Geriausi nuotraukų formatai: išsamus vadovas

Šiuolaikiniame internete, kur vartotojai išrankūs ir nekantrūs, nuotraukų optimizavimas tapo esminiu veiksniu siekiant užtikrinti sklandų ir malonų vartotojo patirtį. Nuotraukų optimizavimas - tai procesas, kurio metu kuriamos ir pateikiamos aukštos kokybės nuotraukos tinkamiausiu formatu, dydžiu ir raiška. Taipogi, tai apima tikslų nuotraukų aprašymą naudojant metaduomenis (foto pavadinimas/alt tekstas/failo pavadinimas), kad paieškos sistemų robotai galėtų lengvai skaityti informaciją ir suprasti puslapio kontekstą.

Pasak HTTP Archive, 2018 metais nuotraukos sudarė 21 % vidutinio tinklalapio svorio, ir šis skaičius per pastaruosius metus išaugo dar labiau. Didelės nuotraukos stipriai veikia svetainės greitį ir našumą. Optimizavę nuotraukų dydį, nesumažindami jų kokybės, galite paspartinti svetainės greitį, pagerinti vartotojo patirtį (angl. user experience) ir padidinti SEO reitingus.

Dažniausi nuotraukų formatai - PNG, JPEG, GIF. Kiekvienas formatas turi savų privalumų, todėl verta žinoti, kuris geriausiai tinka konkrečiam atvejui.

Pagrindiniai vaizdų failų formatai

Pirmiausia apžvelgsime plačiausiai naudojamus grafikos standartus ir kuo jie vienas nuo kito skiriasi.

GIF (Graphic Interchange Format)

GIF (Graphic Interchange Format) - formatas, sukurtas vienos iš stambiausių interneto tiekėjų specialiai tam, kad vaizdus perduoti per internetą. Failai gaunasi maži, kokybė irgi pakenčiama. Šis formatas tik internete ir tenaudojamas, kadangi palaiko tik indeksuotų spalvų atvaizdus (256 spalvos). Kita GIF versija leidžia į vieną failą sudėti kelis skirtingus atvaizdus, kurie interneto naršyklėse rodomi vienas po kito - taip gaunami trumpos animacijos ir panašiai. Be to, vieną iš indeksuotų spalvų galima padaryti permatomą, todėl paveiksliukas gali būti be fono. Fotografijoje nenaudojamas.

PNG (Portable Network Graphics)

PNG (Portable Network Graphics) - panašiai kaip GIF, skirtas grafikai saugoti, bet turi keletą reikšmingų patobulinimų: spalvų skaičius neribojamas o vaizdo permatomumas gali būti tolygus (ne yra/nėra kaip GIF'e).

TIFF (Tagged Image File Format)

TIFF („Tagged Image File Format“) failai yra įprasti leidybos, nuotraukų redagavimo ir grafinio dizaino srityse. Tai universalus, standartinis įvairių kompiuterinių programų formatas, tačiau dėl prasto suderinamumo internetu JPEG failai tapo populiaresni. TIFF yra geras pasirinkimas, jei ieškote didelės skiriamosios gebos, sluoksniavimo, skaidrumo bei glaudinimo be praradimų ir su praradimais lankstumo.

Šis formatas yra specialiai sukurtas saugoti skenuotus atvaizdus. Tai vienas pagrindinių formatų tiek naudojant pagal paskirtį (saugant skenuotus atvaizdus), tiek spaudoje, dirbant su iliustracijomis. Galimi keli suspaudimo algoritmai, kurie įgalina tiek išlaikyti visą informaciją (turint didelį failą), tiek ir suspausti failo dydį (mažėjant kokybei). Šis formatas yra kai kuriuose skaitmeniniuose fotoaparatuose, tačiau naudoti jį nelabai verta. Kodėl - paaiškinsiu vėliau.

Tiek PNG, tiek TIFF yra puikus pasirinkimas sudėtingiems atvaizdams rodyti. Tačiau PNG paprastai yra mažesnio dydžio, todėl galimai geriau tinka svetainėms. Kita vertus, TIFF dažnai yra geriausias pasirinkimas profesionaliam naudojimui, nuskaitymui ir spausdinimui.

Nors TIFF failai palaiko skaidrumą, jie nesuderinami su daugeliu žiniatinklio programų. Kai kuriais atvejais gali tekti redaguoti TIFF failą, kad gautumėte reikiamus rezultatus. Paprastai tai reiškia arba pašalinti pikselius, arba naudoti sluoksnį jiems paslėpti. Kadangi TIFF palaiko sluoksniavimą, tai įmanoma.

TIFF failo tipo universalumas ir suderinamumas - labai svarbūs komerciniu požiūriu, jie yra suderinami su įvairiomis operacinėmis sistemomis ir programomis.

Spausdinimo projektai ne iki galo optimizuoja PNG grafiką. PNG nepalaiko CMYK spalvų, kuri įprastai naudojama spausdinimo pramonėje. Kita vertus, TIFF yra visiškai optimizuotas spausdinimui ir palaiko tiek CMYK, tiek RBG spalvas. Kartu su RAW tai vienas populiariausių aukštos kokybės grafinių spaudinių ir nuotraukų formatų.

TIFF taip pat dažnai pasirenkami aukštos kokybės nuskaitymui. Jei jums reikia nuskaityti rankų darbo meno kūrinius ar nuotraukas, tikriausiai gausite juos TIFF failo formatu.

JPEG (Joint Photographic Experts Group)

JPEG: Tinka nuotraukoms su daug spalvų, nes failas gali būti suspaustas mažesniu dydžiu išlaikant kokybę.

JPEG (Joint Photographic Experts Group) - plačiausiai naudojamas formatas. Naudojamas suspaudimo algoritmas leidžia kontroliuoti, kiek duomenų prarandama failo mažėjimo sąskaita. Šiuo formatu saugant, iš vaizdo panaikinama ta informacija, kuri nepastebima (arba mažai pastebima) žmogaus akims. Įvairiose programose bei fotoaparatuose skirtingai vadinami suspaudimo lygiai: Photoshop naudoja nuo 1 (prasčiausia kokybė, mažas failas) iki 12 (geriausia kokybė, didelis failas). Kitos programos naudoja procentus: nuo 1 arba 10 ((prasčiausia kokybė, mažas failas) iki 100 (geriausia kokybė, didelis failas). Fotoaparatuose lygiai įvardinami dar įvairiau. Pvz. „Canon" fotoaparatuose yra „normal", „fine", „super fine". „Nikon" - „Basic", Normal", „Fine". „Olympus" - „standart", „high", „super high". Ir taip toliau.

JPEG yra plačiausiai naudojamas skaitmeninio atvaizdo formatas. Beveik visi fotoaparatai - tiek rankiniai, tiek išmanieji telefonai - gali fotografuoti JPEG formatu. Dauguma skaitytuvų taip pat tai daro. Nors JPEG rinkmenos gali būti labai aukštos kokybės, jos ypač naudingos, nes pasireiškia puikia kokybe mažuose formatuose. Jos užima mažiau vietos fotoaparato atminties kortelėse ir kopijuojamos arba atsisiunčiamos greičiau nei BMP rinkmenos, todėl puikiai tinka el.

JPEG 2000 arba J2K

JPEG 2000 arba J2K - perspektyvinis, labai geras vaizdo formatas vis nepasiekiantis vartotojų.

RAW

RAWTai yra pirmasis formatas, skirtas vaizdų kūrimui. Šis vaizdo tipas yra nesuspaustas, esantis pradinėje vaizdo fiksacijos formoje. Formatą palaiko ne kiekvienas įrenginys. Jis dažniausiai randamas fotografijos srityje, būdamas profesionalių fotoaparatų pagrindiniu formatu. Šis failo tipas apima visus fiksacijos detalius, nes yra formatas, suteikiantis labai didelį redagavimo diapazoną.

BMP

Abi rinkmenos yra taškinės, siekiančios kompiuterinės grafikos ir skaitmeninės fotografijos pradžią. Abejose rinkmenose taip pat yra aukštos kokybės atvaizdai, kuriuos galima suglaudinti. JPEG rinkmenos suglaudinamos automatiškai, tačiau atvaizdo duomenys, kuriuos prarandate, kai tai įvyksta, yra vos pastebimi akiai. Šis procesas netgi gali sumažinti JPEG rinkmenas iki 5-10 % nuo pradinio dydžio. Kita vertus, BMP rinkmenos paprastai yra didesnės nei JPEG.

BMP tikslas yra turėti kuo daugiau informacijos. Kai tik išsaugojate vaizdą JPEG formatu, jis suglaudinamas. JPEG glaudinimo procesas žinomas kaip veikiantis su praradimais - su kiekvienu įrašymu, keitimu, redagavimu, glaudinimu ar neglaudinimu vis daugiau informacijos ištrinama visam laikui. BMP rinkmenos nėra suglaudintos. Jei norite glaudinti BMP rinkmeną, turite tai padaryti rankiniu būdu. O jei norite išglaudinti atvaizdą, galėsite atkurti visą jo dydį ir informaciją. BMP rinkmena paprastai yra aukštesnės kokybės nei JPEG.

BMP atvaizde kiekvienas pikselis turi savo specifinę spalvą. Rinkmenoje taip pat gali būti informacijos, pvz., spalvų ryškumo, spalvų profilių, alfa kanalų ir pan. Tai suteikia BMP atvaizdams didesnę skiriamąją gebą nei JPEG rinkmenoms.

Nei BMP, nei JPEG nėra idealūs nuotraukoms spausdinti. BMP rinkmenos išsaugo ir redaguoja vaizdus, tačiau atsispausdina ne itin gerai. Galite spausdinti JPEG atvaizdus, tačiau juos geriau naudoti internete. Tokios rinkmenos, kaip, pvz.,TIFFirDNG, daug labiau tinka aukštos kokybės spausdinimui.

BMP rinkmenos veiks efektyviausiai su „Microsoft Windows“ ir OS/2 operacinėmis sistemomis. Jei naudojate „Microsoft“, BMP rinkmenos turi daug integruotų pranašumų. JPEG randama visur ir jos labai universalios, nesvarbu, kokią operacinę sistemą naudojate.

JPG, RAW ar TIFF?

Grįžtame tik prie fotoaparatų. Daugelyje skaitmeninių foto kamerų nuotrauka apsprendžiama dviem dydžiais: vaizdo dydžiu ir kokybe. Vaizdo dydis - kiek taškų bus per visą nuotraukos ilgį, ir kiek per jos aukštį. Aišku, kuo daugiau - tuo geriau. Sumažinti nuotrauką bus galima visada, ramiai sau atsisėdus prie kompiuterio, ir apkarpyti lengviau bus, o jau atvirkščias veiksmas (iš mažos padaryti didelę) bus kur kas sudėtingesnis, ir gaunama kokybė patenkins tikrai nedaugelį. Be to, norint daryti popierines nuotraukas sumažinta kokybė labai jausis.

Antras dydis, apie kurį jau buvo kalbėta - kokybė, t.y. JPEG formatu fotografuojant - suspaudimo laipsnis. Primygtinai rekomenduoju nusistatyti ir didžiausią vaizdo dydį, ir mažiausią suspaudimo laipsnį - paskui neteks gailėtis, kad „toks gražus kadras, ir nieko normaliai nesimato"...

Vis pasigirsta, kad „reikia fotografuoti į RAW", kad gaunama kokybė geresnė, nei naudojant JPEG. Kaip yra iš tikro? Tam, kad paaiškinti, turiu labai jau supaprastintai pavaizduoti, kaip dirba skaitmeninis fotoaparatas.

Per objektyvoi lęšius atsispindėjusi nuo fotografuojamo objekto šviesa krenta ant matricosi. Kompaktiniuose fotoaparatuose jos plotis būna paprastai nuo ~4 iki ~8 mm, aukštis - nuo ~3 iki ~6 mm., o įstrižainė - nuo ~5 iki ~10 mm (skaičiai apytiksliai, tačiau galima maždaug palyginti su APS-C DSLRi (dažniausiai naudojami dabar skaitmeniniai veidrodiniaii fotoaparatai), kur matricos dydžiai yra atitinkamai ~23mm, ~17 mm ir įstrižainė ~28mm. Pilno kadro skaitmeniniuose fotoaparatuose (Full frame DSLR) matrica yra tokio pat dydžio, kaip ir juostelės kadras, t.y. 36 x 24 mm, įstrižainė - 43,3 mm).

Matrica analoginį signalą, t.y. spalvą, šviesos stiprumą paverčia skaitmeniniu signalu. Tada tik nuskaityta, bet dar neapdorota informacija (neapdorota todėl, kad šviesa išskaidoma į tris šviesos kanalus - raudoną, žalią ir mėlyną) siunčiama į fotoaparato procesorių, kuris visus tuos sluoksnius sujungia, sumažina, suspaudžia bei pritaiko kontrasto, spalvingumo, baltos balanso ir kitas korekcijas, atsižvelgdamas į duotus nustatymus. Viso to proceso rezultatas - JPEG (arba, kai kuriose kamerose - TIFF) failas. O RAW yra visa ta neapdorota informacija, kuri įrašoma į kortelę aplenkiant procesorių bei visas jo atliekamas korekcijas. Aišku, failo dydis įspūdingas - apie 10 MB, tačiau kokios jo koregavimo galimybės!

Pavyzdžiui, turbūt yra tekę fotografuoti be blykstėsi kambaryje su dirbtiniu apšvietimu? Spalvos nuotraukoje tikrai nebus natūralios. Tas pats ir su sniego, rūko fotografavimu. Galima, aišku, pasinaudoti rankiniu baltos balanso nustatymu, tačiau tai užima pakankamai daug laiko. O RAW galima pakoreguoti taip, kad balta nuotraukoje ir būtų balta, o ne tik kažkas panašaus.

Taip pat RAW formatas leidžia ištaisyti gan grubias eksponavimo klaidas - jei per tamsu, tai šviesinant nebus tokio kokybės nuostolio, kaip kad koreguojant JPEG failą. RAW formatas visai pagrįstai lyginamas su negatyvu tradicinėje fotografijoje. Baltosi balansas ir eksponavimo korekcija - tik keli šio formato privalumai. O kur dar kiekvieno spalvos kanalo lygio reguliavimas, praplėsto dinaminio diapazono galimybės, kai kuriuose fotoaparatuose netgi detalumas geresnis, kai konvertuojama į JPEG ne fotoaparato procesoriaus pagalba, o specialių, tam pritaikytų programų. Netgi automatiškai konvertuojant iš RAW į JPEG tų pačių programų pagalba kokybė bus geresnė.

Pastarasis formatas į kortelę rašomas jau po fotoaparato procesoriaus apdirbimo, taigi, informacijos nuotraukoje bus beveik tiek pat, kaip ir JPEG formatu saugant, tik failo dydis atitiks, o gal ir viršys RAW failo dydį. Todėl visiškai nesąmoningas atrodo kai kurių gamintojų akcentavimas, kad tame ar kitame fotoaparate palaikomas TIFF formatas - šiek tiek didesnė kokybė nepateisina keletą kartų didesnės failo apimties.

Fotografuojant didelio kontrastingumo nuotraukas (pavyzdžiui dangus ir tamsi žemė), nuotraukas, kurios gali reikalauti papildomo apdirbimo (pvz. dėl baltos balanso), taip pat tais atvejais, kai galimos eksponavimo klaidos. Čia parašiau tik dalį viso to, ką turėtų žinoti norintis ne tik nufotografuoti, bet ir gauti gerą bei kokybišką nuotrauką.

Kitos nuotraukų optimizavimo praktikos

Be WEBp pranašumų, yra ir kitų nuotraukų optimizavimo praktikų, kurias galite įdiegti, kad pagerintumėte savo svetainės našumą:

• Nuotraukų dydžio keitimas: Pasirinkite tinkamą nuotraukų dydį, atsižvelgiant į jų paskirtį ir puslapio išdėstymą. Nenaudokite didesnių nuotraukų, nei reikia, nes tai padidins failo dydį ir sulėtins puslapio įkėlimo laiką.
• Suspaudimas: Naudokite nuotraukų kompresavimo įrankius, kad sumažintumėte failo dydį neprarandant reikšmingos vaizdo kokybės.
• Pavadinimų ir aprašymų optimizavimas: Pasirinkite apgalvotus pavadinimus ir aprašymus, kuriuose būtų naudojami raktiniai žodžiai, atitinkantys nuotraukos turinį. Tai pagerins vaizdo paieškos rezultatus ir padidins svetainės matomumą. Pavyzdžiui, vietoje img123.jpg naudokite moterų-kirpykla-žaliakalnis.jpg.
• Alternatyvus tekstas (alt text): Įtraukite alternatyvų tekstą visoms nuotraukoms, apibūdinantį vaizdą ir jo kontekstą. Tai padės pagerinti svetainės prieinamumą ir SEO rezultatus.
• Naudokite unikalias nuotraukas. Naudodami tik „stock“ nuotraukas, nesulauksite tokios pat SEO naudos kaip keldami unikalų turinį. Skirtingos nuotraukos leidžia geriau perteikti prekės ženklą ir suteikia pridėtinę vertę, kurios negalės pasiūlyti kitos svetainės.
• Įtraukite nuotraukas į svetainės žemėlapį (angl. sitemap).

Įgyvendindami šias nuotraukų optimizavimo praktikas, ypač naudojant WEBp formatą, galite žymiai pagerinti savo svetainės našumą, vartotojo patirtį ir paieškos sistemų reitingus.

Popieriaus formatai

ISO 216 yra tarptautinis popieriaus formatų standartas sukurtas 1975 metais. Šį standartas apibrėžia tris formatus A, B ir C. Šį standartą naudoja visos šalys išskyrus Kanadą ir JAV.

Norint gauti kokybišką darbą ir sugaišti mažiau laiko, failus pateikite pilnai paruoštus ir tinkamus gamybai. Patys populiariausi lapų formatai, kuriuos naudojame savo spaustuvėje yra A4, A5, A3 ir A6, taip pat dažnai, bet truputėlį rečiau naudojame A2, A1, A0 ir A7 formatus. Nepaisant jų populiarumo, dažnai pamirštame jų tikslų dydį, todėl apačioje jį jums priminsime.

Skirtingi spaudos darbų failai turi skirtis nuo kitų. A tipo formatas yra dažniausiai naudojamas Europoje. Šio formato pavadinimus visi puikiai pažįstame, bet kartais sunku prisiminti dydžius. Apačioje pamatysite lentelę, kuri jums padės sužinoti norimo formato tikslų dydį.

Spaudos produktų gamyboje jie taip pat dažnai naudojami. Kiekvienas produktas turi apibrėžtus savo formatus pavyzdžiui skrajutės dažniausiai būna A5 ir A6 formato, dokumentai dažniausiai spausdinami ant A4 formato, o plakatai spausdinami ant A3, A2, A1 ir A0 formatų.

Kiekviena kaina yra skaičiuojama individualiai, priklausomai nuo puslapių skaičiaus, produkto, medžiagiškumo, užbaigimo darbų, užsakytų papildomų produktų, kliento lojalumo, medžiagų panaudojimo, gamybos termino, užimtumo ir kitų faktorių. Norint gauti tikslią savo kainą, susisiekite el.

B lapas yra vienas iš tarptautinių standartinių popieriaus formatų, kuris apibrėžiamas ISO 216 standartu. Tai yra standartas, kuris apibrėžia popieriaus dydžius ir dydžių santykius. Šis formatas dažniausiai naudojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Įdomu tai, kad kiekvienas B lapo dydis yra susietas su kitais B lapų dydžiais. Tai leidžia lengvai keisti maketo dydį, paliekant tokią pačią proporciją. Pavyzdžiui, jei susumuojate du B1 lapus, gausite B0 lapą, o jei susumuojate du B2 lapus, gausite B1 lapą.

B lapų formatas plačiai naudojamas techninėje grafikoje, inžineriniuose brėžiniuose ir spaudoje.

C lapų formatas yra dar vienas tarptautinis popieriaus dydžių standartas, apibrėžtas ISO 216 standarte. C lapų formatas turi panašų santykį kaip ir B lapų formatas, tačiau jo dydžiai yra šiek tiek skirtingi. C formatas dažniausiai naudojamas vokams.

C popieriaus lapų formatas dažniausiai naudojamas vokams, nes yra truputėlį didesnis už A formato lapus.

Vizitinės kortelės nepriklauso jokiam standartiniui formatui. Jos turi savo specialų dydį, kuris yra naudojamas dugalyje šalių.

Norint optimizuoti gamybą, sumažinti atliekų kiekį ir supaprastinti dokumentų perdavimą turime naudoti vieną pagrindinį lapų formatą. A lapų formatas geriausiai pritaikytas dokumentams, taip pat jis yra populiariausias pasaulyje.

Kiekvienas spaudos produktas turi savo formatus. Kartais tam tikri produktai pakeitus formatą tampa kitais spaudos produktais, pavyzdžiui skrajutė dažniausiai būna A6 arba A5 formato, bet atspausdinus skrajutę A3 formatu, jau gauname plakatą.

tags: #kokio #formato #nuotraukos #turi #buti #jas