Nekilnojamojo turto draudimo istorija Lietuvoje

Nuo nelaimių namuose nesame apsaugoti, bet apdrausti būstą - galime. Nekilnojamojo turto draudimas suteiks didesnį saugumo jausmą. Būsto draudimas apsaugos jūsų ramybę. Kiekvieni namai ir turtas yra daugiau nei daiktai, tai - gyvenimas ir prisiminimai, kuriuos verta apsaugoti. Pasirūpinsime jūsų namais. Gyventojų turto draudimas padės padengti finansinius nuostolius, patirtus dėl jūsų vertingam turtui nutikusių netikėtų įvykių.

Lietuvoje turime gausybę draudimo bendrovių, siūlančių nekilnojamo turto draudimą (pavyzdžiui: Lietuvos draudimas, Ergo, If, Compensa, Gjensidige ir kt.). Renkantis draudimo bendrovę, palyginkite jų draudimo sąlygas ir kainas. Kartais už tas pačias draudimo sąlygas draudimo bendrovės nurodo skirtingas sumas. Išsirinkus draudimo bendrovę, suteikite draudikui kuo tikslesnę informaciją apie draudžiamą nekilnojamą turtą. Nurodykite draudžiamo turto būklę (ar tai senos statybos, ar naujos statybos objektas, kokia objekto naudojimo paskirtis, ar tai mūrinis namas ar rąstinis namas). Bet kokia informacija apie nekilnojamą turtą draudikui yra ypač aktuali, Jums - dar svarbesnė. Neteisingai nurodžius nekilnojamo objekto būklę, draudimo bendrovė gali atsisakyti padengti patirtus nuostolius.

Draustis internetu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto draudimas internetu. ERGO draudimas internetu - greitesnis ir patogesnis būdas pasirūpinti būsto ir kito turto apsauga. Pasinaudokite būsto draudimo skaičiuokle ir sužinokite, kiek jums kainuos namo, buto ar vidaus turto draudimas. Būsto draudimo kaina ir jums asmeniškai skirtas pasiūlymas. Apdrausime būstą jums patogiu būdu. Išsirinkite jūs: būsto draudimas internetu, telefonu ar ERGO klientų aptarnavimo padaliniuose.

Net ir nutikus nelaimingam įvykiui, gyvenimas nesustos - galėsite ir toliau džiaugtis mylimais namais ir jums brangiu turtu. Apsaugosime jūsų namų vidaus turtą. Kilnojamojo turto draudimas padės išvengti papildomų rūpesčių.

Draudimo paslaugų atsiradimas 19-ame amžiuje Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su Europos draudimo rinkos raida. TuriuŽalą.lt vadovas, draudiminių įvykių ekspertas Vytautas Binkauskas pritaria, kad „draudimo sektorius Lietuvoje yra gyvas liudijimas mūsų šalies istorijos ir ekonomikos raidos. Atkūrus nepriklausomybę, matėme ne tik draudimo rinkos atgimimą, bet ir jos evoliuciją, atitinkančią šiuolaikinio gyvenimo iššūkius. Mūsų komandos vaidmuo šiandien yra tapti jungtimi tarp žmonių, kuriems reikia pagalbos po nelaimių, ir draudimo bendrovių.

Lietuvoje tam tikros draudimo operacijos buvo atliekamos jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Draudimo verslas atsirado 19 a., jis buvo reguliuojamas Rusijos imperijos įstatymų. Transporto priemonių draudimo paslaugas teikė akcinė bendrovė Viltis. 19 a. antrojoje pusėje pradėjo kurtis ir savitarpio draudimo draugijos (jų nariai buvo ir draudikai, ir draudėjai). Rusijai pavaldžioje Lietuvos dalyje gerai organizuotą draudimo įmonių sistemą sugriovė Pirmasis pasaulinis karas. Draudimo įmonių veiklos kontrolė buvo įvesta 1919 06 19 - prie Prekybos ir pramonės ministerijos įkurta Draudimo skyrius (valstybiniam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei gyvybei drausti), Draudimo reikalų komitetas ir Draudimo reikalų inspekcija (draudimo įstaigų veiklai prižiūrėti ir kitiems draudimo klausimams spręsti).

1919 12 05 priimtas Draudimo draugijų įstatymas, 1921 02 04 - Valstybinio apdraudimo įstaigos įstatymas. Ši įstaiga draudė nuo gaisro trobesius (iki 1923 pabaigos ūkininkams privalomai), pašarus, javus, žmonių gyvybę, turėjo teisę perdrausti savo vykdomą draudimą ir šalyje, ir užsienyje. 1921 įkurta draudimo akcinė bendrovė Lietuva, 1922 jai suteikta išimtinė teisė drausti turtą nuo gaisro visuose miestuose, turinčiuose iki 40 000 gyventojų, transporto priemones ir gyvybę - visoje Lietuvoje. 1938 veikė 6 draudimo bendrovės. 1940 sovietų valdžia nacionalizavo visas Lietuvos draudimo bendroves.

Nacių okupacijos metais draudimo veiklą perėmė Valstybės draudimo valdyba, kuri tiesiogiai priklausė Reicho Rytų krašto generaliniam komisariatui. 1944-90 draudimo veikla vykdyta pagal SSRS įstatymus, unifikuotus visoje SSRS ir Rytų Europoje draudimo modelius ir standartus (SSRS jie priimti 1948). Veikė draudimo valstybinis monopolis (visų rūšių draudimą vykdė Valstybinė draudimo įmonė Gosstrach), didelė valdymo centralizacija neleido aktyviai reaguoti į pasikeitusias sąlygas, nepaslankūs tarifai, konkurencijos nebuvimas trukdė plėsti ir tobulinti draudimo veiklą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 priimti Akcinių bendrovių įstatymas (įteisino naują įmonių rūšį) ir Draudimo įstatymas (įteisino keturių rūšių draudimo įmones: valstybinę, akcines bendroves, draudimo draugijas ir savidraudos draugijas) sudarė sąlygas kurtis privačioms draudimo bendrovėms. 1991 įkurtos pirmosios privataus kapitalo draudimo bendrovės. 1992 daugiau kaip 90 % draudimo rinkos tebekontroliavo Valstybinė draudimo įstaiga (nuo 1996 akcinė bendrovė Lietuvos draudimas, 1999 visiškai privatizuota). 1993 atidarytas pirmasis užsienio draudimo bendrovės filialas (Estijos BICO).

Draudimo bendrovių sparčiai daugėjo - 1993 pabaigoje veikė daugiau kaip 30, tačiau netrukus dalis jų bankrutavo dėl per mažo reikalaujamo įstatinio kapitalo, didžiulės prisiimtos rizikos, keliolika ar keliasdešimt kartų didesnės už realias galimybes atlyginti galimus nuostolius, bendrovių steigėjų atsakomybės trūkumo, noro kuo greičiau ir daugiau pasipelnyti, darbuotojų neprofesionalumo, netinkamo sukauptų lėšų investavimo, nepakankamos veiklos kontrolės. 1995 privačios draudimo bendrovės užėmė apie 1/3 draudimo rinkos. 1996 remiantis Europos Sąjungos praktika ir reikalavimais gyvybės draudimas atskirtas nuo ne gyvybės draudimo (kad gyvybės draudimo sukauptos lėšos nebūtų naudojamos turto draudimo žalai atlyginti ir atvirkščiai).

Teisę vykdyti Lietuvoje draudimo veiklą turi draudimo bendrovės (akcinės, uždarosios akcinės ir Europos bendrovės), įsteigtos Lietuvoje, ir kitų Europos Sąjungos šalių draudimo bendrovės. Draudimo veiklos licencija draudimo bendrovei išduodama neribotam laikui ir galioja visose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos draudimo rinkoje 2007 pradžioje veikė 23 draudimo įmonės - 15 ne gyvybės draudimo ir 8 gyvybės draudimo (jos valdė 9 pensijų fondus), t. p. 100 draudimo brokerių įmonių (654 draudimo brokeriai), 7 kitų Europos Sąjungos šalių draudimo įmonių filialai ir 1 šalies draudimo brokerių įmonės filialas.

Draudimo rinkos plėtrą lėmė spartus šalies ekonomikos augimas, didėjantis vartotojų sąmoningumas ir ekonominis išprusimas, draudimo rinkos dalyvių kvalifikacija ir jų aktyvi veikla rinkoje. Iki 2007 03 30 visos įmonės privalėjo prisitaikyti prie didesnių mokumo reikalavimų ir savo nuosavą kapitalą padidinti iki minimalaus garantinio dydžio - 3,2 mln. eurų (11,0 mln. litų).

Draudimo reikšmė ypač didelė ne tik valstybei ar jos ekonomikai, bet ir visai visuomenei, kur pastarosios svarbą aiškina „garsioji A. Maslow poreikių hierarchinė piramidė, kurioje saugumo poreikiai pagal svarbą užima antrą vietą po fiziologinių poreikių. Didžiausią reikšmę praktikoje turi pastatų bei namų ūkio turto draudimas. Pagal naujausiąjį 2003m. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymą, yra išskiriamos dvi draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 m. ir 2006 m. I- mąjį ketvirtį, mums byloja, kad ši draudimo rinka kasmet auga.

Lietuvos Respublikos Draudimo įstatyme yra išskirtos dvi turto draudimo grupės: turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimas nuo kitų žalų. Taigi pasirašius pastatų draudimo sutartį, bus atlyginta daugelio galimų nelaimių padaryta žala. Ypač netikėti būna žaibų, sprogimų, gaisro ir gesinant gaisrą padaryti nuostoliai. Juridiniams asmenims ypač svarbu drausti savo pastatus, dėl to, jog nekilnojamojo turto netekimas ar negalėjimas reikiamai funkcionuoti negrėstų įmonės veiklos tęstinumui.

Draudimo rinkoje pastebima, kad „išaugusios būsto paskolų rinkos aaugimą lydi pastaruosius trejus metus kasmet beveik ketvirtadaliu išauganti ir pastatų draudimo rinka. Mat kreditan perkamą būstą žmonės privalo apdrausti. Žmonės vis dažniau draudžia savo ir ne su paskola pirktus ar turimus būstus. Tą lemia ir gaisrai, ir gamtos stichijos, kurios padaro labai didelius nuostolius.

Pastatai - visi statiniai, t.y. tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme (pramoniniai, komerciniai, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio, gyvenamieji ir kiti pastatai, inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, mišrios rūšies statiniai - su inžineriniais statiniais sujungti pastatai, visų rūšių statinių priestatai, antstatai, jų dalys, atskiros patalpos). Draudimo vertė - tai pinigais išreikšta draudžiamo turto visa vertė, draudėjo nustatoma prieš sudarant draudimo sutartį ir prieš draudiminį įvykį.

Svarbu akcentuoti, jog pagal turto draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimą nuo kitų žalų pasirašytas įmokas, šios dvi draudimo bendrvės kartu turi pasirašiusios net apie 69% visų turto draudimo įmokų. Remiantis Draudimo priežiūros komisijos skelbiamais rezultatais, taip pat galima teigti, jog pelningai augantys pastarųjų metų pardavimų rezultatai padės šioms draudimo bendrovėms ir ateityje išlaikyti savo užimamas pozicijas ne tik turto draudimo, bet ir visoje ne gyvybės draudimo rinkoje.

AB „Lietuvos draudimas“ - didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė Lietuvoje. Pastatų draudimo paslaugą įmonė teikia ir privatiems, ir juridiniams asmenims. AB „Lietuvos Draudimas“ privatiems asmenims taip pat siūlo „Būsto EKO“ draudimą, kuriuo naudinga drausti tokius „būstus bei juose esantį turtą, kurių vertė ne didesnė kaip 30.000 lt“ .

UAB „ERGO Lietuva“, rinkoje veikianti penkiolika metų, yra antra pagal dydį Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė . UAB „Ergo Lietuva“ pastatų draudimą apibūdina kaip „„Jūsų gyvenamojo namo su statiniais, buto ar namo dalies su tvirtai įmontuotais įrenginiais draudimas. UAB „ERGO Lietuva“ būsto draudimo suma yra jo nauja vertė (atkuriamieji kaštai), kai tuo tarpu AB „Lietuvos Draudimas“ pastatus draudžia ir atkūriamąja, iir likutine verte.

UAB „ERGO Lietuva“ juridiniams asmenims teikiama nekilnojamo turto draudimo paslauga .apima „pastatų ir statinių, t. y. nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės teise priklausančių verslo subjektui, draudimą. Kaip matome juridinių asmenų pastatų draudimo atveju UAB “ERGO Lietuva” gali pasiūlyti daugiau draudžiamų rizikų nei AB “Lietuvos Draudimas”.

Apibendrinant pastatų draudimo reikalingumą, suvokiama, kad draustis savo būstą ar pastatą yra būtina, nes mūsų pasaulyje egzistuoja daugybė nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių, galinčių sugadinti mūsų namus ar turtą. Apibendrinant tai, kas buvo parašyta referate galima pabrėžti, jog šiandien draudimas yra vienas iš esminių nacionalinių ekonomikų funkcionavimo visame pasaulyje elementas, užimantis svarbią vietą modernioje ekonomikoje.

Turto draudimo rūšys

• Pastato/statinio (nekilnojamo turto) draudimas.
• Namų turto draudimas. Apdraudžiamas kilnojamas turtas, esantis namuose.
• Civilinės atsakomybės draudimas. Šis draudimas atsitikus nelaimei Jūsų namuose, kompensuoja žalą kaimynams.

Civilinės atsakomybės draudimas naudingas ir nukentėjusiesiems, nes jiems padarytą žalą (visiškai ar iš dalies) kompensuoja draudimo bendrovė, o ne žalos sukėlėjas, kuris gali būti finansiškai nepajėgus. Kadangi draudžiamojo įvykio tikimybė nėra didelė, tačiau nuostoliai gali būti dideli.

20 amžiaus pradžioje pradėjus masiškai gaminti automobilius kai kuriose šalyse jau iš pirmųjų automobilių vairuotojų buvo reikalaujama turėti civilinės atsakomybės draudimo polisus. Dėl didėjančių kelionių tarptautiniais maršrutais atsirado daugiašalių susitarimų. Nuo 20 amžiaus antros pusės vis didesnę reikšmę įgauna įvairių profesijų atstovų civilinės atsakomybės draudimas.

Jei jūsų turtui buvo padaryta žala, taip pat vagystės ar apiplėšimo atveju, arba jei sukėlėte žalą tretiesiems asmenims, nedelsdami praneškite telefonu 112. Tik tuo atveju, jei turtas, kai įvyko draudžiamasis įvykis, buvo Jūsų tiesiogiai prižiūrimas.

Draudžiami įvykiai: gaisras, vandens išsiliejimas trūkus vamzdžiui, įsilaužimas, apiplėšimas, vandalizmas, netyčiniai nuostoliai, atsiradę dėl jūsų pačių veiksmų, elektros svyravimai, netyčiniai nuostoliai, sukelti remontuojant ar statant namą, bet koks mechaninis ar vidinis elektros gedimas ne senesnėje kaip 7 metų statinio įrangoje, kuri užtikrina Jūsų statinio funkcionavimą, santechniko paslaugos, džiovinimo ir valymo paslaugos, statybininko paslaugos.

tags: #nekilnojamojo #turto #draudimo #istorija