Kokius Miškus Galima Privatizuoti Lietuvoje?

Miškas lietuviui brangus ne tik dėl ekonominės naudos, bet ir dėl egzistencinės vertės ar sakralinės prasmės. Tačiau dėl to paties miško kyla ir ginčų, net konfliktų.

Lietuvos miškų plotų pasiskirstymas.

Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti Miškų įstatymo pakeitimą, parengtą Lietuvos regionų frakcijos atstovo Remigijaus Žemaitaičio. Už balsavo 61 parlamentaras, prieš - 22, susilaikė 29. Privatizuojami galėtų būti miškai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, taip pat kai ribojasi su dirbama žeme arba yra maži, iki 10 hektarų, neturi privažiavimo kelių, ekonomiškai jų valdymas ateityje būtų nenaudingas valstybei, jie neperduodami miškų urėdijai arba ji tokių sklypų atsisako.

Teisiniai Aspektai ir Nuosavybės Teisių Atkūrimas

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į valstybinius miškus neatkuriamos, jie yra išperkami valstybės. Kad valstybiniai miškai neprivatizuojami, įtvirtinta ir Žemės reformos įstatyme ir šalies konstitucijoje.

Nepaisant to, šimtai hektarų valstybinio miško patyliukais atmatuota privatininkams, nors šalies Konstitucija, Žemės ir Žemės reformos bei kiti įstatymai pabrėžia, kad valstybiniai miškai negali būti privatizuojami, nuosavybės teisės į juos neatkuriamos. Dėl žemėtvarkininkų piktnaudžiavimo iškelta vos keletas baudžiamųjų bylų.

Nuosavybės Teisių Atkūrimo Problemos

Lietuvos Respublikos Seimas pritarė programai, kuriai įgyvendinus nuosavybės teises dar liko atkurti 12,2 tūkst. piliečių, į 8,1 tūkst. ha žemės. Nuosavybės teisės atkurtos į 79 proc. ploto, nors kaimo vietovėje šis rodiklis siekia 99 proc. Valstybė atlygina už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, perduodama lygiavertį žemės plotą. Miestuose pritrūks apie 7,3 tūkst. ha žemės, kurių ploto apytikslė nominali vertė yra apie 161,3 mln. Lt.

Piliečiai iki 2015 m. sausio 31 d. kaimo vietovėje galėjo atkurti nuosavybės teises į miškus. Miško sklypu piliečių daugiau pageidaujamas nei atlyginimas kitais būdais. Todėl būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, nes 7,3 tūkst. ha žemės reglamentavimą reikėtų kompensuoti pinigais, o tai sudarytų 258,1 mln. Lt (161,3 mln. Lt - žemės vertė, 96,8 mln. Lt - miško vertė).

Pakeitimas sumažintų korupcijos ir piktnaudžiavimų galimybes. Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.

Ekonominis Poveikis ir Biokuro Kainos

R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad pataisos „prisidėtų prie biokuro kainų mažinimo“. Pasak jo, dabar tokie miškai yra neapskaityti, neapmokestinti, neeksploatuojami. Tokių miškų gali būti apie 100 tūkst. hektarų. Į biudžetą gali būti gauta apie 200 mln. eurų pajamų.

Tačiau Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Andrius Palionis priminė, kad daugelis siūlomų išparduoti miškų yra iš tų sklypų, kurie buvo palikti kompensuoti gyventojams už grąžinamą dirbamą žemę tais atvejais, kai buvo atsisakoma mažų piniginių kompensacijų, siūlomų nesant galimybės skirti žemės.

Valstiečiui Arvydui Nekrošiui suabejojus, ar atsiras pirkėjas, kuris norėtų tokius nedidelius ir nepatogius ruožus įsigyti, R. Žemaitaitis pabrėžė, kad įsigyti galėtų gretimos dirbamo sklypo savininkas.

Piktnaudžiavimo Rizika ir Valstybinė Kontrolė

Šimtai hektarų valstybinio miško patyliukais atmatuota privatininkams, nors šalies Konstitucija, Žemės ir Žemės reformos bei kiti įstatymai pabrėžia, kad valstybiniai miškai negali būti privatizuojami, nuosavybės teisės į juos neatkuriamos. Dėl žemėtvarkininkų piktnaudžiavimo iškelta vos keletas baudžiamųjų bylų.

Kiek valstybinių miškų žemėtvarkininkai yra atmatavę privatininkams, tikslių duomenų nėra, nes miškų urėdijos valstybinių miškų plotus vis dar tikslina ir nuolat atranda naujų piktnaudžiavimo atvejų ir neatitikimų.

Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius Andrius Kuliešis teigia, kad tiksliai pasakyti, kiek dėl piktnaudžiavimo ir netyčinių klaidų sumažėjo valstybinių miškų plotai, sudėtinga. Urėdijos, geodeziniais matavimais patikslinusios ribas, su dokumentais eina į registrų centrus, ir tuomet paaiškėja, kad valstybinio miško nebėra, jis jau atiduotas privatininkams.

Šalies prokuratūros praėjusiais metais gavo net 62 ieškinius ir 32 pareiškimus, kuriuose urėdijos prašė grąžinti neteisėtai užgrobtus miškus valstybei ir visuomenei, panaikinti apskričių viršininkų priimtus sprendimus.

Vilniaus Miškų Urėdijos Situacija

Tačiau daugiausia valstybinių miškų privatininkai užgrobė Vilniaus miškų urėdijoje. Verkių, Sudervės ir Panerių girininkijose pernai pasigesta beveik 100 hektarų valstybinio miško. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu jis išdalytas į 120 sklypų. Vilniuje privatizuoti ne krūmokšniai, o subrendę pušynai, eglynai, ąžuolynai ir liepynai.

Nors privatizuota bemaž 100 hektarų valstybinio miško, Vilniaus apygardos prokuratūra piktnaudžiavimo neįžvelgė ir baudžiamosios bylos nekėlė.

Miškų Ūkio Griovimo Istorija ir Reformos

Miškų ūkyje įvyko rimtesnės reformos per šį dvidešimtmetį. Pirmoji reforma buvo miškų strateginio valdymo ir ūkinio valdymo atribojimas. Antroji reforma buvo padaryta atskiriant arba atimant iš valstybinių miškininkų pagalbos privatiems miškams funkciją. Kitaip tariant, tarsi sukuriant autonominę privačių miškų sistemą.

Privačius miškininkus iš esmės išnaudoja susikūręs interesų ratelis - miškininkų ir užsiimančiųjų miško ruoša. Išmanančių miškininkystę privačių miškų savininkų yra gal tik kokie keli tūkstančiai, o visi kiti - toli gyvenantys miestuose ar pagyvenę savininkai. Jie mielu noru pusvelčiui parduoda tas savo valdas su žeme ir be žemės tiems privatiems iniciatoriams, o pastarieji kaip tarpininkai pasiima liūto dalį.

Beje, verta prisiminti, kokią reformą šiandien stengiamasi įgyvendinti mūsų miškų ūkyje. Jos esmė yra visų miškų urėdijoje įkurti vieną įmonę. Nevykęs tokios reformos pavyzdys yra Latvija.

Karjerų Eksploatavimas Miško Žemėje

Varėnos rajono mero Vido Mikalausko iniciatyva Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstomas Miškų įstatymo projektas. Jame numatoma praplėsti įstatymo 11 straipsnyje numatytų išimtinių atvejų, kai miško žemę galima pakeisti kitomis naudmenomis, sąrašą. Prie išimtinių atvejų norima priskirti ir leidimą eksploatuoti karjerus.

Šis papildymas reiškia, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas būtų viršesnis už Miškų įstatymą. Jei Geologijos tarnyba išdavė leidimą eksploatuoti miške naudingąsias iškasenas, tai šis papildymas leistų iškirsti nors ir visą mišką, jei tame miške yra naudingųjų iškasenų.

Tačiau 95 % Lietuvos durpių eksportuojama į užsienį. Per metus durpių parduodama už 250 mln. litų, o į biudžetą už gamtinius išteklius sumokama apie 1,5 mln. litų.

Miestų Miškų Privatizavimo Grėsmės

Šį papildymą galima vertinti vienareikšmiškai kaip korupcinį ir prieštaraujantį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Šiame įstatyme nurodoma, kad miestų miškai priskiriami valstybiniams miškams ir yra valstybės išperkami. Vadinasi, jie negali būti privatizuojami ar grąžinami kaip piliečių turėta nuosavybė.

Be jokios abejonės, priėmus šį Miškų įstatymo papildymą miestų miškus ištiks Lietuvos paežerių likimas, tuo labiau, kad užtenka vienintelio argumento - „savivaldybės teritorijos miškingumas turi būti daugiau kaip 50 procentų“, ir dėl miškų naikinimo turi kreiptis savivaldybė.

Manome, kad dėl šio straipsnio pakeitimų gali būti sunaikinta tūkstančiai hektarų miestų miškų, padaryta neatitaisoma žala gamtai, kas sukeltų didelį visuomenės pasipiktinimą ir masinius protestus.

Kol kas Lietuvoje nėra rimtų problemų nei dėl naudingųjų iškasenų karjerų, nei dėl statybų plėtros. Tačiau yra didelis noras karjerus įrenginėti valstybiniuose miškuose, nes taip pigiau, ir privatizuoti valstybinius miškus bei statyti ten vilas ir gyvenamuosius namus, nes gyventi miške gražiau.

tags: #kokie #miskai #gali #buti #privatizuojami