Nekilnojamojo turto registravimas yra svarbus procesas, užtikrinantis nuosavybės teisių apsaugą ir teisinį aiškumą. Lietuvoje šis procesas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais. Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto registravimo tvarką taikos sutarties pagrindu, atsižvelgiant į teisinę bazę ir praktinius aspektus.
Teisinė Bazė
Nekilnojamojo turto registravimo tvarką Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai.
- Civilinis kodeksas
- Nekilnojamojo turto registro įstatymas
- Kiti poįstatyminiai aktai
Šie teisės aktai nustato nekilnojamojo turto registravimo procedūras, reikalavimus dokumentams ir kitus svarbius aspektus.
Taikos Sutartis Kaip Pagrindas Registravimui
Taikos sutartis - tai susitarimas tarp ginčo šalių, kuriuo jos abipusėmis nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą. Pagrindiniai punktai apie taikos sutartis dėl nekilnojamojo turto:
- Taikos sutartis - tai susitarimas tarp ginčo šalių, kuriuo jos abipusėmis nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą.
- Teismas patvirtina taikos sutartį, jeigu ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
- Patvirtinta teismo taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra privaloma vykdyti.
Jei taikos sutartimi yra sprendžiami klausimai, susiję su nekilnojamuoju turtu, ji gali būti pagrindas įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.
Reikalingi dokumentai
Norint įregistruoti nekilnojamąjį turtą taikos sutarties pagrindu, būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Taikos sutarties originalą arba notaro patvirtintą kopiją.
- Dokumentus, patvirtinančius šalių tapatybę (pasus arba asmens tapatybės korteles).
- Kitus dokumentus, reikalingus pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą.
Registravimo Procedūra
Registravimo procedūra apima kelis etapus:
- Dokumentų pateikimas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
- Dokumentų patikrinimas ir įvertinimas.
- Sprendimo dėl registravimo priėmimas.
- Duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą.
Svarbu pažymėti, kad registravimo procesas gali užtrukti tam tikrą laiką, priklausomai nuo dokumentų kiekio ir registro tvarkytojo užimtumo.
Notaro vaidmuo registruojant nekilnojamąjį turtą
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.
Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Paveldėjimo ypatumai ir Europos paveldėjimo pažymėjimas
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:
- Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale.
- Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.
Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys).
Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Dokumentų tvirtinimas ir liudijimas
Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui.
Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti. Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.
Faktas, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinamas fiziniam asmeniui atvykus į notaro biurą arba šio fizinio asmens buvimo vietoje.
Kiti notariniai veiksmai
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.
Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą.
Pirkėjai vis dažniau atkreipia dėmesį į įsigyjamo NT duomenis, registruotus Nekilnojamojo turto registre.
Jau įprasta, kad, įsigyjant NT, domimasi, ar turtas nėra įkeistas, areštuotas, ar nėra apribota savininko teisė juo disponuoti.
Jei nekilnojamasis turtas yra įkeistas, tai savaime neužkerta kelio sudaryti NT pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu hipotekos (įkeitimo) sutartyje nenustatyta kitaip ir yra gaunamas atitinkamas kreditoriaus sutikimas, o pirkėjas sutinka prisiimti galimas rizikas.
Pirkėjui ne mažiau svarbu išsiaiškinti ir tai, ar tretieji asmenys neturi kitų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į planuojamą įsigyti nekilnojamąjį turtą, tokių kaip nuoma, panauda, servitutas ir pan.
Neretai siūloma už patrauklią kainą įsigyti nekilnojamojo turto dalį.
Planuojant įsigyti NT, kuris priklauso keliems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, būtina įvertinti tokio turto naudojimo galimybes ateityje: turtas, priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Kita vertus, naudinga sužinoti, ar bendraturčiai nėra susitarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio NT naudojimosi tvarkos.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą NT dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.
Pažymėtina, kad žemės sklypo perleidimo atveju teisės aktai pirmumo teisės įsigyti šį turtą nesieja išimtinai su šio priklausymu bendrosios nuosavybės teise.
Žemės sklypo pirkimo-pardavimo klausimus reglamentuojantys teisės aktai nustato platesnį ratą asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą.
Pavyzdžiui, asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
Siekdami išvengti nemalonių staigmenų, pirkėjai paprastai taip pat pasitikrina, ar teisės aktai nenustato kokių nors planuotos veiklos apribojimų įsigyjamam NT ar teritorijai, kurioje yra šis turtas.
Taip pat svarbu žinoti, kokios yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ar NT nėra kultūros paveldo objektas, ar NT nėra sanitarinės apsaugos zonoje, kultūros paveldo vertybės vietovėje ar kitokio pobūdžio saugomoje teritorijoje.
Artėjant rugsėjui, tradiciškai daugės būsto nuomos atvejų ir sudaromų būsto nuomos sutarčių.
Iš viso šiuo metu Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR) yra įregistruota 20,2 tūkst. galiojančių būsto nuomos sutarčių, o šiais metais šalyje įregistruota jau 3,1 tūkst. būsto nuomos sutarčių.
Daugiausiai būsto nuomos sutarčių įregistruota Vilniuje (beveik 1 tūkst. šiemet, 1,2 tūkst.
Nuomos sutarčių registracija apsaugo ir nuomininką, ir nuomotoją nuo galimo kitos sutarties šalies nesąžiningumo, aiškiai apibrėžia abiejų šalių teises ir pareigas, užtikrina sutarties sąlygų laikymąsi, prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos skaidrumo ir efektyvesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą.
Registrų centras atkreipia dėmesį į tai, kad nuomos sutarties teisinė registracija neturi jokios įtakos nuomos santykiams, tačiau tik įregistruota sutartimi galima remtis teisme ar kitose institucijose, jei tarp nuomininko ir nuomotojo kyla ginčas.
Svarbu žinoti, kad pasirašius būsto nuomos sutartį, ją įregistruoti NTR reikėtų per 30 dienų. Tai gali atlikti bet kuri iš sutarties šalių, priklausomai nuo jų tarpusavio susitarimo.
Prašymą įregistruoti arba išregistruoti juridinį faktą apie sudarytas nuomos sutartis gali paduoti bet kuris šios sutarties įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą galima pateikti asmeniškai klientų aptarnavimo padalinyje, paštu arba elektroniniu būdu.
Pateikiant prašymą el. būdu, jis turi būti pasirašomas saugiu el. parašu, tačiau tada ir pati nuomos sutartis turi būti sudaryta kaip elektroninis dokumentas, pasirašyta elektroniniais šalių parašais, t. y. tokiu atveju nuskenuotos rašytinės sutarties kopijos netinka.
Jeigu prašymas teikiamas paštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis, prašyme įregistruoti juridinį faktą apie nuomos sutartį turi būti nurodoma įsipareigojimas apmokėti už atliktus darbus, ar pageidaujama gauti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, parengtų ir (ar) pateiktų dokumentų atsiėmimo vieta ir (ar) jų pateikimo būdas (pvz.
Juridinio fakto apie sudarytos nekilnojamojo daikto nuomos ar panaudos sutarties įregistravimo NTR paslaugos kaina - 2,90 Eur, jei darbas atliekamas įprastais terminais, t. y. per 5 darbo dienas.
NTR registruojamos paprastos rašytinės arba notarinės formos nuomos sutartys. Nuomos sutarties notariškai tvirtinti nebūtina.
Nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir R. K. prašymą, teismas 2018 m. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Pareiškėjai A. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų įgijimo asmeninės nuosavybės teise.
Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. K. motina S. K.. Mažeikių rajono 2 notaro biuro notarė 2017-07-24 išdavė liudijimą, Notarinio registro Nr. 2-2045, kuriuo paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) mirusios S. K. įpėdinė pagal įstatymą yra jos dukra R.
Klaipėdos rajono liaudies teismas 1978-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212/1978m. buvo nutraukta S. K. ir A. K. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374, pagrindu S. K. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruoti nekilnojamieji daiktai - 56/100 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 50/100 dalis pastato - daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - tvartas (unikalus Nr.
Civilinė byla Nr. (Proceso Nr. 2012 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir J. S.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, šalims suteikiama teisė tarpusavio nuolaidomis užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
Pareiškėjas panaudos sutarties pagrindu naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas yra neįgalų asmenį slaugantis asmuo, draustas visiškos negalios invalidus slaugančių asmenų draudimu, pajamų neturi.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.
tags: #nekilnojamojo #turto #registracija #taikos #sutarties #pagrindu