Lietuvoje vienu iš reikšmingiausių mokesčių formuojant vietos valdžios biudžeto pajamas laikomas nekilnojamojo turto mokestis (NTM). Jis priskiriamas regioninių mokesčių grupei, kurio įplaukų dalis į savivaldybių biudžetus - viena didžiausių. Šis mokestis įvestas beveik visose išsivysčiusiose šalyse. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio taikymo efektyvumo bei visuotinio apmokestinimo kyla daug diskusijų. Yra įžvelgiama tiek teigiamų, tiek neigiamų šio mokesčio taikymo pusių.
Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinama žemės ir kito nekilnojamojo (būstų, kitų statinių) turto rinkos vertė.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims
Nekilnojamojo turto mokestis: kas tai?
Apibendrinant, nekilnojamojo turto mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi savo nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Nekilnojamojo turto deklaracija KITT711 ir nekilnojamojo turto mokestis yra sumokamas ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, taipogi juridiniai asmenys turi sumokėti avansinį mokestį jei avansinių mokėjimo pagrindas yra didesnis negu 500 eurų, ji turi būti sumokėta iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Nekilnojamojo turto deklaracija turi būti pateikta, o mokestis sumokėtas iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos. Nekilnojamojo mokesčio tarifas nuo 0,5 iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
To miesto savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 gali nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris įsigalios tos savivaldybės valdose iki nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios. Jei teritorijos savivaldybė iki to laiko mokečio nenustato, tai mokesčio tarifas yra 0,5 procento.
Mokesčių tarifai ir savivaldybių kompetencija
Lietuvoje mokesčių tarifus, tarp jų ir NTM, nustato aukščiausioji įstatymų leidžiamoji valdžia LR Seimas, o koks konkretus mokesčio tarifas galios atitinkamoje savivaldybėje, tai jau paliekama konkrečios savivaldybės kompetencijai. NTM mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Toks mokestinis laikotarpis prasideda kalendorinių metų sausio 1 dieną, o baigiasi kalendorinių metų gruodžio 31 dieną (imtinai).
Dažniausiai šalių praktikoje NTM tarifas nustatomas nuo vieno iki dviejų procentų. Jei mokesčio tarifai būtų mažesni, dėl administravimo kaštų būtų netikslinga rinkti šio mokesčio. Didesni negu dviejų procentų tarifai gali būti per didelė mokestinė našta ir kliudyti subalansuotai ekonomikos plėtrai.
Toks minimalių ir maksimalių mokesčio ribų nustatymas vertintinas gan pozityviai tuo aspektu, kad tai leidžia riboti savivaldybių tarpusavio konkurenciją dėl mažiausių mokesčio tarifų taikymo (Žakevičiūtė, 2008).
Mokesčio dydžio skaičiavimas
Mokesčio dydžio skaičiavimas pagal turto vertę nėra vienintelis būdas nustatyti nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Esminis argumentas palaikantis nekilnojamojo turto mokestinės bazės nustatymą pagal turto vertę, yra tas, kad tokiu būdu nustatytas mokestis labiau atitinka jo rinkos kainą ir kartu mokesčio mokėtojo galimybes sumokėti šį mokestį. Mokesčių mokėtojai supažindinami su turto verte, o vietos savivaldos institucijoms lengviau apsispręsti dėl mokesčio tarifo nustatymo (Šulija, 2004).
Mokesčio lengvatos
Yra taikomos tokios lengvatos:
- lengvatos taikomos tam tikros rūšies turtui (pvz., turtui, priklausančiam, valstybėms ar savivaldybėms, valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms ir t.t.);
- lengvatos taikomos pagal nekilnojamojo turto savininko arba naudotojo ypatumus: amžių, negalią, būtiną socialinę pagalbą (Žakevičiūtė, 2008).
Investors’ Forum mokesčių grupė (2011) pastebi tai, jog mokesčio dydis nėra labai didelis, tačiau apskaičiavimo tvarka ne visada aiški ir teisinga:
- nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nereglamentuoti atvejai, kaip apmokestinti turtą, kuris dėl objektyvių priežasčių nėra įregistruotas registro įmonėje. Praktikoje mokestis imamas nuo balansinės vertės, tačiau tai neatitinka įstatymo nuostatų.
- Kai turtas įregistruojamas ir, pagaliau, nustatoma jo mokestinė vertė, nėra aiškiai reglamentuota mokesčio perskaičiavimo už praėjusius 5 metus tvarka kaip visų kitų mokesčių atveju.
Jie teigia, kad reikalingi atitinkami Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie išspręstų minėtąsias problemas.
Nekilnojamojo turto mokesčio surinkimo analizė 2018-2020 m.
Šiame skyriuje bus analizuojami nekilnojamojo turto mokečio duomenys. Duomenys yra surinkti 2018-2020 metų pagal Valstybės mokesčių inspekcijos administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo apžvalga ir Lietuvos statistikos departamento 2018-2020 metų įmonių ir gyventojų sumokėtus mokesčius.
Nekilnojamojo turto mokestis surinktas ir mokėtas į valstybės biudžetą
Kasmet Lietuvoje yra planuojama surinkti ir yra surenkama vis kitokia suma mokečių, kurie yra susiję su nekilnojamuoju turtu. Remiantis Valstybės mokesčių inspekcijos duomenimis yra pateikiama kiek 2018 -2020 metais buvo suplanuota ir kiek buvo faktiškai surinkta nekilnojamojo mokečio į valstybės biudžetą (1 paveikslas).
Valstybes mokesciu inspekcija
Iš paveikslo galima pamatyti, jog 2020 metais planuota surinkti didžiausią sumą į valstybės biudžetą už nekilnojamojo turto mokestį. Tai beveik pavyko įgyvendinti, nes faktiškai buvo surinkta 95,1 procento norėtos mokesčių sumos. Mažiausia suma už nekilnojamajį turtą buvo surinkta 2018 metais, planas buvo įvykdytas tik 66 procentais. 2019 metais planuotas surinkti biužetas buvo pasiektas ir netgi viršytas, faktiškas mokesčio surinkimas siekė 10,46 procento daugiau nei buvo tikimasi.
Nekilnojamojo turto mokestis surinktas ir sumokėtas į savivaldybių biudžetus
Nekilnojamojo turto mokesčiai dažniausiai patenka į savivaldybių biudžetus, o tai yra svaarbus savivaldybių pajamų šaltinis. Mokesčio administavimo išlaidos dažniausiai atitenka centrinei mokesčiu administavimu užsiimančiai institucijai. Dėl tokios priežasties savivaldybės dažnai suinteresuotos tuom kad nekilnojamojo turto mokestis turi būti taikomas.
Savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos turi glaimybę nustatyti tam tikra mokesčio tarifą, kuris galios toje savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, todėl 60 savivaldybių yra taikomi skirtingi mokestiniai tarifai. Toks mokestis yra įskaitomas į biudžetą tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamas turtas.
Jei nekilnojamasis turtas yra kelių savivaldybių teritorijose, tada mokestis yra įskaitomas proporcingai nekilnojamojo turto daliai, kuri atitenka tam tikrai savivaldybei.
Remiantis valstybės mokesčių inspekcijos duomenimis pateikiama 2018-2020 metų planuojamas ir kiek pavyko surinkti faktiškai nekilnojamojo turto mokesčio į savivaldybių biudžetus.
JAV mokesčių sistema
JAV (Jungtinėse Amerikos Valstijose) yra taikoma progresinė mokesčių sistema. Progresinė reiškia, jog didėjant pajamoms didėja ir mokesčiai. Žmonėms gaunantiems didesnes pajamas taikomi didesni mokesčių tarifai. Pavyzdžiui: asmuo, kurio pajamos per metus siekia 100 000 dolerių mokesčiams sumokės 25 proc. nuo savo pajamų, o žmogus, gaunantis 30000 dolerių per metus, mokesčiams sumokės 10 proc. nuo savo pajamų.
Valstijose išskiriami administraciniai vietinio valdymo vienetai. Valstybės finansų sistemoje sudaromi trijų lygių biudžetai, į kuriuos atitinkamai imami bei mokesčiai. JAV mokesčiai skirstomi į federalinius (federal), valstijų (state) bei vietinius (local) mokesčius. Federaliniai mokesčiai vienodi visoje šalyje. Valstijų valdžios bei vietos savivaldos organų renkami mokesčiai įvairiose šalies teritorijose skirtingi, nes tiek valstijų, tiek vietinė valdžia turi plačias teises nustatyti mokesčių dydžius bei jų mokėjimo tvarką. Kiekvienoje valstijoje yra sava mokesčių sistema, priklausanti tos valstijos teisėtvarkai.
tags: #nekilnojamo #turto #mokestis #mokslinis #straipsnis