Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaraisiais metais išgyvena akivaizdžius pokyčius, kuriuos lemia įvairūs vidiniai ir tarptautiniai veiksniai. Apžvelkime pagrindines tendencijas ir statistiką, susijusią su nekilnojamojo turto įsigijimu Lietuvoje.
NT rinka Lietuvoje nuolat kinta, todėl svarbu sekti statistiką, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus.
Bendros Tendencijos
Paklausa nekilnojamajam turtui Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, išlieka stabili. Jaunos šeimos ir specialistai vis labiau ieško pirmo būsto, todėl nuosavybės įsigijimo tendencijos rodo augimą.
- Pardavimų aktyvumas padidėjo, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
- Augantis gyventojų skaičius ir urbanizacijos procesai laikė paklausą butams ir namams, ypač naujos statybos, stabiliai.
Registrų centro duomenimis, per 2025 metų pirmus penkis mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 52,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 26,9 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-gegužę, kai buvo įregistruota 41,3 tūkst. NT objektų pardavimų.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 14,9 tūkst. butų pardavimų - 32 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-gegužę, kai buvo įregistruota 11,3 tūkst. butų sandorių. Vien tik per gegužę įregistruota 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 27,5 proc. daugiau nei prieš metus.
- Vilniuje šiemet per penkis mėnesius įregistruota 5,4 tūkst. butų pardavimų, arba 44,8 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-gegužę.
- Kaune - 2,1 tūkst. (24 proc. daugiau).
- Klaipėdoje - 1,3 tūkst. (29,8 proc. daugiau).
Per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvoje taip pat įregistruota 4,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 24,6 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-gegužę, kai buvo įregistruota 3,8 tūkst. namų pardavimų. Vien tik gegužės mėnesį įregistruota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių, arba 15,8 proc. daugiau nei pernai gegužę ir 14,1 proc. daugiau nei šių metų balandį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 24,5 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 26,4 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-gegužę, kai buvo įregistruota 19,4 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik gegužės mėnesį įregistruota 5,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 11,9 proc. daugiau nei pernai gegužę ir 15,1 proc. daugiau nei šių metų balandį.
2025 m. birželį penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose įregistruota 3,2% mažiau butų pardavimo sandorių nei prieš mėnesį, bei 31,8% daugiau nei 2024 metų birželį. Per pirmąjį 2025 m. pusmetį didžiuosiuose Lietuvos miestuose įregistruota net 34.5% daugiau butų pardavimo sandorių nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Būsto Kainų Pokyčiai
Gyvenamosios paskirties NT kainos priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl išvesti vienos formulės, kiek 2024 metais kito NT kainos visoje Lietuvoje, tikrai nebūtų galima.
- Vilniuje, 2024 metų pabaigoje, vidutinė, naujos statybos buto su daline apdaila kaina buvo 3440 Eur/kv.m.
- Tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, tokio paties būsto vidutinė kaina siekė 3254 Eur/kv.m.
Šie skaičiai rodo, kad pirminės rinkos būstų kaina 2024 metais padidėjo maždaug 6%.
Tai reiškia, kad pirminėje rinkoje siūlomą 50 kv.m. naujos statybos butą su daline apdaila 2023 metais būtume įsigiję maždaug už 163 000 Eur, o 2024 metais už analogišką būstą jau būtume mokėję 9 000 Eur daugiau, t.y.
Panašios kainų augimo tendencijos pastebimos ir antrinėje rinkoje.
- 2024 metų gruodžio mėnesį, antrinėje rinkoje parduodamo buto 1kv.m kaina siekė 2900 Eur.
- Už tokio paties būsto kvadratinį metrą 2023 metais būtų reikėję mokėti mažiau, t.y. 2800 Eur.
Šie rodmenys leidžia padaryti išvadą, jog lyginant su 2023 metais, antrinėje rinkoje parduodamų būstų kaina 2024 metais padidėjo 4 procentais.
Tai reiškia, kad antrinėje rinkoje parduodamą būstą su pilna apdaila, 2023 metais galėjome įsigyti maždaug už 140 000 Eur, o praėjusiais metais tas pats būstas būtų kainavęs jau 5 000 Eur daugiau - 145 000 Eur.
„Ober-Haus“ duomenimis, metinis butų kainų augimas didžiuosiuose šalies miestuose 2025 metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 6,7%. Per antrąjį šių metų ketvirtį butų kainos augo visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje - 1,4%, Kaune - 3,3%, Klaipėdoje - 2,9%, Šiauliuose - 1,5%, o Panevėžyje - 2,1%.
Pagal dabartines tendencijas, galima prognozuoti, kad naujos statybos butų kainos Vilniuje 2025 metais augs iki 10%. NT tendencijos 2025 metams rodo, jog NT kainų nuosmukio artimiausioje ateityje tikėtis neverta.
NT rinka Lietuvoje, Žiniasklaidos įtaka, Nuomotis ar pirkti, NT kainų kilimas | Mantas Mikočiūnas
Komercinio Nekilnojamojo Turto Rinka 2024 metais
2024 metais vyravusias bendras nuotaikas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje gan tiksliai apibūdina investicinių sandorių apimtys, kurios nukrito į 2014 metų lygį. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 230 mln. eurų.
Didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 134 mln. eurų arba 58% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Antra pagal dydį investicijų dalis 2024 metais atiteko biuro patalpų segmentui, kuriame buvo išleista 70 mln. Likusi (11%) mažiausia investicijų dalis tradiciškai atiteko sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų įsigijimui.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais lietuvių valdomo kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose šoktelėjo net iki 82%, 2023 metais sudarė 73%, o 2024 metais - 75%.
„Nepaisant išliekančių geopolitinių įtampų, auganti šalies ekonomika bei mažėjančios palūkanų normos gali išjudinti verslo (nuomininkų) plėtrą ir padidinti bendrą komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą - ypač biurų ar sandėliavimo patalpų segmente. Pavyzdžiui, nuo 2024 metų vidurio jau fiksuojame aiškias teigiamas tendencijas būsto rinkoje. Tai padidintų investuotojų pasitikėjimą komercinio nekilnojamojo turto rinka bei būtų galima tikėtis didesnio aktyvumo ir investicinių sandorių rinkoje.
Būsto Kainų Indeksas (BKI)
Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis BKI apskaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenys. Šaltinio duomenys gaunami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. - 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv.
Rinkinyje pateikiami būsto kainų indekso svoriai. Svoris - procentais arba promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai BKI elementariajai visumai priklausantiems būstams su žeme įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Svorių bazinis laikotarpis - laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai.
Atliekamos tokios gautų statistinių duomenų tikrinimo ir redagavimo procedūros: atmetami sandoriai, kuriais įsigyti būstai dėl nepakankamo baigtumo lygio (< 80 proc.) yra netinkami gyventi, analizuojami kiekvienai elementariajai visumai priskirtų būstų pirkimo-pardavimo sandorių duomenys, palyginti su ankstesnių ketvirčių duomenimis. Duomenų redagavimas ir patvirtinimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą. Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su nekilnojamojo turto agentūrų užfiksuotomis būsto kainų kitimo tendencijomis. Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką būsto kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų įmonių ir institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose.
tags: #butu #sandoriu #statistika