Kiekvienoje teisinėje valstybėje turi būti saugomos ir užtikrinamos asmens teisės ir teisėti interesai. Valstybės, siekdamos įgyvendinti šį tikslą, imasi įvairių teisinių priemonių. Viena iš svarbiausių teisinių institucijų yra notaro institucija, kurios pagrindinis uždavinys - teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinimas. Notaras, atlikdamas valstybės jam pavestas funkcijas, naudoja kitas valstybės sukurtas teisines priemones.
Viena iš tokių priemonių - valstybės registrai, kurių teikiami duomenys padeda notarui tinkamai ir efektyviai įgyvendinti jam pavestus uždavinius, užtikrinant tiek sąžiningų šalių interesus, tiek apskritai sąžiningumo, viešumo principų įgyvendinimą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ši tema aktuali ir analizuotina, kadangi darbe bus aptariamos vienos iš pagrindinių institucijų - valstybės registrai ir notarai, įgyvendinantys vartotojų teisių apsaugą. Taip pat valstybės registrų ir notaro sąveiką analizuoti skatina vis didėjanti informacinių technologijų svarba įvairiose srityse, įskaitant „elektroninės valdžios“, „vieno langelio“ principo įgyvendinimo ir informacinės visuomenės sritis.
Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, aktualus yra valstybės registrų prisijungimo prie Europos Sąjungos ir tarptautinių registrų klausimas. Be to, registrų ir notaro sąveika beveik nenagrinėta teisinėje mokslinėje literatūroje, šia tema pasigendama sisteminės, kompleksiškesnės analizės. Teisiniuose šaltiniuose notaras ir valstybės registrai nagrinėjami atskirai, nepateikiant detalesnės valstybės registrų ir notaro institucijos sąveikos analizės.
Lietuvių autoriai daugiausia nagrinėjo notaro institucijos vaidmenį kitų teisinių institucijų sistemoje, notariato funkcijas, jo pasikeitusį vaidmenį priėmus naująjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau LR CK). Tuo tarpu užsienio autoriai notaro instituciją nagrinėjo lygindami skirtingas teisines sistemas, nuo kurių priklauso notaro funkcijos. ias įvairiose Europos valstybėse.
Šio magistrinio darbo tyrimo objektas yra „valstybės registras - duomenų teikėjas“ ir „notaras - registro duomenų teikėjas“ sąveikos aspektai. Magistro baigiamojo darbo tyrimo dalykas yra valstybės registrų ir notarų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, mokslinė literatūra ir notarinė praktika. ias įgyvendinimo problemas. Iašanalizavus visą turimą medžiagą, pateikti pasiklymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, kad valstybės registrų sistema būtų pakankamai efektyvi, iaš tikrsjs padedanti notarui atlikti jam valstybės pavestas funkcijas, taip ginant visuomenės interesus.
Šio darbo hipotezė - Lietuvos valstybės registrų sistema nepakankamai integrali, o valstybės registrų teikiami duomenys nėra pakankamai iašsamks, tikslks, aktualks ir prieinami. Siekiant užsibrėžto tikslo, atliekant tyrimą buvo taikomi įvairūs teoriniai tyrimo metodai. Pagrindinis tyrimo metodas - loginė analizė, kuri buvo taikyta tiriant norminę ir specialiąją literatūrą, darant ir pagrindžiant iašvadas, apibendrinimus. ios valstybės registrų ir notaro veiklą Lietuvos Respublikoje ir kitose pasirinktose Europos valstybėse.
Istorinis metodas naudotas analizuojant kaip kito valstybės registrų ir notaro sąveika, priklausomai nuo teisinio reglamentavimo pakeitims. Lingvistinis metodas naudotas sąvokų apibrėžimui. Magistrinis darbas suskirstytas į keturis skyrius. Pirmajame skyriuje nagrinėjama valstybės registro sąvoka, kuri teisinėje literatūroje ir teisės aktuose vartojama nevienareikšmiakai. Antrasis skyrius skirtas notaro funkcijų analizei, bendram valstybės registrų vaidmens aptarimui.
iajame skyriuje nagrinėjamas valstybės registrų vaidmuo notaro funkcijų atlikime, iašskiriant du valstybės registrų ir notaro sąveikos aspektus: „valstybės registras - duomenų teikėjas“ ir „notaras - registro duomenų teikėjas“. Ketvirtajame skyriuje analizuojama perspektyva Lietuvos valstybės registrams prisijungti prie tarptautinių ir Europos Sąjungos registrų. Iašnagrinėjus teisinę literatūrą ir teisės aktus, pateikiamos iašvados bei pasiklymai, kurie galėtų padėti iašspręsti darbe paminėtas valstybės registrų ir notaro sąveikos problemas.
Valstybės registro sąvoka ir esmė
iau ir registro, ir viešojo registro sąvokas. iau minėtos sąvokos yra sinonimai, ar visgi reikėtų jas atriboti, apibrėžiant jų skirtumus. Tarptautinis žodžių žodynas pateikia tokią registro (lot. registrum ) sąvokos reikšmę - tai sąrašas, rodyklė. Teisės žodyne registro sąvoka apibrėžiama kaip oficialus sąrašas, kuriame registruojami vardai, pavadinimai, įvykiai ar sandoriai. Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojams sąvoks žodyne registras - tai duomenų bei kitos informacijos sisteminimo, kaupimo, saugojimo ir naudojimo priemonė.
iai, nevienareikšmiakai. iau minėts sąvoks. Vadovaujantis 2005 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl valstybės registrų sąrašo reorganizavimo į registrus sąrašą ir registrų sąrašo nuostatų patvirtinimo Nr. 299 galima atriboti valstybės ir žinybinius registrus. Pagal a/ teisės aktą, valstybės registrai - tai registrai, kurie steigiami specialiu registro įstatymu. iais tam tikr veiklos srit/, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, ministerijų įsakymais.
Galima teigti, kad aiuo atveju, valstybės registro pagrindinis požymis - steigimo pagrindas. Valstybės registrų įstatyme valstybės registras (kadastras) - teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatyms nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojams objekts kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.
iau pateiktas apibrėžimas yra žymiai detalesnis, apibūdantis valstybės registrą, kaip sistemą, nurodantis jo pagrindines veiklos funkcijas. Kai kurie autoriai teigia, kad vadovaujantis Valstybės registrų įstatymu, ir iki aiol sukaupta registrų kūrimo patirtimi, registras gali būti suprantamas dvejopai. Registrą galima suvokti kaip teisinis ir organizacinis priemonių visumą, kuri nustato, kokiu pagrindu, kokiam tikslui ir kaip registruojami tam tikros kategorijos objektai.
LR CK valstybės registrų sąvoka nevartojama. ia viešojo registro sąvoka. Autorės nuomone, tai tas pats valstybės registras, tik apibūdinamas, ne steigimo pagrindu, o teikiams duomens pobūdžiu (registro duomenys yra prieinami viešai ir atviri, iašskyrus tam tikrus įstatymo numatytus atvejus). Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau Notariato įstatymas) nuostatos, kur aios sąvokos vartojamos kaip sinonimai, reglamentuojant analogiakas notaro funkcijas vartojamos abi sąvokos.
Šio įstatymo 46 straipsnyje nustatoma, kad duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešojo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės akts nustatyta tvarka. Tuo tarpu minėto įstatymo 51 straipsnyje vartojama valstybės registrų sąvoka - notaras teisės akts nustatytais atvejais ir tvarka turi pateikti valstybės registrams duomenis apie patvirtintus sandorius, palikimo priėmimo faktus. Apibendrinant galima teigti, kad valstybės registras - tai teisinis, organizacinis ir informacinis technologijų priemonių sistema, kuri yra vieša, steigiama įstatyms pagrindu, atliekanti informavimo ir registravimo funkcijas.
iu nagrinėjamu klausimu. ia bendriausia sąvoka, valstybės registras, registru, akcentuojant jo steigimo ir veiklos teisinį pagrindą, tuo tarpu viešasis registras, registru, akcentuojant duomens viešumą. .statymai nustato skirtingus atitinkams sandoris registravimo, viešumo reikalavimus. Vienais atvejais, juridiniai faktai registruojami informavimo, viešumo tikslu (pvz.: vedybs sutartys), tuo tarpu kitais atvejais, registravimas lemia dokumento galiojimą (pvz.: hipotekos sandoris).
Toliau daugiausiai bus vartojama valstybės registro kaip viešojo registro sąvoka, pabrėžiant valstybės registrų duomens viešumą.
Lietuvos savivaldybių žemėlapis
Notaro funkcijos ir jų reikšmė teisiniuose santykiuose
ios teisinės sistemos tradicijų (kaip žinia, iašskiriamos taip vadinama kontinentinė teisės sistema ir bendrosios tradicijos teisės sistema). Šiame darbe notaro funkcijos, užtikrinant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, bus nagrinėjamos lyginant teisines sistemas. Teisinėje literatūroje skiriamas lotynų notariatas (Latin notaries) ir anglo-saksų notariatas (Public notaries), kuriam, pagal atliekams funkcijas panašumus, gali būti priskiriamas ir Skandinavijos valstybis notariatas.
Pagrindinės notaro funkcijos:
- ijama ir nereikalauja papildoms įrodyms, todėl notariniai dokumentai turi ypatingą įrodomąją galią.
- svarbius sandorius - testamentus, perleidimo sandorius, juridinis asmens steigimo dokumentus ir kt. LR CK nustato privalomą notarinę formą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams.
- is rinkėjo funkcijas.
Notaras, įgyvendindamas įstatyms nustatytas funkcijas, vykdydamas valstybės įgaliojimus, asmeniškai atsako už savo veiklą. Už įstatyms ir kits teisės akts pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ir administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas. Tuo pasireiškia notaro atsakomybės dualistinė prigimtis, kada notarui už tą patį pažeidimą gali būti taikomos įvairios teisinės atsakomybės rūšys.
Dažniausiai pasitaikanti teisinės atsakomybės rūšis yra notaro civilinė atsakomybė, pasireiškianti tuo, kad notaras atsako ne tik už savo kaltais veiksmais padarytą žalą, bet ir už notaro atstovo, biuro darbuotojs veiksmais padarytą žalą. Toks civilinės atsakomybės režimas yra taikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui: atsakomybė ne tik asmeninė, bet ir griežta.
ias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūts neteisėts sandoris ir dokuments. ijamas fizinis ir juridinis asmens subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti ais asmens ir valstybės teisėts interess apsaugą. Registracijos. Lotynų notarai kai kuriose valstybėse gali būti ir mediatoriais.
iau minėts pagrindinis lotynų notariato aspekts anglo-saksų notariate, taip pat ir Skandinavijos valstybėse nėra.
Anglo-saksų notariato ypatumai:
- Notaras (public notary), kai kuris autorių nuomone, nėra teisės specialistas.
- ijamas ir neturi vykdomosios galios.
veiksmingą ir saugų teisinį mechanizmą šeimos, paveldėjimo, daiktinis teisis ir verslo santykiuose. Tuo tarpu anglo-saksų, Skandinavijos valstybis notarai netvirtina notarinių dokuments, neužtikrina, kaip „preventatyvus teisėjas“, teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, kitaip tariant, jie nėra suprantami notaru ta prasme, kaip įprasta mums, valstybėms, kur veikia lotynų notariatas.
Priklausomai nuo valstybėse įtvirtintos teisinės sistemos tradicijos, skiriasi notaro funkcijos, kas kartu lemia ir valstybės registrų vaidmenį ais funkcijų atlikimui. iu nėra nei valstybės registrų duomens teikėjai, nei valstybės registrų duomens gavėjai.
iau nurodytas notaro funkcijas, kurias vykdant užtikrinamos asmens teisės ir teisėti interesai. iašskiriamas notaro, kaip vartotojs teisis apsaugos užtikrintojo, vaidmuo. Notaras, atlikdamas savo funkcijas, privalo naudoti kitas valstybės sukurtas priemones - valstybės registrų duomenis. Valstybės registrų vaidmuo vartotojs teisis apsaugos srityje daugiau analizuotinas pabrėžiant jo vykdomą informavimo funkciją, t. y. teisiškai reikšmingų duomens ir dokuments atskleidimo funkciją.
Notaras, atlikdamas konsultavimo - aiaškinimo, sandoris tvirtinimo funkcijas, tikrina valstybės registrų viešus duomenis, kurie yra preziumuojami kaip teisingi, iašsamks, aktualks. Kai kuris autorių nuomone, „viešasis registrs tikslas - viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida“.
Tuo tarpu notaras - pagrindinė institucija, užtikrinanti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Darytina iašvada, kad vartotojs teisis apsaugos užtikrinimo srityje notaro ir valstybės registrų vaidmuo abipusis. Apie notarą galima kalbėti tiek kaip apie duomens teikėją, tiek kaip apie vartotoją, kuris, užtikrindamas kits visuomenės naris - vartotojs teises ir teisėtus interesus, tikrina valstybės registrų duomenis.
Valstybės registrai tuo tarpu ir teikia duomenis notarui, ir kaupia notaro jam teikiamus duomenis ir dokumentus. Kadangi valstybė yra valstybės registrų garantas, ji privalo užtikrinti, kad registrs teikiami duomenys iaš tikrsjs būts teisingi, aktualks, operatyviai perduodami, realiai padėtų notarui įgyvendinti jam valstybės pavestas funkcijas tiek vartotojs teisis apsaugos srityje, tiek apskritai užtikrinant teisinį tikrumą civiliniuose teisiniuose santykiuose.
iau minėti valstybės registrų ir notaro sąveikos aspektai - „valstybės registras - duomenų teikėjas“ ir „notaras - registro duomenų teikėjas“ nagrinėjant atskirs valstybės registrų vaidmenį notaro funkcijų atlikime, valstybės registrų ir notaro sąveikos teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir kitose pasirinktose Europos valstybėse, jo įgyvendinimą bei problemas, kurios neleidžia notarui visiaškai užtikrinti teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose.
Juridinių asmenų registras ir jo svarba
Juridinis asmens registras - vienas iš pagrindinių valstybės registrų, kuris kaupia, saugo, naudoja ir teikia duomenis ir dokumentus apie juridinius asmenis, jų filialus ir atstovybes, užsienio juridinis asmens ir kits organizacijs filialus ir atstovybes. Juridinio asmens registro, pradėjusio veikti nuo 2004 m. sausio 1 d., veiklą reglamentuoja Europos Sąjungos (toliau ES) direktyvos, LR CK, Juridinio asmens registro įstatymas, Juridinio asmens registro nuostatai ir kiti teisės aktai.
Registro kaupiami duome...
| Valstybės registras | Notaras |
|---|---|
| Duomenų teikėjas | Registro duomenų teikėjas |
| Teikia duomenis notarui | Kaupia duomenis valstybės registrams |
| Garantas - valstybė | Atsako už savo veiksmus |
tags: #nekilnojamo #turto #registras #isviesinti #duomenys