Nekilnojamojo turto registras yra itin svarbus valstybės institutas, užtikrinantis nekilnojamojo turto teisių apsaugą ir viešumą. Šiame straipsnyje aptarsime Nekilnojamojo turto registro įstatymo turinį, jo svarbą bei Konstitucinio Teismo nutarimus, susijusius su šiuo įstatymu.
Nekilnojamojo turto registras Kaune. Šaltinis: Vikipedija
Nekilnojamojo Turto Registro Įstatymo Pagrindiniai Aspektai
Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja nekilnojamojo turto registravimo tvarką, informacijos teikimą ir kitus su tuo susijusius klausimus. Šis įstatymas užtikrina, kad informacija apie nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises ir jų suvaržymus būtų vieša ir prieinama suinteresuotiems asmenims.
Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro nuostatų atitiktį Konstitucijai, pabrėžė keletą esminių aspektų, susijusių su duomenų apsauga ir teise į teisminę gynybą.
Konstitucinio Teismo Nutarimai ir Jų Įtaka
Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 4 d. pažymėjo, kad dalis Nekilnojamojo turto registre saugomos informacijos laikytina asmens duomenimis, kuriais pasinaudojus gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta asmens tapatybė. Šioje byloje pabrėžta, kad vieša yra ne visa Nekilnojamojo turto registre esanti informacija, o tik ta, kuri yra susijusi su nekilnojamaisiais daiktais, nuosavybės bei kitomis daiktinėmis teisėmis į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymais.
Informacija apie teisių į nekilnojamąjį turtą turėtojus, taip pat Nekilnojamojo turto registre saugomuose dokumentuose, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, esantys kitų asmenų duomenys nėra vieši.
Advokato Teisės ir Teisminė Gynyba
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į advokato vaidmenį teisingumo vykdymo procese. Nutarime paminėta, kad advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą ir teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, dalyvauja teisingumo vykdymo procese ir padeda įgyvendinti konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Taigi asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų.
Iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla pareiga numatyti tokias advokatų teises, kad jie galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir teikti veiksmingą teisinę pagalbą gaudami valstybės ir savivaldybių institucijų turimą asmens teisėms įgyvendinti būtiną informaciją.
Vadinasi, konstatuota nutarime, įstatymų leidėjas, reguliuodamas Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos teikimą, privalo nustatyti tokią duomenų teikimo tvarką, kad advokatas, pateikęs motyvuotą prašymą ir įrodęs prašomos informacijos ryšį su konkrečios teisinės pagalbos asmeniui teikimu, gali gauti informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti.
Įstatymų leidėjas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje nenustatęs advokatams tokios teisės, pažeidė konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, nesilaikė konstitucinio proporcingumo principo.
Šioje byloje pareiškėjas prašė ištirti ir Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Nuostatų 88, 97 punktuose nustačius tris duomenų gavėjų klases, kurioms priskirtiems asmenims teikiama skirtingos apimties informacija, Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos gavimo ribojimas kai kurioms asmenų grupėms buvo (ir yra) nustatytas tik poįstatyminiu teisės aktu - Vyriausybės nutarimu.
Nutarime pabrėžta, kad jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, susidarytų teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, kuris iš esmės sutrikdytų Nekilnojamojo turto registre saugomų duomenų teikimo tvarką ir kuriam pašalinti reikalingas tam tikras laikas. Dėl to šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai skelbtinas 2011 m.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai, sprendimai ir išvados).
Apibendrinant, Nekilnojamojo turto registro įstatymas yra svarbus teisės aktas, užtikrinantis nekilnojamojo turto teisių apsaugą. Konstitucinio Teismo nutarimai padeda užtikrinti, kad šis įstatymas atitiktų Konstituciją ir užtikrintų asmens teises į teisminę gynybą ir duomenų apsaugą.
Nekilnojamo turto registro dokumentų skaitmenizavimas ir saugojimas - Marijus Čižas
Duomenų gavėjų klasės pagal Vyriausybės nutarimą
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Nuostatų 88, 97 punktuose nustačius tris duomenų gavėjų klases, kurioms priskirtiems asmenims teikiama skirtingos apimties informacija, Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos gavimo ribojimas kai kurioms asmenų grupėms buvo (ir yra) nustatytas tik poįstatyminiu teisės aktu - Vyriausybės nutarimu.
| Duomenų gavėjų klasė | Informacijos apimtis | Teisinis pagrindas |
|---|---|---|
| Pirmoji klasė | Pilna informacija | Įstatymas |
| Antroji klasė | Ribota informacija | Vyriausybės nutarimas |
| Trečioji klasė | Minimali informacija | Vyriausybės nutarimas |
Nekilnojamojo turto sandoriai. Šaltinis: Regia.lt
tags: #nekilnojamojo #turto #registro #istatyme