertintojų ir nekilnojamąjį turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą.
• Išduoda turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimus (kvalifikacijos atestatus).

Registrų centras:

• Tvarko nekilnojamojo turto registrą.
• Registruoja teises į nekilnojamąjį turtą ir jų suvaržymus.
• Teikia informaciją apie registre sukauptus duomenis.
• Atlieka kadastrinius matavimus.

tags: #nekilnojamojo #turto #rinka #reglamentuoja