Nekilnojamojo Turto Registro Tvarkytojo Funkcijos

Siekiant užtikrinti aukštą gyventojų pragyvenimo lygį, viešą ir kokybišką valstybės valdymą ir pramonės konkurencingumą, valstybės ir ūkio subjektai naudoja duomenis, kurie būtini jų veiklai vykdyti ir kuriuos valstybės valdymo politika numato viešai registruoti. Nustatyta tvarka užregistruotų objektų duomenys įgauna juridinę galią ir tampa valstybės teisinio reguliavimo objektu, svarbiu oficialios informacijos apie šalies objektus šaltiniu, integravimosi į pasaulines informacines sistemas ir Lietuvos įvaizdžio kūrimo pagrindu.

Nekilnojamojo turto registro sistema suprantama kaip vieninga teisinė, organizacinė, duomenų tvarkymo ir teikimo procedūrų visuma, susieta techniniais, teisiniais ir organizaciniais ryšiais, kuri skirta nekilnojamojo turto objektų ir teisių į juos registravimui bei apskaitai ir duomenų mainams sistemos viduje ir išorėje bei informacijos teikimui suinteresuotiems asmenims. Šios registro sistemos esmė - elementų ir jos grupių jungimasis į vieningą visumą vienodo pobūdžio ryšiais, tuomet atskiri registrai atlikdami jiems nustatytas funkcijas sąveikauja.

Taigi sąveika yra vienas iš nekilnojamojo turto registro sistemos svarbiausių požymių, dėl kurios registrai nebūtų sistema, o tik atskirų registrų rinkinys. Pagrindinė problema yra tai, kad nekilnojamojo turto registro savalaikis informacijos apsikeitimas su kitais valstybės registrais yra realizuotas nepakankamai. Nepakankamai subalansuota Nekilnojamojo turto registro sistema turi neigiamos įtakos valstybės registrų integralios sistemos kūrimui ir nagrinėjamo registro veiklai.

Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie reikalingi viešojo administravimo institucijoms pavestoms funkcijoms vykdyti, susijusiems registrams teikiami atlygintinai, todėl institucijos atsisako naudotis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teikiamomis paslaugomis, o reikalauja iš pirminio šaltinio duomenis ir dokumentus pateikti pakartotinai. Taip skirtinguose valstybės informaciniuose šaltiniuose duomenys renkami pakartotinai, nors pakartotinis duomenų rinkimas iš pirminio šaltinio viešojo administravimo subjektams, prieštarauja Valstybės registrų įstatyme įtvirtintoms imperatyviosioms normoms. Šios informacijos dokumentų rinkimas iš asmens, nors šie duomenys jau sukaupti valstybės informacinėse sistemose, lemia tai, kad atskiruose registruose apie tą patį objektą duomenys yra skirtingi ir todėl gali klaidinti informacijos naudotojus. Be to, lėšos naudojamos neracionaliai, netaupiai ir duomenų teikėjams sukelia nepatogumus.

Probleminė sritis yra informacinės technologijos, nes jų sparti plėtra leidžia realizuoti naujas galimybes ir tobulinti Nekilnojamojo turto registro sistemą. Tačiau teisinis reglamentavimas vėluoja ir to pasekmė yra vakumas, kuriame veikia socialiniai santykiai, neapibrėžti teisės aktuose. Toks reagavimas į technologinius iššūkius sukelia didelius skirtumus teisės aktų leidyboje ir taip pažeidžiamas teisinis santykių reguliavimo principas. Teisinė sistema turi suformuoti sąvokas ir sukurti teisines priemones sąvokose nurodytam reiškiniui identifikuoti. Teisinis reglamentavimas, nukreiptas į elektroninį duomenų tvarkymą, turi ne tik sunorminti registruojamų objektų duomenų tvarkymą, bet ir atsižvelgus į technologines galimybes numatyti šios veiklos efektyvumo didinimą ir tobulinimą. Duomenų tvarkymo reglamentavimas negali būti orientuotas į technologijos galimybes, pirmiausia jis turi užtikrinti Nekilnojamojo turto registro sistemos reikalavimus ir tikslus.

Pagrindinės Sąvokos

• Valstybės registras (kadastras)
• Registrų sąveika
• Registrų ir informacinių sistemų sąveika - objektų registravimo duomenų, sukauptų pirminiuose ir antriniuose registruose, reguliarus perdavimas į informacinę sistemą. Šis, kad bet koks tolesnis apdorojimas atliekamas informacinės sistemos priemonėmis.
• Registro objektas
• Registro objekto registravimas
• Duomenų tvarkymas
• Registro tvarkymo įstaiga - įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirtas juridinis asmuo, registruojantis registro objektus, tvarkantis ir teikiantis registro duomenis bei dokumentus ir atsakantis už jų saugą.

Tyrimo Metodai

Magistro baigiamajame darbe naudotasi įvairiais tyrimo metodais, kaip tyrimo objekto pažinimo būdais, siekiant visapusiškai išanalizuoti tiriamus reiškinius, pasiekti planinį mokslinį pažinimą. Loginis analitinis ir palyginimo pagrindiniai tyrimo metodai taikyti visų tyrimo uždavinių įgyvendinime.

Dokumentų analizės metodas. Juo remiantis analizuoti Lietuvos Respublikos (toliau - LR) teisės aktai, reglamentuojantys Nekilnojamojo turto registro sistemos kūrimą ir funkcionavimą, pagrindinius principus. Siekiant nustatyti teisės aktų praktinio įgyvendinimo ypatumus, išanalizuotos Registrų sąrašo ataskaitos apie registrų sistemos būklę, LR Vyriausybės teisės aktai, LR Valstybės kontrolės ataskaitos ir kita medžiaga.

Valstybinis Reguliavimas

Valstybinis reguliavimas yra viena iš valstybinio valdymo funkcijų, jis apibūdinamas ir užtikrinamas valstybės nustatomomis bendrosiomis taisyklėmis, kurių turi laikytis visuomeniniais santykiais susiję subjektai. Nekilnojamojo turto registracija apibūdintina, kaip duomenų formavimui, kompiuteriniam jų kaupimui ir teikimui sukurtas specializuotas procedūrų rinkinys, kuriame derinamas techninis duomenų apdorojimas ir teisiniai duomenų tvarkymo aspektai.

Teisinėje literatūroje registravimo procesas vertinamas kaip administracinis procesas, kai fiziniai ir juridiniai asmenys priverstinai patenka į atitinkamų valdymo institucijų administravimo, pagrįsto specialiais teisės aktų reikalavimais, sritį ir kaip administracinė teisinė priemonė, kuria kontroliuojama fizinių ir juridinių asmenų veikla, leidžiama arba draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus.

Atliekama verslininkų legitimacija, kuri išreiškia jų, kaip subjektų, valstybinę apskaitą, duomenų patikimumą visuomeniniu požiūriu, surinkimą, jų būklę, jų atsiradimo teisėtumą kontrolę, galimybę pakeisti ar nutraukti verslininko statusą. Valstybinio valdymo institucijos, remdamosi šia informacija, gali kurti administravimo tobulinimo strategijas, teikti teisės aktų projektus aktualioms problemoms spręsti ir pan.

Kadastriniai žemėlapiai

Efektyvi nekilnojamojo turto registracija suteikia turto valdymo garantijas ir leidžia išvengti netikrumo, su kuriuo susiduria turto savininkai ir investuotojai, besinaudojantys turtinėmis teisėmis kaip saugumo garantu. Nekilnojamojo turto registracijos garantija skatina kreditavimą. Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, galima keisti turtą. Skolintojai gali naudotis nekilnojamuoju turtu, kaip užstatu siekdami užtikrinti skolos grąžinimą. Kai yra galimybė gauti patikimą informaciją apie skolininkus ir paskolos užstatą, sumažėja paskolos gavimo ir jos kontrolės išlaidos. Turto pardavimai ir kiti su juo susiję sandoriai sudaromi saugiai, greitai ir mažomis kainomis.

Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

Registravimas - atitinkamos procedūros, kurių tikslas - nustatyti, ar pateikti dokumentai turi juridinę galią ir ar juose esantys duomenys apibūdina registruojamą nekilnojamąjį objektą, sprendimo registruoti priėmimas, registro duomenų suformavimas ir įrašymas į registrą bei teisės aktų nustatytais atvejais nekilnojamojo turto įregistravimo pažymėjimo išdavimas. Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įrašomi į registrą tik įvykdžius registravimą.

Dokumentai yra būtini nekilnojamojo turto registro objektui įregistruoti. Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytos, prirašytos, užbrauktos žodžiai ir kiti dokumente neaptarti taisymai, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio. Jei dokumentai atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, tuomet jie išnagrinėjami ir priimamas sprendimas įrašyti duomenis į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę. Po to, pareiškėjui (prašyme nurodytu adresu) Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatytos formos ir turinio išrašas iš nekilnojamojo turto registro.

Pagrindinis registravimo privalumas - užtikrinama nekilnojamojo turto savininkų ir kitų asmenų teisių į tą turtą ir tų teisių apribojimų valstybinė apsauga saugioje, paprastoje ir ekonomiškoje Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Tai nuosavybės teisės tikrumo tikrinimas. Tačiau, pasikeitusių duomenų registravimas nekilnojamojo turto registre už atlyginimą neskatina šių duomenų teikėjų kuo skubiau apie juos pranešti registro tvarkymo įstaigoms, todėl registre kaupiami duomenys lieka netikslūs, nepatikimi, o susijusių registrų naudotojai, papildomai naudodami savo išteklius, priversti imtis priemonių dėl tikslių, teisingų duomenų nustatymo, t.y. rinkti duomenis pakartotinai.

Registrų centras

Ypatingai svarbūs yra šeši pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose kaupiamą informaciją naudoja ne tik registro steigėjai, tvarkytojai, bet taip pat ir gyventojai, verslo subjektai, sukaupta informacija yra būtina valstybės institucijų veikloje, naudinga tarpvalstybiniame bendradarbiavime. Pagrindiniai valstybės registrai, kurių pagrindu kuriama dauguma kitų registrų yra Juridinių asmenų, Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Adresų, Įstatymų ir kitų teisės aktų bei Hipotekos registras. Šie registrai yra labiausiai reikalingi verslo plėtrai, šalies ūkio valdymui, užsienio ryšiams. Gyventojai, juridiniai asmenys, nekilnojamasis turtas yra mūsų visuomenės pagrindas.

Pagrindinių valstybės registrų modernizavimas, t.y. vis platesnis informacinių technologijų taikymas, registro tvarkymo įstaigoms teikia vis daugiau galimybių efektyviai tvarkyti duomenis. Tvarkymo funkcijų perkėlimas į elektroninę erdvę įgalina kaupti išsamesnę, aktualesnę, tikslesnę informaciją apie šalies gyventojus, juridinius asmenis, turtą, supaprastinti sukauptos informacijos perdavimą tretiesiems asmenims ir ją efektyviau tvarkyti. Tačiau šiuo metu ne visi registrai yra pakankamai modernizuoti, o tai lemia tiek konkretaus registro papildomas materialiąsias bei žmogiškąsias išteklių sąnaudas, tiek registro duomenų vartotojų papildomas išlaidas. Šiuo metu daugumos registro tvarkymo įstaigų funkcijų vykdymas yra centralizuotas ir monopolizuotas, paslaugai gauti klientui paprastai reikia fiziškai apsilankyti registro padalinyje, be to, būtini popieriniai dokumentai, tikslui pasiekti reikia atlikti kelias procedūras skirtingose įstaigose.

Pagrindinių valstybės registrų tvarkymas turi būti efektyvus ir orientuotas į klientus. Tačiau šiuo metu dauguma registrų tvarkymo funkcijų negali būti perduotos šiuos reikalavimus atitinkantiems privataus kapitalo juridiniams asmenims (funkcijų išskaidymo galimybė), nors Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme tokia galimybė įtvirtinta.

Šiame darbe keliama hipotezė - pagrindinių valstybės registrų tvarkymo sistemos netolygus pertvarkymas, nepanaikintos perteklinės tvarkymo procedūros sąlygoja nepakankamą paslaugų kokybę bei papildomas tvarkymo institucijų ir asmenų laiko bei finansines sąnaudas.

Žodis "registras" reiškia sąrašą arba knygą, skirtą oficialiems įrašams. Tačiau tai pernelyg siauras požiūris. Reikia atkreipti dėmesį, kad registras nėra paprastas sąrašas, tai informacija, kuri saugoma tam tikru būdu, tam tikromis technologinėmis priemonėmis, tam tikroje aplinkoje ir vartojama tam tikros vartotojų rato. Registrai steigiami teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, o juose kaupiama informacija aktuali įvairioms visuomenės grupėms. Valstybės registrų įstatyme valstybės registras apibūdinamas kaip teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis ir dokumentus. Žodis "administravimas" reiškia valdymą, tvarkymą.

Dar vienas metodas naudotas šiame darbe yra sisteminės analizės metodas. Kaip jau minėta, yra šeši pagrindiniai valstybės registrai - Juridinių asmenų, Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Adresų, Įstatymų ir kitų teisės aktų bei Hipotekos. Visi šie registrai yra kertiniai, kalbant apie juose saugomų duomenų reikšmę tiek asmenų, tiek valstybės gyvenime. Kadangi alternatyvus svarbiausių objektų registravimas valstybės institucijose yra draudžiamas, t.y. objektas gali būti registruojamas tik vieną kartą, todėl pagrindiniai valstybės registrai privalo sąveikauti tarpusavyje, kad būtų užtikrintas efektyvus jų funkcionavimas ir tvarkymas.

Taip pat, šiame darbe naudojamas ir apibendrinimo metodas. Aptariant vienoje iš tvarkymų įstaigos - valstybės įmonėje Registrų centras, vykdytus tyrimus gautus rezultatus. Apžvelgus kelerių metų leidinius, buvo įsitikinta, kad autoriai paprastai apsiriboja minimaliais registro veiklos komentarais.

Įsivaizduokime valstybę, kurioje niekas negali nustatyti, kas kam priklauso, pagal adresus negalima nieko surasti, žmonių negalima priversti sumokėti jų skolos, ištekliai negali būti paprastai paversti pinigais, nuosavybė negali būti padalinama į dalis, turto aprašymas nėra sunormintas ir negali būti lengvai palyginamas, o normos, kuriomis remiantis valdomas turtas, skiriasi ne tik kaimyniniuose rajonuose, bet net skirtingose gatvėse. Taip puikiai Hernando de Soto apibūdino situaciją, kuri susidarytų, jei nebūtų valstybės reguliuojamos vieningos registravimo sistemos. Valstybinis reguliavimas yra viena iš valstybinio valdymo funkcijų, jis apibūdinamas ir užtikrinamas valstybės nustatomomis bendrosiomis taisyklėmis, kurių turi laikytis visuomeniniais santykiais susiję subjektai.

Registravimo sistemos užtikrina duomenų apie šiuos objektus kaupimą, tų duomenų patikimumą. Atliekama verslininkų legitimacija, kuri išreiškia jų, kaip subjektų, valstybinę apskaitą, duomenų, patikimumą visuomeniniu požiūriu, surinkimą, jų būklę, jų atsiradimo teisėtumą kontrolę, galimybę pakeisti ar nutraukti verslininko statusą. Valstybinio valdymo institucijos, remdamosi šia informacija, gali kurti administravimo tobulinimo strategijas, teikti teisės aktų projektus aktualioms problemoms spręsti ir pan.

Žemė yra pagrindinis ekonominės gerovės šaltinis, o jos registravimas yra efektyvaus valdymo komponentas. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos pranešime apie socialinę ir ekonominę tinkamo žemės administravimo naudą sakoma: "Valstybės turi suprasti, kad gerovei užtikrinti reikalinga efektyvi žemės registravimo sistema. Efektyvus žemės registravimas įtakoja aktyvią žemės rinką ir produktyvų žemės naudojimą." Saugumas, kuris suteikiamas užregistruoto sklypo savininkui. Registravimas yra dalis nacionalinės žemės informacinės sistemos, kuri kaupia ir tvarko su žeme susijusius duomenis. Registruojant yra būtinas sklypų identifikavimas ir pažymėjimas teisiniuose kadastro žemėlapiuose, todėl šie duomenys gali būti panaudojami sudarant fiskalinį kadastrą.

Ekonomisto Hernando de Soto iš Peru atliktas tyrimas atskleidė vakarų valstybių nekilnojamojo turto administravimo ypatybes. Šioms ir buvusioms sovietinio režimo šalims, kurios siekia sukurti šias sistemas, kad išjudintų savo ekonomikas. Hernando de Soto teigia, kad "oficialūs įrašai apie turtą ir nuosavybės teises atspindi mūsų bendrą suvokimą, kas yra ekonomiškai svarbu, kalbant apie bet kurį turto objektą".

Gyventojų registravimas asmenims ir valstybei taip pat labai svarbus. Įvairiose gyvenimo situacijose asmeniui reikia įrodyti savo vardą ir pavardę, šeiminę padėtį ir tai jis gali padaryti naudodamasis gyventojų registro išrašais. Registracija yra teisės gauti vaiko ar ligos pašalpą prielaida. Registras yra svarbus valstybinės statistikos šaltinis, kuriuo remiasi administravimo institucijos. Gyventojų registras taip pat yra ir rinkėjų sąrašo sudarymo pagrindas. Tai gerovės kūrimo vienas iš pagrindinių elementų, be jos apskritai vargu ar galima kalbėti apie efektyvų valstybės valdymą ar informacinių paslaugų teikimą visuomenei ir verslui.

Valstybės registrų tvarkymo sistema organizacine prasme nėra vienareikšmė. Yra pagrindinė tvarkymo įstaiga bei centrinės duomenų bazės tvarkymo įstaiga. Svarbiausiems registrams paskirstytų duomenų bazės atveju gali būti skiriamos teritorinės tvarkymo įstaigos arba nutolusios objektų registravimo vietos (registratoriai). Ministerija, kuriai priskirtas registras, metodiškai vadovaujanti registro kūrimui ir koordinuojanti jo funkcionavimą. Tarptautinis žodis žodyne žodis "metodiškas" [gr. - einantis paskui kokį nors metodą]. Tad galime teigti, kad vadovaujanti registro tvarkymo įstaiga nuosekliai, laikydamasi iš anksto apibrėžtų tikslų, priemonių jiems pasiekti nustato registro veikimo principus, prižiūri kaip jie įgyvendinami. Dažniausiai registro tvarkymo įstaiga - viena ar kita ministerija. O tai yra valdžios institucija, vykdanti platų spektrą funkcijų.

Vadovaujanti registro tvarkymo įstaiga turi savo funkcijas atlikti tinkamai, priešingu atveju, gali būti sprendžiamas klausimas net dėl registro likvidavimo. Šios įstaigos funkcijos. Paprastai nurodomos jos teisės ir pareigos. Vadovaujanti registro tvarkymo įstaiga turi teisę rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su registro tvarkymu ir registro duomenų sauga; organizuoti registro kompiuterinės, programinės, komunikacinės įrangos įsigijimą, nustatyti šios įrangos priežiūros reikalavimus, spręsti registro modernizavimo ir plėtimo klausimus; atlikti kitus registro nuostatuose nustatytus veiksmus. Registrų politiką Teisingumo ministerijoje formuoja Registrų departamentas. Šis registrams informacines sistemas; vykdo kitas funkcijas ir užduotis. Teisingumo ministerija yra asignavimų, skirtų Hipotekos registrui, valdytojas. Ši ministerija derina ir teikia Finansų ministerijai minėto registro biudžeto programas.

Visgi pastebūtina, kad Teisingumo ministerija nedalyvauja informacinės visuomenės politikos formavime, nors registrų sistemos plėtra ir funkcionavimo tobulinimas yra neatsiejama informacinės visuomenės politikos dalis, todėl instituciniu ir funkciniu požiūriu politikos formavimo ir vadovavimo funkcijų priskyrimas Teisingumo ministerijai nėra nuoseklus. Prisimintina, kad, pavyzdžiui, steigiant Juridinių asmenų registrą, Teisingumo ministerijai buvo pavesta vykdyti šio registro tvarkytojo funkcijas argumentuojant tuo, kad tai yra teisinis registras, kad tokį pasirinkimą sąlygoja Civilinio kodekso nuostatos, o taip pat organizaciniai įsipareigojimai Teisingumo ministerijai sukurti naujus registrus (turto arešto, testamentų ir kt.). Buvo teigiama, kad jie bus susiję su Juridinių asmenų registru, kurį būtų sunku išskirti iš Teisingumo ministerijos vadovavimo sferoje kuriamos registrų sistemos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra nedidelė valstybė, turinti ribotus finansinius išteklius, buvo nuspręsta, kad visų teisinių registrų koncentracija vienos institucijos rankose būtų logiškiausias ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Apibendrinant galime teigti, kad įgyvendindama savo funkcijas Teisingumo ministerija turi užtikrinti vartotojų, verslininkų, kitų fizinių ir juridinių asmenų civilines teises apsaugą, koordinuoti priskirtų valstybės registrų veiklą.

Gyventojų registro tarnybos steigėjas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau - Vidaus reikalų ministerija). Informacinę politiką ir jos strategiją Vidaus reikalų ministerijoje formuoja Informacinės politikos departamentas. Vadovaujantis departamento nuostatais, šis ministerijos padalinys dalyvauja organizuojant ir koordinuojant informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtros strategijos įgyvendinimą, kuri apima kur kas platesnį klausimų spektrą nei valstybės registrų sistemos politika. Ministerija yra asignavimų, skirtų Gyventojų registrui, valdytojas. Ši ministerija derina ir teikia Finansų ministerijai registro parengtas biudžeto programas. Vidaus reikalų ministerija, kaip Gyventojų registro tvarkymo įstaiga, atlieka šias funkcijas: tvarko Gyventojų registrą, užtikrina Gyventojų registro duomenų teisingumą; nustato Gyventojų registro duomenų teikimo tvarką šioms įstaigoms; tvarkyti Gyventojų registro duomenų centrinę bazę, registrui teikiamų duomenų apskaitą; užtikrinti jų apsaugą; teikti registro duomenis nemokamai valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, savivaldybės institucijoms, teismams, prokuratūroms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms institucijoms; organizuoti Gyventojų registro techninės ir programinės įr...

tags: #nekilnojamojo #turto #registro #tvarkytojas