Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta reikšmingi pokyčiai, susiję su mokesčiais, gyventojų finansų valdymu ir švietimo parama. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius aspektus, įskaitant naujus mokesčius, gyventojų taupymo įpročius, paramą STEM studentams ir kitas aktualijas.
Nauji mokesčiai ir tarifai
Draudimo mokesčiai
Seimas planuoja apmokestinti visas draudimo sutartis, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą, 10 proc. mokesčiu. Tačiau ūkininkams bus taikomos lengvatos - neapmokestinamas pasėlių ir ūkinių gyvūnų sveikatos draudimas.
Socialdemokratas M. Skamarakas teigia:
„Pasiūliau netaikyti papildomo apmokestinimo (saugumo įnašo) ne gyvybės draudimo sutartims, susijusioms su ūkinių gyvūnų sveikata. Žemės ūkio sektorius patiria didelę riziką dėl klimato kaitos, stichinių nelaimių, ligų protrūkių. Gyvūnų draudimas yra esminė ūkininkų rizikų valdymo priemonė, kurią valstybė aktyviai skatina. Įvedus papildomą apmokestinimą šiai draudimo rūšiai, sumažėtų ūkininkų motyvacija draustis, o tai prieštarautų strateginiam tikslui - stiprinti sektoriaus atsparumą. Nustačius 0 proc.“
Akcizai saldintiems gėrimams
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios Akcizų įstatymo pakeitimai, apmokestinantys saldintus gėrimus. Siūlomas apmokestinimo modelis grindžiamas pridėtinių cukrų kriterijumi. Gėrimai, kuriuose yra tik natūralių cukrų (pvz., iš vaisių ar pieno), nebus apmokestinami.
Akcizų tarifas bus taikomas taip:
- 7,4 euro už produkto hektolitrą - gėrimams, kuriuose pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo yra iki 8 g.
- 7,4 euro už produkto hektolitrą - gėrimams, turintiems tik saldiklių arba saldiklių ir pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo neviršija 2,5 g.
Nekilnojamojo turto mokestis
Savivaldybės taryba nustatys mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį. Tarifai bus diferencijuojami priklausomai nuo vertės:
- Nevilšijančiai 50 000 eurų - 0 proc.
- Viršijančiai 50 000 eurų, bet neviršijančiai 200 000 eurų - 0,2 proc.
- Viršijančiai 200 000 eurų, bet neviršijančiai 400 000 eurų - 0,4 proc.
- Viršijančiai 400 000 eurų, bet neviršijančiai 600 000 eurų - 0,6 proc.
- Viršijančiai 600 000 eurų, bet neviršijančiai 1 000 000 eurų - 1 proc.
- Viršijančiai 1 000 000 eurų - 2 proc.
Kelių mokestis
Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui. Į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km. Lengvųjų automobilių vairuotojams mokesčio mokėti nereikės.
Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį, leidžiantį geriau prižiūrėti kelius ir plėsti tinklą.
Gyventojų taupymo įpročiai Baltijos šalyse
Pastaruoju metu patiriami ekonominiai iššūkiai paskatino Baltijos šalių gyventojus permąstyti savo finansinius įpročius. Tyrimai atskleidė, kad lietuviai dažniausiai taupo turėdami konkretų tikslą arba atsidėdami grynuosius pinigus - abu šiuos metodus veiksmingiausiais įvardijo daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų. Nedaug atsiliko ir periodinis pinigų pervedimas į taupomąją sąskaitą, kurį pasirinko 19 proc.
Panašios tendencijos fiksuotos ir Latvijoje bei Estijoje, tačiau čia išryškėjo ir tam tikri skirtumai. Latvijoje populiariausiu taupymo būdu gyventojai įvardijo grynųjų pinigų atidėjimą - taip taupo 21 proc. gyventojų, tuo metu periodinį pervedimą į taupomąją sąskaitą nurodė 16 proc., o taupymo tikslų išsikėlimą - 13 proc.
„Šie rezultatai rodo, kad visose Baltijos šalyse gyventojai dar gana stipriai remiasi tradiciniais metodais - ypač grynųjų atidėjimu. Visgi dar dažnas atvejis, kai pasirenkamas grynųjų atidėjimas - o šis būdas, nors ir padeda vizualizuoti santaupas, ne visada yra saugiausias ar efektyviausias“, - pažymi S.
Apklausa taip pat atskleidė skirtumų tarp lyčių. Vyrai kaip veiksmingiausią taupymo būdą įvardijo taupymą turint aiškų tikslą (24 proc.), o kiti dažniausiai pasirenkami sprendimai - grynųjų pinigų atidėjimas (19 proc.) ir reguliarus automatinis pervedimas į taupomąją sąskaitą (17 proc.). Tuo metu moterys dažniau rinkosi praktinius kasdienius sprendimus: grynųjų pinigų atidėjimą (23 proc.) ir automatinį pervedimą (22 proc.), o taupymą pagal konkretų tikslą kaip veiksmingiausią įvardijo 19 proc.
Jauniausi (18-29 m.) respondentai dažniausiai įvardijo reguliarų automatinį pinigų pervedimą į taupomąją sąskaitą (24 proc.), taupymo tikslų nusistatymą (20 proc.) bei mokėjimų „suapvalinimo“ funkciją (12 proc.) kaip veiksmingus būdus kaupti lėšas.
„Tai rodo, kad skaitmeniniai įrankiai tampa vis populiaresni tarp jaunesnės kartos. Jaunimas ieško patogių, automatizuotų sprendimų, kurie padeda taupyti lengvai ir nereikalauja kasdienio įsitraukimo. Būtent todėl bankai šiandien siūlo tokias funkcijas kaip periodinis taupymas - kai išlaidos apvalinamos iki artimiausio euro, o skirtumas nukreipiamas taupymui.
Nors išmaniųjų įrankių populiarumas auga, tyrimas parodė, kad dalis gyventojų vis dar nepradėjo taupyti. Net 13 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad neturi santaupų arba visai netaupo. Latvijoje šis rodiklis siekia 19 proc., o Estijoje - net 21 proc.
„Finansinio raštingumo ugdymas turėtų apimti visas amžiaus grupes. Nėra nei per anksti, nei per vėlu pradėti taupyti. Net ir maži, bet reguliarūs žingsniai veda į reikšmingą rezultatą. Taupymas reikalauja ne tik žinių, bet ir tam tikros disciplinos - gebėjimo išlaikyti pastovumą ir nuoseklumą. Svarbiausia - atrasti taupymo būdą, kuris tinka konkrečiam žmogui ir atitinka jo galimybes bei tikslus“, - pabrėžia S.
Taupymo įpročiai Baltijos šalyse
Parama STEM studentams
Lietuvos vyriausybės stipendijos 2026 m. | Kaip teikti paraiškas bakalauro, magistro ir daktaro laipsniams gauti | Žingsnis po žingsnio vadovas
STEM studijos
Valstybės gynybos fondas
Pagal projektą, Valstybės gynybos fondo lėšas be esamų šaltinių sudarytų 2 proc. Fondo lėšas sudarytų 8 proc. 2026 metais, o 11,2 proc. nuo 2027 metų valstybės biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio. Planuojama, kad fondo lėšas papildys 8 proc. - 2026 metais, 8,4 proc. Po svarstymo už šiuos Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimus balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai.
Amžizmo barometras
Pasitikrinti savo nuostatas ir panagrinėti polinkį į stereotipus Lietuvoje ryžosi daugiau negu 2 tūkstančiai gyventojų. Tačiau pirmą kartą Lietuvoje atliktas „Amžizmo barometras“ parodė, kad tik 5 proc. „Aktyvus gyventojų įsitraukimas rodo, kad amžizmo (arba diskriminacijos dėl amžiaus) problema Lietuvai yra labai aktuali - tiek kalbant apie darbo rinką, tiek apie visuomeninį gyvenimą. Daugiau negu 2 tūkst.
„Amžizmo barometre“ daugybė žmonių iš įvairių Lietuvos vietų atsakinėjo į specialius klausimus ir galėjo geriau suvokti, kaip jų elgesys ar kalba išduoda polinkį į diskriminaciją dėl amžiaus. Iš viso interaktyviame teste dalyvavo apie 2,2 tūkst. asmenų. Tačiau tolerantiškais ir kitus geriausiai suprantančiais kolegomis save gali vadinti tik 5 proc. projekto dalyvių, pasirinkusių atitinkamus atsakymų variantus.
Pasak L. BTA draudimo atstovė įsitikinusi, kad ši iniciatyva paskatino ne vieną dalyvį pradėti keisti požiūrį į aplinkinius žmones, iškelti klausimus: kaip elgiesi su kitais, ką sakai ir ką galvoji; ar tikrai tavo požiūris nepriklauso nuo šalia esančio žmogaus amžiaus? „Kelios minutės atsakinėjant į paprastus, iš realių gyvenimo situacijų kylančius, klausimus žmones paskatino sustoti ir pamąstyti“, - mano L.
Pasak jos, šia iniciatyva bendrovė BTA siekė parodyti, jog plačiai paplitusios, bet retai pastebimos problemos sprendimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. „Kartais net paprasčiausias, neatsargiai pasakytas žodis, kuriuo apibūdiname vyresnio amžiaus žmogų, gali prisidėti prie amžizmo gyvavimo“, - atkreipia dėmesį pašnekovė. Ji teigia, kad „Amžizmo barometro“ tikslas yra ne tik parodyti problemą, bet ir suteikti žmonėms žinių.
Mat žinios ir edukacija yra geriausias būdas skatinti visuomenę atsikratyti su amžiumi susijusių stereotipų, ypač darbo rinkoje.
tags: #pranesimas #apie #issikelima #is #busto