Rokiškio rajono savivaldybė, kartu su „Lietuvai pagražinti“ draugija, paskelbė rinksianti gražiausias rajono sodybas. Konkurso tikslas - skatinti žmones puoselėti savo aplinką, o gerosios praktikos pavyzdžius paskleisti kuo plačiau, kad visi norėtų jais sekti.
Šiais metais renkant gražiausias Rokiškio krašto sodybas, buvo vertinama, kiek jose atsispindi etnografinės tradicijos, Aukštaitijai būdingi sodybų elementai, kaip tarpusavyje dera pastatai, augalai ir visa aplinka. Sodybų vertinimo komisijos narė, rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyr. „Rajono sodybos buvo vertinamos ir kasmet, ir kas antrus metus. Šiemet konkursas „grįžo“ po 6-erių metų pertraukos - paskutinieji „Gražiausių sodybų“ puoselėtojai buvo apdovanoti 2018-aisiais.
Iš viso sodybų vertinimo komisija aplankė net 40-imt rajono kiemų, pretendavusių į „Gražiausios sodybos Rokiškio krašte 2024“ nugalėtojų titulus.
Kriterijai ir Vertinimas
Anot pašnekovės, iki vasaros vidurio - liepos 20 d. „Stengiamės visada įvesti kažkokį naują kriterijų. Šiemet akcentavom etnografinius motyvus, kažkada dėmesys buvo skirtas augalijos kompozicijoms. Tiesiog, žmonių kūrybiškumui, pagalvojimui ir ieškojimams paskatinti. Ir tai pasiteisina. Jei sodybos šeimininkas „pagauna“ tą bangą, jis ir puoselėja savo aplinką ta linkme. Žiūrėk, vienais metais gavo trečią vietą, bet nuvažiavus kitąmet jau rodo naujoves ir sako: „Kai anuomet buvot - neturėjau, dabar jau turiu“. Tuos porą metų jis labai stengiasi, ir gal jau antrą ar net pirmą vietą iškovoja. O, galų gale, gauna „Pavyzdinės sodybos“ vardą ir ženklą. Tokių sodybų mūsų rajone yra jau virš 20-imt“, - gausybe gražiai tvarkomų sodybų džiaugėsi A.
Štai pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovavosi komisija:
- Etnografinių tradicijų atspindys
- Aukštaitijai būdingi sodybų elementai
- Pastatų ir augalų darna
- Aplinkos puoselėjimas
Nugalėtojai ir Apdovanojimai
Miestų gražiausių sodybų kategorijoje šiais metais buvo apdovanotos dvi sodybos: I-oji vieta atiteko Marei ir Jeronimui Lungiams (Rokiškis), už Rokiškio miesto sodybos savitumą, atskleistą per tautinius elementus, už puikiai parinktą augaliją ir kūrybiškai bei sumaniai išnaudotą erdvę. II-ąja vieta džiaugiasi Redos ir Gintaro Avižienių (Kavolių kaimas) bei Laimos ir Kęstučio Vanagų (Papilių kaimas) vienkiemiai.
Svarbiausia nominacija - „Pavyzdingai tvarkoma sodyba“ įteikta Šetekšnų kaime esantis Joanos ir Antano Tunaičių vienkiemis. Šią nominaciją šeimininkai pelnė už nuostabaus aukštaitiško tradicinio vienkiemio išsaugojimą ir puoselėjimą, etnografinių pastatų bei aplinkos pritaikymą ne tik šeimos gyvenimui, bet ir pažintiniams tikslams.
Pavyzdinės Sodybos Pavyzdys
Pavyzdžiui, Joanos ir Antano Tunaičių vienkiemis Šetekšnų kaime yra puikus aukštaitiško tradicinio vienkiemio išsaugojimo ir puoselėjimo pavyzdys. Šis vienkiemis ne tik atspindi šeimos gyvenimo būdą, bet ir yra pritaikytas pažintiniams tikslams, demonstruojant etnografinius pastatus ir aplinką.
Aukštaitijos Nacionalinis Parkas
Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Ministrų Tarybos 1974 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. Nacionalinio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273 „Dėl Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, Ažvinčių (Gervėčių) sengirės ir Balčio ežero gamtinius kompleksus, Baluošo, Linkmeno - Ūkojo, Tauragno ir Uteno miškingų ežeruotų dubaklonių, Šiliniškių tarpežerinio gūbrio su Ladakalniu bei Benediktavo (Makių) moreninio masyvo ir Kiaunos slėnio kraštovaizdį, Petriškių geomorfologinį ir Būkos, Juodupės, Švoginos, Pliaušės, Labažės, Asalnų bei Žeimenio hidrografinius kompleksus, Vilkaraisčio, Kriogžlio, Siūrių ir Pagilūtės pelkes, savitas Ažvinčių bei Minčios girių, Kretuono, Kretuonykščio, Knyčio ir Pažeimenės biocenozes, retų rūšių augalus ir gyvūnus, kitas gamtos vertybes ir paminklus; išsaugoti Šiaurės Rytų Lietuvos XII-XV a.
Aukštaitijos nacionalinis parkas - pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas garsus puikiais švariais ežerais, sujungtais vaizdingomis protakomis, etnografiniais kaimais, pasižymintis raiškiomis žemės paviršiaus formomis, miškų gausa. Jame saugoma unikali trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esanti Žeimenos aukštupio ekosistema, Ažvinčių sengirė ir Balčio ežero ekosistema.
Nacionaliniame parke gausu ežerų (126 ežerai). Didžiausi jų: Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha), Baluošas (442 ha). Aukštaitijos nacionaliniame parke tyvuliuoja giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras (60,5 m). Svarbiausios gamtos vertybės. Vienas įdomiausių Šiliniškių gūbrys, kurio tąsoje yra Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai, Ladakalnis - viena gražiausių apžvalgos vietų Lietuvoje.
Didžiausios girios: Ažvinčių (čia yra pušynų, sulaukusių net 200 ir daugiau metų), Linkmenų, Minčios. Gamtos paminklai: Dringio ir Ožių ragai-pusiasaliai Dringio ežere, Baluošo ežero sala Ilgasalė, Ešerinio ežerėliai.
Kultūros Paveldo Vertybės
Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Šiaurės Rytų Lietuvos 12-15 a. Unikalūs etnografiniai Salų (II), Varniškių (II), Vaišnoriškių, Šuminų (Pabaluošės), Strazdų, Kretuonių, Benediktavo (Maknių) bei kiti kaimai, Kaltanėnų urbanistinis kompleksas, Palūšės bažnyčios architektūrinis ansamblis, vandens malūnai, 1863 m. Muziejai. Bene įdomiausias Stripeikių senovės bitininkystės muziejus. Nacionaliniame parke yra net 6 vandens malūnai. Viename jų - Ginučių - yra išlikusi visa autentiška įranga, tad malūnas paskelbtas technikos paminklu.
Galimybės Poilsiauti
Išsamią informaciją apie nacionalinį parką galima gauti nacionalinio parko informacijos centre, esančiame Palūšėje. Nacionaliniame parke yra Palūšės, Jonalaukio, Vaišniūnų, Gaveikėnų, Ginučių ir Pavajuonio rekreacinės zonos. Apsistoti su palapinėmis galima 8-se direkcijos bei 4-se privačių asmenų įrengtose stovyklavietėse. Jas paprasta surasti keliaujantiems automobiliu.
Norint suvokti Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio savitumą, būtina pasižvalgyti iš apžvalgos aikštelės ant Ladakalnio. Ežerų virtinės tarsi specialiai sukurtos vandens turizmui. Nacionalinio parko ežerais ir jų protakomis galima nuplaukti iki 70 km. Norintys gali pasiekti net Kuršių marias. Maršruto ilgį ir sudėtingumą pasirenka patys turistai, jiems gali padėti žygio vadovai.
Pėstieji gali leistis į kelionę vaizdingomis ežerų pakrantėmis ir įspūdingais gūbriais pažymėtu maršrutu nuo Palūšės per Meironis, Ginučius, Stripeikius iki pat Tauragnų (42 km). Aplink Palūšę esančiuose miškuose įrengtas 5 km ilgio pėstiesiems skirtas sveikatingumo takas. Prie Palūšės girininkijos prasideda 3,5 km ilgio žiedinis pažintinis pėsčiųjų takas apie Taramos ežerą.
Rokiškio Dvaro Kultūros Pavyzdžiai
Rokiškio dvaras - viena labiausiai Lietuvos ir užsienio turistų lankomų vietų, nes čia yra įsikūręs ir krašto muziejus. Rokiškio dvaro rūmai pabaigti statyti 1801 metais. Spėjama, kad rūmų architektas buvo Laurynas Stuoka- Gucevičius, tačiau jokių įrodymų pagristi šiam faktui kol kas nerasta. XVIII a. pab. - XX a. pr. Rokiškio dvaro sodyba yra vienas iš vertingiausių klasicizmo- istorizmo laikotarpio sodybinių ansamblių Lietuvoje.
Atvykusieji apžiūrėti dvaro jame užtrunka ne vieną valandą, o išvyksta nustebinti, sužavėti to, ką čia išvydo ir sužinojo. Tyzenhauzų al. 5, LT-42115 Rokiškis.
Kiti Dvarai
Gačionių dvaras - dvaras statytas XIX a. 2001 m. dvarą grąžinus baronui Antanui Rozenui, dvaro rūmai buvo restauruoti. Dvaras visuomet garsėjo gera virtuve. Taip pat yra ir šiandien. Patiekalus ruošia savininkai, todėl meniu čia rasite lenkų, prancūzų, italų ir lietuvių virtuvės patiekalus.
Ilzenbergo dvaras - vienintelis Lietuvoje visiškai atkurtas dvaras - baltumu tviskantys dvaro rūmai, nuo XIX a. beveik nepakitusio vaizdo, kerinčio grožio gamtos apsuptyje ir harmonijoje su gamta auginantis bei gaminantis ūkis. Gražiausios Ilzenbergo dvarvietės erdvės skirtos svečių poilsiui ir ilgiems pasivaikščiojimams daugiau nei trijų kilometrų ilgio takais išpuoselėtame 15 hektarų angliško tipo parke. Į legendomis apipintą Meilės salą Ilgio ežere kviečia Dvaras - viena gražiausių ir stilingiausių naujojo klasicizmo stiliaus medinių dvarviečių šalyje - kviečia paviešėti visą parą.
Tai ne triukšmingas vakarėlis, bet paprasta, šilta ir intelektuali viešnagė barono Piotro Rozeno šeimos dvare. Išlikęs ir parkas su 200 metų senumo liepų alėja. Jūžintų sen. 8 686 29 438.
Salų dvaras - nedaug Lietuvoje tokių ypatingų vietų kaip Salos. Dvaras minimas nuo XVI a. Dvaro rūmai buvo įkurti gražiame parke, kurio likučiais galime grožėtis ir šiandien. Manoma, kad tai vienas iš seniausių parkų Lietuvoje, dar iš tų laikų, kai Salų dvarą valdė Radvilos. Tyzenhauzų rankose Salos tapo visos apylinkės kultūrinio gyvenimo centru. Čia būdavo rengiamos geriausios puotos visoje Kauno gubernijoje. Dabar dvare vyksta įvairūs kultūros renginiai.
Muziejai ir Edukacinės Programos
Tautodailės ir Liaudies Buities muziejus - senoje sodyboje sukaupta kelis tūkstančius eksponatų turinti antikvarinių daiktų kolekcija. Joje - nuo kraičio skrynių, tautodailės kombinatų produkcijos, metalinių reljefų su Lietuvos valdovais, verpsčių, dėželių, raginių gaminių iki baldų, transporto priemonių ir darbo padargų. Kriaunų g. 2, Laibgalių k., Jūžintų sen.
Kunigo švietėjo Jono Katelės muziejus ir amatų centras Panemunėlyje - 1883 m. statytoje klebonijoje atidarytas kun. J. Katelės memorialinis muziejus. Paroda, skirta pirmajam lietuviškam vaidinimui, eksponuojama kryžių kolekcija. Šalia įsikūrusiame amatų centre organizuojamos medžio drožybos, audimo, akmenskaldystės, bitininkystės ir kitokios edukacijos.
Rokiškio krašto muziejaus teminės edukacinės programos - muziejininkų parengtuose edukaciniuose užsiėmimuose galite sužinoti apie Rokiškio krašto ir jo dvarų praeitį. Etnokultūrinėse, senųjų amatų, kalendorinių švenčių edukacinėse programose susipažinsite su prosenelių vaikyste, linų auginimo ir apdorojimo papročiais, su senoviniais pieno produktų gaminimo būdais, išmoksite senoviniu būdu lieti žvakes, galėsite išsidrožti šaukštą, nusikalti po suvenyrinę monetą, mokysitės marginti kiaušinius vašku ir dar daug kitų dalykų. Iš viso muziejus lankytojams siūlo daugiau apie 40 edukacinių programų, pritaikytų įvairaus amžiaus vaikams ir suaugusiems.
Rokiškyje gaminamo sūrio paskanauti ir susipažinti su jo gaminimo tradicijomis kviečia Rokiškio dvaro „Sūrio kelias“. Vyno degustacija „Vyno kelias“ vyndario R. Nagelės sodyboje - vyndario šeimoje yra senos naminio vyno darymo tradicijos ir net devyni sodyboje gaminami lietuviški naminiai vynai turi Lietuvos tautinio paveldo sertifikatus.
Apsilankiusieji sodyboje galės apžiūrėti šiauriausią Lietuvoje vynuogyną, paragauti įvairių vaisių bei uogų vyno bei susipažinti su vyno gamybos subtilybėmis. Taručių k., Rokiškio r.
Kulinarijos Paveldas Juodupėje
Tautinio paveldo produktų degustacija Juodupėje - miestelyje šalia kepyklos yra „Šakočių ir baravykų namai”, kuriuose pagal senovines technologijas kepami šakočiai ir grybukai, vyksta edukacinės programos. Čia įrengta speciali šakočių ir baravykų kepimo įranga, o lankytojai gali patys gaminti šiuos skanėstus, išmėginti savo konditerinius gabumus.
tags: #juodupes #graziausios #sodybos