Ar paviršiaus plovikliai gali būti kenksmingi sveikatai?

Indų plovimo priemonės yra būtinos kasdieniam indų švarai užtikrinti, tačiau ne visi žino, kokios yra esminės ploviklių rūšių skirtumai. Indų plovimo priemonių pasirinkimas yra svarbus namų ūkių aspektas, atsižvelgiant į švarių indų ir aplinkos sveikatos svarbą. Natūralių namų švaros priemonių tema pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Daugiau žmonių atsigręžia į tai, kas slypi buityje naudojamų priemonių sudėtyje, ir ieško saugesnių alternatyvų.

Kadangi plovimo priemonės tiesiogiai liečiasi su dažnai naudojamais indais, svarbu žinoti jų sudėtį ir išvengti potencialiai žalingų cheminių medžiagų. Skirtingų gamintojų indų plovikliai dažniausiai sudaryti iš paviršių aktyvių medžiagų, kurios pagreitina riebalų ir kitų nešvarumų šalinimą.

Šiandien švara pasirūpinti itin paprasta - kiekvienuose namuose apstu įvairių skalbimo ir valymo priemonių: ploviklių, šveitiklių, purškiklių ir kitos buitinės chemijos. Nors šie „pagalbininkai“ leidžia turėti švarius namus, dažnai užmirštama, kad buitinė chemija turi ir neigiamą pusę - joje esančios medžiagos gali sukelti rimtas sveikatos problemas.

Kiekvieną dieną daug kartų girdime įtaigią reklamą, kad vos vienas lašelis vienokio ar kitokio indų ploviklio darąs tiesiog „stebuklus”. Kiekvieno reikalas tuo tikėti ar netikėti. Tačiau tai įrodyti nelengva, mat išsamių tyrimų apie neigiamą jos poveikį organizmui dar nėra, pirmosios neigiamos apraiškos dar tik randasi. Nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog ši veiksminga buitinės chemijos priemonė ne be priekaištų.

Šiuolaikinė virtuvė - tai pramoninės ar net karinės chemijos sandėlio sumažinta kopija. Dažnų namų buitinės chemijos spintelės turinio ir tam tikrų žinių pakaktų, kad galėtume pasigaminti ir sprogmenį, ir mirtinai nuodingą cheminę medžiagą.

Indams plauti naudojami plovikliai gali būti kenksmingi dėl įvairių cheminių medžiagų, kurios juose yra:

• Paviršiaus aktyviosios medžiagos (surfactantai): Šios medžiagos padeda pašalinti riebalus ir nešvarumus nuo indų.
• Fosfatai: Nors fosfatai yra veiksmingi valikliai, jie gali būti kenksmingi aplinkai, ypač vandens ekosistemoms.
• Enzimai: Enzimai naudojami baltymų ir riebalų skaidymui.

Ypatingai kenksmingi yra valikliai, skirti langams, griliams ir orkaitėms. Pasak profesorės, ypatingai kenksmingi yra sintetinių cheminių medžiagų pagrindu pagaminti valikliai langams, griliams ir orkaitėms, kadangi juose toksiškų medžiagų koncentracija dažniausiai būna labai didelė. „Kvėpavimo sistemai kenkiantys valikliai savo sudėtyje įprastai turi bent 10 proc. ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų, kurios alergizuoja.

Guodžia nebent tai, kad visi indų plovikliai parduotuvių lentynas pasiekia tik gavę Visuomenės sveikatos centro pažymėjimą, jog atitinka jiems keliamus higienos reikalavimus. Retas kuris, nusipirkęs patinkančios pakuotės indų ploviklį, atidžiai, nuo pradžios iki galo, perskaito vartojimo instrukciją, nurodymus, kaip naudoti priemonę, ar atkreipia dėmesį į įspėjamuosius ženklus.

Nors indų plovikliai yra žemo kenksmingumo, tačiau jų sudėtyje yra tokių kenksmingų medžiagų , kaip amonio hidroksidas - tai viena korozinių medžiagų, dirginančių odą, kvėpavimo takus, akis - ir perchloretilenas, kuris žinomas kaip kancerogenas. Netinkamai ir neatsargiai naudojant visus ploviklius, galima ne tik pakenkti rankų odai, bet ir nudegti, apsinuodyti ar patirti alergines reakcijas.

Dažniausiai organizmo alergines reakcijas sukelia plovikliuose esančios aromatinės medžiagos. Todėl patartina rinktis tokšžį ploviklį, kuriame kuo mažiau nebūtinų medžiagų - dažų, kvapiųjų medžiagų. Niekada neapsiriksite vadovaudamiesi tokia taisykle: „kuo ploviklis veiksmingesnis, tuo pavojingesnis”.

Ploviklių rūšys

Plovikliai skirstomi į kelias pagrindines formas, kurios skiriasi savo naudojimo būdu ir savybėmis:

• Tabletės: Indaplovėms skirtos tabletės yra dažniausiai naudojama plovimo priemonių forma. Jos specialiai sukurtos automatiniams plovimo procesams, turint omenyje indaplovės mechanizmo ypatumus. Plovimo ciklo metu tabletės lėtai tirpsta, užtikrindamos reikiamą dozavimą ir veikliųjų medžiagų paskirstymą.
• Milteliai ir gelis: Tiek miltelinės, tiek gelio formos priemonės suteikia galimybę nustatyti individualų dozavimo kiekį, priklausantį nuo nešvarumų lygio ir indų dydžio.
• Koncentruoti plovikliai: Šie plovikliai yra stiprūs ir efektyvūs, skirti sunkiai pašalinamiems nešvarumams, tokiems kaip degios nuosėdos keptuvėse arba įsisenėję maisto likučiai puoduose.
• Su probiotikais: Pasirinkus ploviklius, praturtintus probiotikais, galima pasiekti ilgalaikį indų švaros poveikį ir subalansuotą pH lygį, kuris yra švelnus tiek indams, tiek odai.

Indų plovikliai skirstomi į cheminius ir natūralius - ekologiškus. Kuo jie skiriasi ir kurie geresni? Skiriasi tuo, kad į cheminio ploviklio sudėtį įeina paviršinio aktyvumo ir įvairios aromatinės medžiagos, fosfatai, dažikliai, fermentai bei kiti priedai, kurių „ nekaltąjį „ poveikį organizmui pajusime vėliau, o natūralūs ir ekologiški plovikliai yra pagaminti iš tam tikrų koncentruotų augalinės kilmės medžiagų ar aliejų.

Jie ne tik tausoja rankas, bet ir nepalieka jokių kenksmingų medžiagų pėdsakų, kurių neįmanoma išvengti naudojant cheminius ploviklius, net kruopščiai ir ilgai skalaujant indus. Beje, jau yra vietinės gamybos ekologiškų ploviklių. Populiarus lietuviškas natūralus indų ploviklis „Garstukas”, pagamintas iš garstyčių miltelių ir putokšlio. Gal ir keista, bet natūralūs plovikliai riebalus nuo paviršių pašalina ne prasčiau kaip cheminiai.

Plovikliuose galime aptikti ir formaldehido, kuris yra žinomas kaip kancerogenas (medžiaga, sukelianti vėžį). Ypač padidėja tikimybė susidurti su pavojingomis formaldehido dozėmis, jei ploviklio ar valiklio kilmė yra abejotina. Dietanolaminas ir trietanolaminas - putojimą skatinančios medžiagos. Dar vieni aiškūs alergenai, o kai sąveikauja su kitomis medžiagomis - ir kancerogenai.

Valydami savo namus, skalbdami ir prausdamiesi, nė nepagalvojame, kad iš lėto nuodijame save. Naudojame begalę buitinės chemijos priemonių, dorai nesusipažinę su jų sudėtimi, o chemija dirgina mūsų odą, kvėpavimo takus bei gleivinę ir sukelia įvairias ligas.Paprasčiausias, bet per dažnai naudojamas muilas gali pakenkti odai, nes sunaikina jos apsauginį sluoksnį.

Oda sausėja ir tampa lengvu įvairių mikrobų grobiu. Medikų nuomone, ypač kenksmingi yra įvairūs dažnai reklamuojami antibakteriniai bei skystieji muilai. O kur dar kasdien naudojami indų plovikliai, pašalinantys riebalus nuo jų paviršiaus bei mūsų odos, taip pat skalbimo milteliai, įvairūs balikliai, minkštikliai, valikliai ir šveitikliai.

Buitinės chemijos kvapai, dirgindami nosies gleivinę, gali sukelti slogą, migreninius galvos skausmus ar net astmos priepuolius, o įvairių buitinių cheminių medžiagų „kokteilis“ namų aplinkoje gali ne tik kartą nugraužti rankas, bet ir sukelti ilgalaikę alergiją ar kitus sveikatos sutrikimus. Gali atsirasti niežulys, dilgėlinė, parausti oda, o alerginis kontaktinis dermatitas - dažniausiai pasitaikanti alerginė liga, kuri pasireiškia niežuliu, šašais, oda pleiskanoja ir atsiranda pūslės.

Manoma, kad buityje naudojamų higienos priemonių sudėtyje pasitaiko ir medžiagų, turinčių kancerogenų, tad ilgainiui galinčių sukelti vėžį.

Net muilas gali pakenkti. Yra nuomonių, kad dažnas prausimasis ir muilo naudojimas gali ne tik ardyti apsauginį odos sluoksnį, bet ir susilpninti imuninę sistemą. Pavyzdžiui, Izraelio medikai pataria praustis ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. O ilgaamžių kalnų gyventojų stebėjimai parodė, kad visus juos vienija tik tai, jog jie retai prausiasi.

Kalbėdama apie buityje naudojamo muilo poveikį žmogui, gydytoja Jūratė Karalevičienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja, pabrėžė, kad muilas muilui nelygu. „Jei jo gamybai naudojamos papildomos dezinfekcinės medžiagos, tikimybė, jog dažnas jo naudojimas gali pažeisti natūralią apsauginę odos funkciją, yra žymiai didesnė negu prausiantis muilu su natūraliomis drėkinančiomis medžiagomis“, - sakė pašnekovė. Ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose tokio muilo apskritai turi būti atsisakyta.

Anot jos, dažna šeima naudoja indaploves, todėl labai svarbu, kad į jas dedamos priemonės būtų saugios ir gerai nuskalaujamos. O auginantiems mažus vaikus patartina skalavimo programą pakartoti papildomai.

Visos šios buitinės chemijos priemonės ne tik tiesiogiai veikia mūsų odą, mes jų įkvėpiame ir pakenkiame savo kvėpavimo takams, jos dirgina akių gleivinę. Todėl naudojant visas šias priemones rekomenduojama ne tik mūvėti apsaugines pirštines, bet, pavyzdžiui, blizginant baldus ar su cheminėmis medžiagomis plaunant grindis, užsidėti ir respiratorių. Be to, privalu gerai išvėdinti patalpą, kurioje tai daroma. Kaip ir kosmetikos priemonėse, vienos iš kenksmingiausių buitinės chemijos sudėtyje esančių medžiagų yra parabenai ir ftalatai, įvairūs kvapikliai, bet pastarosiose dažna sudėtinė dalis yra ir chloras.

Patariama vengti bet kokių valiklių ir ploviklių, kurių sudėtyje yra chloro. Chloro junginiai yra labai toksiški, dirgina odą, kvėpavimo takus, akių gleivinę, sukelia niežulį, paraudimą, net vėžio ligas. Taip pat manoma, kad šie junginiai gali sukelti reprodukcinius sutrikimus bei moterų nevaisingumą. Ne mažiau kenksmingas ir triklozanas, kurio neretai dedama į įvairius šveitiklius, ploviklius. Ši medžiaga kaupiasi organizme ir gali sukelti vystymosi sutrikimus.

Paminėtinos dar dvi blogybės, kurių dažnai nepaisome - tai apsaugos priemonių nenaudojimas plaunant indus bei netinkamas priemonių dozavimas. Plaudama indus reta mūvi gumines pirštines - jos apsaugo rankų odą bei nagus nuo kenksmingų medžiagų. Nepamirškime to daryti savo labui… Kita bėda, kad įtakingos reklamos apsvaigintos net neskaitome ant pakuotės pateiktų nurodymų, kaip ir kokiais kiekiais naudoti priemonę.

Dažniausiai jos pilame „iš akies”, bet padėtis ne pagerėja, o tik pablogėja, nes tada nemažai ploviklio lieka ant grindų. Siekdami idealiai susitvarkyti namus, mes juos užteršiame patys - naudodami cheminius valiklius. Itin veiksmingose valymo priemonėse gausu žmogui ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų. Mums liečiant gerai nenuvalytą paviršių, valiklio likučiai patenka ant rankų, o vėliau, gaminant ar valgant, - ir ant maisto.

Vis tik prisiminkime, kaip mes plauname indus. Užlašinti ploviklį tiesiog ant indo ir nuplauti jį po tekančiu vandenių - tai juk taip įprasta! O juk to paties lašo - ir apie tai reklama teisybę byloja - pakaktų išplauti 10 kartų daugiau lėkščių, jei tik tas lašas laiku būtų užlašintas ant kempinės. Jeigu tai įvyktų, neterštume aplinkos bereikalingai sunaudotais plovikliais, o patys vėliau prarytume kur kas mažesnę pavojingos chemijos dozę.

Tiesa, dar prisiminkime, kad plovikliai ganėtinai sunkiai pašalinami nuo paviršių, ir net plaunant laikantis svarbiausių saugos instrukcijų, kiekvienam indui nuskalauti reikia skirti bent 10-15 sekundžių. Per tokį laiką jūs spėsite bent po 5 kartus nuskalauti abi indo puses.

Ši problema aktuali ir ekologijai. Didžiausia problema ne plovikliai, o tai, kaip juos naudojame. Be abejo, tie, kas rūpinasi ne vien savimi, bet ir gyvenamąja aplinka, man paprieštaraus primindami, kad būtent skalbimo ir plovimo priemonės yra vienos iš pagrindinių taršos šaltinių, kurių „nuopelnai“ ekologijai didžiuliai ir sunkiai nuspėjami: tai ir vandens gyvūnų mutacijos, ir dumblių invazija (tiesa, šioje srityje daugiausia „nusipelnė“ trąšos), tačiau šiuo atveju, manyčiau, kad saugodami save, mes tikrai sumažinsime ir aplinkos taršą.

Kaip sumažinti ploviklių žalą?

Štai keletas taisyklių, kurios padės sumažinti ploviklių žalą:

• Naudokite ploviklį išimtiniais atvejais. Tai taps įmanoma, jei liausitės „sandėliuoti“ indus kriauklėje.
• Arbatos ar kavos puodeliui, kaip ir kitiems neriebiems indams plauti, tikrai nereikia ploviklio. Su geriamąja soda kuo puikiausiai išplausite dėmes, o jei dėmė šviežia, tai pakaks vien vandens. Jei nenorite atsisakyti cheminių ploviklių, tai bent jau nenaudokite jų neriebiems indams plauti.
• Ploviklį pilkite ant kempinės, o ne ant indo. Kempines keiskite dažnai, nes ilgai naudojama kempinė yra puiki terpė veistis mikroorganizmams. Ir nors gamintojai teigia, kad valymo priemonės juos visiškai sunaikina, tai netiesa. Kaip tik likusios bakterijos yra pačios atspariausios, ir tokių bakterijų atsiradimas yra viena iš perteklinio valiklių ir ploviklių naudojimo priežasčių.
• Nemalonius kvapus šalina actas ir citrinos rūgštis. Šias medžiagas naudokite vietoje pernelyg kvapnių cheminių ploviklių.
• Niekuomet nemaišykite skirtingų ploviklių ar valiklių, ir nenaudokite skirtingų plovimo priemonių vienu metu.
• Rūšiuokite indus: taip jūs išvengsite būtinybės plauti visus juos cheminiu plovikliu.
• Visuomet naudokite pirštines ir nekvėpuokite vandens ir ploviklio garų mišiniu.
• Ir nepamirškite - skalauti cheminiu valikliu plautus indus reikia ne mažiau 10-15 sekundžių. Tik taip jus galite pašalinti ploviklio likučius.

Specialistė priminė, kad perkant buitinės chemijos priemonę reikia pasiteirauti jos sertifikato bei naudojimo instrukcijos ir sužinoti, ar ji yra registruota. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią prieš tiekiant į šalies rinką ir naudojant biocidus, juos būtina autorizuoti bei registruoti. Be to, derėtų nepamiršti, kad visos buityje naudojamos cheminės medžiagos turi būti laikomos tam skirtoje taroje ir vaikams neprieinamoje vietoje.

Išsirinkite saugų indų ploviklį ir rūpinkitės savo sveikata! Kietasis NATULA indų ploviklis su opokos uoliena yra natūralus ir saugus pasirinkimas. Jis pagamintas iš natūralių ingredientų, be kenksmingų chemikalų, kurie gali sukelti sveikatos problemas.

tags: #ar #pavirsiu #plovikliai #gali #buti #kenksmingi