Nekilnojamojo Turto Apmokestinimo Modeliai: Analizė Lietuvoje

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbi finansinė priemonė, kuri turi didelę įtaką tiek savininkams, tiek valstybei. Šis mokestis taikomas įvairiems nekilnojamojo turto objektams, įskaitant gyvenamuosius, komercinius ir pramoninius pastatus.

NTM ne tik prisideda prie valstybės biudžeto, bet ir skatina efektyvų žemės naudojimą bei plėtros planavimą. Šiame straipsnyje aptarsime NT mokestį, tarifus, masinį vertinimą ir būsimus pokyčius.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Pagrindai

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra tiesioginis mokestis, taikomas nekilnojamojo turto savininkams, įskaitant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, tačiau valstybė ir savivaldybės yra atleistos nuo šio mokesčio.

Mokesčio tipai: proporcinis ir diferencijuotas

Nekilnojamojo turto mokestis gali būti proporcinis arba diferencijuotas. Proporcinis mokestis taikomas vienodu procentu visiems nekilnojamojo turto objektams nepriklausomai nuo jų kategorijos. Tuo tarpu diferencijuotas mokestis leidžia taikyti skirtingus procentus priklausomai nuo turto paskirties - gyvenamojo, komercinio ar pramoninio.

Šis metodas leidžia atsižvelgti į skirtingus nekilnojamojo turto rinkos aspektus ir padeda užtikrinti, kad mokesčių našta būtų teisingai paskirstyta.

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinių statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą.

• nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 500 tūkst. eurų taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą:

• nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija tam tikras įstatymų nustatytas tarifus. Tai padeda sumažinti finansinę naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams, kurie turi mažai turto. Tokiu būdu mokesčių sistema tampa labiau socialiai orientuota ir remia pažeidžiamus gyventojus.

Savivaldybių Biudžetai ir Jų Reikšmė

Nekilnojamojo turto mokestis yra reikšminga savivaldybių biudžetų pajamų dalis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose NTM sudaro net iki 50 % savivaldybių biudžetų pajamų, o tai rodo jo svarbą vietos valdžiai.

Nuo 2020-01-01 nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės (iki 2019-12-31 - nuo 0,3 iki 3 proc.). Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Norėdami sužinoti konkretų tarifą, galiojantį Sakių savivaldybėje, turėtumėte kreiptis į savivaldybės tarybą arba patikrinti informaciją savivaldybės interneto svetainėje.

Nekilnojamojo Turto Mokestis ir Jo Įtaka

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra esminė finansinė priemonė turinti didelę reikšmę tiek valstybei, tiek savininkams. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja mokesčių skaičiavimo tvarka, kuri keičia tradicinius metodus leidžiančius geriau atspindėti nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir rinkos realijas.

Naujas Skaičiavimo Metodas

Pagal naująją tvarką, nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas ne pagal rinkos vertę, t. y. atskiro būsto pirkimo-pardavimo sandorį, o remiantis metinio vertinimo rezultatais. Šie rezultatai nustatomi pagal savivaldybių medianą apskaičiuotą naudojantis „Registro centro“ duomenimis.

Tai reiškia, kad mokesčio dydis bus labiau susijęs su bendromis rinkos tendencijomis, o ne su individualių sandorių variacijomis, nes tai turėtų užtikrinti didesnį stabilumą ir prognozuojamumą. Naujoji tvarka numato, kad proc bus taikomas progresyviai: 0,06% ir 0,1% skirtingoms nekilnojamojo turto vertės riboms.

Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudarys apie 16 eurų per metus. Ši suma yra ženkliai mažesnė nei anksčiau skaičiuojami mokesčiai, nes skirtingos savivaldybės nustato ir diferencijuoja tarifus pagal turto naudojimą ir savininkų kategorijas, todėl didžiajai daliai gyventojų turėtų būti mažesnė finansinė našta.

Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus 0 pirmosios mokesčio deklaracijos pagal naująją tvarką gyventojus pasieks 2026 metais. Tai suteikia galimybę visiems savininkams laiku pasiruošti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Socialiai Jautresnis Modelis

Finansų ministerija pabrėžia, kad po diskusijų su visuomene sukurtas mokesčio modelis yra socialiai jautresnis. Du trečdaliai visų būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, savininkų nemokės šio mokesčio, o tai yra yra reikšmingas žingsnis siekiant užtikrinti, kad socialiai remtini asmenys nebūtų apkrauti papildomais finansiniais įsipareigojimais ir suprastų mokesčio tarifus.

Galimybės Socialiai Remtiniems Asmenims

Socialiai remtini ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys turės galimybę atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo. Tai ypač naudinga senjorams ir tiems, kurie sunkiai verčiasi, nes suteikia papildomą finansinį lankstumą atsižvelgiant į mokesčio tarifus, nustatytus vietos savivaldybių tarybų.

Asmenys norintys pasinaudoti šia galimybe - turės pateikti prašymą savivaldybėje.

Masinis Nekilnojamojo Turto Vertinimas

Registrų centras primena, kad masinis NT vertinimas yra NT vertinimo būdas, kai, naudojant NT registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi NT vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos, vadovaujantis šiuo įstatymu, įvertinami NT kadastro objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio NT vertinimo ataskaita.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir NT kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.

Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.

Kaip Pasitikrinti Mokestinę Vertę?

Mokestines vertes gyventojai gali pasitikrinti Registrų centro interneto svetainėje adresu www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Čia skelbiamos tiek šiuo metu galiojančios, tiek būsimos vertės. Paieškai reikalingas NT objekto unikalus numeris, kurį galima sužinoti atlikus NT objekto paiešką pagal adresą.

Paskutinį kartą statinių mokestinės vertės keitėsi 2021 m. sausio 1 d. Atlikus visos šalies NT masinį vertinimą, iš viso įvertinta 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t.y. 2021 m. sausio 1 d., statinių vidutinė rinkos vertė išaugo maždaug 90 proc.

Per 5 metų laikotarpį butų vertė išaugo maždaug du kartus. Didžiausias (apie 120 proc.) augimas fiksuojamas Palangos, Kauno miestų ir Birštono savivaldybėse, mažiausias (apie 40-50 proc.) padidėjimas matomas Kalvarijos, Kelmės, Jurbarko, Pakruojo, Joniškio, Skuodo rajonų ir Pagėgių savivaldybėse.

Panašus bendras mokestinės vertės augimas stebimas ir gyvenamųjų namų segmente. Čia didžiausias vertės augimas fiksuotas Neringos, Kauno miesto, Klaipėdos rajono ir Birštono savivaldybėse, mažiausias - Kalvarijos, Jurbarko, Kelmės, Šakių, Vilkaviškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse.

„Mokestinių verčių augimas tiesiogiai susijęs su NT kainų augimu, kurį pastaraisiais metais Lietuvoje lėmė auganti paklausa, didėjančios gyventojų pajamos, palankios paskolų sąlygos, infliacija, statybų kaštų didėjimas ir kiti veiksniai. Dėl visų šių priežasčių didžiausias kainų augimas fiksuotas didmiesčiuose, o regionuose - nuosaikesnis“, - teigia Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Iš kitų NT grupių administracinių ir gydymo statinių mokestinės vertės per 5 metus paaugo vidutiniškai 87 proc., garažų - 90 proc., kultūros ir mokslo statinių - 79 proc., poilsio ir sporto statiniai - 104 proc., sodų pastatai - 62 proc., komerciniai ir specialiųjų paslaugų statiniai - 70 proc.

Kas Keisis Nuo 2026-ųjų?

Seimas birželio pabaigoje pritarė NT mokesčio pokyčiams. Nuo 2026 m. pirmas būstas bus apmokestinamas nuo 450 tūkst. eurų „grindų". Dėl konkrečios neapmokestinamos pirmo būsto vertės dydžio ir tarifų spręs savivaldybės - galės juos nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Tuo metu visi ne pagrindiniai gyventojų NT objektai bus apmokestinami nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės. Kaip ir siūlė Finansų ministerija, 50-200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas sieks 0,2 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės - 0,4 proc., 400-600 tūkst. eurų - 0,6 proc. Turtui nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų vertės bus taikomas 0,8 proc. tarifas, brangesniam nei 1 mln. eurų vertės - 1 proc. tarifas.

Skaičiuojama, kad iš šio ne pagrindinio būsto apmokestinimo per metus būtų galima surinkti iki 10 mln. eurų pajamų. Pajamos iš NT mokesčio pirmajam būstui bus skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš likusių NT objektų - į Gynybos fondą. Komercinis NT toliau bus apmokestinamas 0,5-3 proc.

NT mokesčio tarifai:

Pagrindiniai Aspektai

• Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ).
• Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas:

Nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai:

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

• nekilnojamojo turto paskirtį,
• naudojimą,
• teisinį statusą,
• jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą,
• mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Mokestinis laikotarpis - Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys:

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).

Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.

Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).

Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir Sumokėjimas:

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Gyventojų Nuomonės Apie NT Mokestį

Pokalbis apie naująjį nekilnojamojo turto mokestį su Gediminu Černiausku ir Boguslavu Gruževskiu:

G. Černiauskas: Sprendimą lėmė ne tiek asmeniniai skaičiavimai - kiek kas turi turto ar kiek reikės mokėti - kiek bendras lietuvių požiūris: mūsų visuomenėje nekilnojamasis turtas vis dar laikomas kone šventu dalyku. Daugelis turime nedidelį butą ar namą, kuris mums atrodo labai svarbus, labai reikšmingas. Bet koks turto mokestis mums iš karto asocijuojasi su brangiausio asmeninio turto apmokestinimu. Būtent dėl šių priežasčių priimtas toks sprendimas, kokį turime dabar.

B. Gurževskis: Aš suprantu tą sprendimą, ir šiandien Gediminas įvardijo, kad jie padarė gerai - sukurta sistema, kuri nesukėlė protestų ar nepasitenkinimo, kiek man teko girdėti, nors aš asmeniškai politinėse diskusijose nedalyvavau.

Apibendrinant, galima teigti, kad nekilnojamojo turto apmokestinimo modelis Lietuvoje yra nuolat kintantis procesas, kuriam įtakos turi gyventojų nuomonė, ekspertų vertinimai ir politiniai sprendimai.

Apklausoje dalyvavusių gyventojų mokesčio modelio pasirinkimai

tags: #nekilnojamojo #turto #apmokestinimo #modelio #analize #mru