Valdžia nuolat ieško būdų, kaip surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Apmokestinant nekilnojamąjį turtą, situacija iškart pasikeistų, nes nekilnojamojo turto mokestis turi būti, nes jis apsaugo nuo kainų burbulo.
Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje, jo įtaką gyventojams ir galimas alternatyvas.
Nekilnojamojo turto mokestis: esmė ir tikslai
Seime rimtai svarstomas nekilnojamojo turto mokestis yra ne rimtas mokestinis pasiūlymas, o nevykusi parodija, kuri apskritai niekada neturėjo išvysti dienos šviesos.
Siūlomos naujovės
Naujai pateiktame nekilnojamojo turto mokesčio projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio mokestį 0,05-4 proc. intervale taikyti būstui. Tai reikštų, kad priklausomai nuo konkrečios savivaldybės, turto vertės ir nustatyto mokesčio intervalo, mokestis gali sudaryti nuo 5 iki 8 000 Eur per metus, o tam tikrais atvejais - ir daugiau.
Paskutinį kartą būstų mokestinė vertė nustatyta 2021 m. ir galios iki 2026 m. Tad realybėje šio mokesčio tikslas yra ne prabangaus būsto apmokestinimas, o visuotinis turto apmokestinimas, sulyginant prabangius būstus sostinėje ar Nidoje su Pagėgiais arba Zarasais.
Jau dabar, pačių projekto iniciatorių teigimu, taikant 0,05 proc. tarifą iš NT mokesčio būtų surenkama apie 9,5 mln. eurų, o 1 proc. tarifą - 191 mln. eurų. Jei būtų taikomas maksimalus 4 proc. tarifas, iš jo būtų surenkama daugiau nei 700 mln. eurų per metus.
Todėl ekonomistai ir ekspertai neabejoja, kad įvedus visuotinį NT mokestį, pradžioje pritaikius mažiausią tarifą, vėliau jis būtų didinamas, nes bus sukurta sistema, leidžianti manipuliuoti.
Socialinis aspektas
Dar vienas nekilnojamojo turto mokesčio blogis yra tai, kad jis bus taikomas visiems, nepriklausomai nuo to, kiek nekilnojamojo turto turi žmogus - ar vieną būstą ar penkis, neatsižvelgiant į tai, kaip turtas yra įgytas - ar paveldėtas, ar pirktas paėmus paskolą iš banko, ar iš savo lėšų. Ar jis naudojamas nuomai, ar nuolatiniam gyvenimui.
Nekilnojamojo turto mokestis yra nesąžiningas, nes siūlomas know how - medianų (vidutinės vertės konkrečioje savivaldybėje apskaičiavimo mechanizmas) taikymo metodas sudaro sąlygas panašiai apmokestinti visiškai nelygiaverčius būstus esančius Vilniuje ar Nidoje ir Kėdainiuose ar Biržuose (savivaldybėms nustačius tuos pačius mokesčio procentus).
Akivaizdu, kad didžiausia šio mokesčio našta pirmiausia atsiguls ant vidutines pajamas gaunančių, sąžiningai dirbančių ir mokesčius mokančių, dažnai mažus vaikus turinčių žmonių pečių, kurie jau ir taip turi būsto kreditus bei moka smarkiai pakilusias būsto palūkanas, kurios atskirais atvejais padidėjo kartais, o ne procentais.
Taip pat ant visus vyresnio amžiaus žmonių, kurie, sąžiningai dirbdami visą gyvenimą, turi savo nekilnojamąjį turtą, tačiau jų pensijos yra tokios mažos, kad papildomos išlaidos jiems taptų nepakeliama našta.
Todėl labai keista, kodėl nekilnojamojo turto palaikytojų chore Seime labai garsiai ir aiškiai girdisi socialdemokratų partijos balsai, nors jeigu jie laikytųsi tikrųjų, socialdemokratinių vertybių, tokiam mokesčiui niekada negalėtų pritarti.
Alternatyvūs pajamų šaltiniai valstybei
Valdžia karštligiškai ieško būdų surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Kur dar valstybė gali gauti pajamų?
- Valstybinės žemės pardavimas. Yra daugybė sklypų tarp privačių namų ir gatvių, kurie priklauso valstybei, tačiau gyventojai jais naudojasi nelegaliai. Už tą valstybinę žemę galima gauti 400-500 milijonų litų - tiesiog leisti žmonės ją išsipirkti, nes daugiau niekas ja nesinaudoja, o čia naujų sklypų suformuoti negalima. Pusė lėšų keliautų į savivaldybės, pusė - į valstybės biudžetą.
- Valstybės turto pardavimas. Nedirba valstybės turtas: garažai, sandėliukai, nenaudojami, apleisti pastatai. Jeigu nepardavei - tenka savivaldybei išlaikyti, mokėti už šildymą.
- Autostrados mokestis. Pagaliau galime įvesti autostrados mokestį. Vien užsieniečių kiek pravažiuoja vasarą.
Nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinimas
GPM (gyventojų pajamų mokestis) mokamas už nekilnojamojo turto pardavimą, jei šis turtas nuosavybės teise buvo valdomas trumpiau nei 10 metų, išskyrus tam tikras išimtis.
Tačiau galioja kita išimtis: jeigu parduodamo turto (buto) pajamos bus tiesiogiai panaudotos kito nekilnojamojo turto (kotedžo) įsigijimui ar užbaigimui per vienerius metus nuo pardavimo, tuomet GPM galite nemokėti.
Parduodant būstą GPM taikomas ne nuo visos gautos sumos, o tik nuo pelno. Jis apskaičiuojamas atėmus iš pardavimo kainos būsto įsigijimo kainą ir privalomas išlaidas, tokias kaip notarų ar Registrų centro mokesčiai. Nuo gauto skirtumo skaičiuojamas 15 proc.
Jeigu per metus visos jūsų tokios pajamos kartu su kitomis ne iš darbo gaunamomis pajamomis viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių sumą (2025 m. - 253 tūkst. eurų), viršijanti dalis apmokestinama didesniu - 20 proc.
Dviračio žinios. Nekilnojamo turto gyventojas: NT mokestis turi būti „kvadratas – euras“
Išvados
Nekilnojamojo turto mokestis yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis išsamaus įvertinimo ir diskusijų. Svarbu atsižvelgti į galimą poveikį gyventojams, ypač tiems, kurių pajamos yra ribotos. Taip pat būtina ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių valstybei, kurie nesunkintų žmonių finansinės padėties.
tags: #nekilnojamojo #turto #mokestis #trinkeles