Neradęs, kur pastatyti automobilį, Ingrida (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) nusprendė pasitikti 2026-uosius Vilniuje, draugų būryje, o svečius priėmęs buto savininkas pasiūlė automobilį statyti požeminėje parkavimo vietoje. Tačiau atvykus į vietą paaiškėjo, kad jo parkavimo vieta užstatyta kažkieno automobiliu.

Anot Ingridos, gal nebūtų atkreipusi dėmesio, jeigu būtų buvę galima pasistatyti automobilį kieme. „Neradau jokios laisvos vietos. Tikriausiai ir pas kaimynus buvo suvažiavę daug svečių. Draugas, kuriam priklauso požeminis parkingas, paskambino policijai“, - toliau pasakoja moteris.

Policija buto savininkui paaiškino, jog nieko negali padaryti: nei baudos išrašyti, nei kokiu nors pagrindu reikalauti patraukti automobilį. „Kaip suprantu, kaimynai patys turi gražiai tartis ir susibendrauti. Situacija atrodo juokinga - daugiabučių gyventojai sostinėje moka dešimtis tūkstančių eurų už požeminį parkingą, o pasirodo, į ją nebaudžiami gali statyti bet kas“, - sako Ingrida.

Ką daryti tokioje situacijoje? „Delfi“ kreipėsi komentaro į įstaigas ir ekspertus, o bendra rekomendacija yra tokia: parkavimo vieta turi būti aiškiai įregistruota, paženklinta, o geriausia - kad tai būtų ir fiziškai aptverta vieta, be to, būtų aiškiai apibrėžtos namo bendrijos taisyklės, kurios numato parkavimo vietos naudojimą.

Svarbu ženklinti nuosavybę

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad šiuo atveju reikėtų įvertinti visas aplinkybes. Pavyzdžiui, ar parkavimo vieta yra įsigyta kartu su būstu ir yra neatskiriama jo dalis, ar įsigyta kaip atskiras objektas. Šiais atvejais neteisėtas naudojimasis juo būtų vertinamas, kaip nusižengimas.

„Kilusį konfliktą turėtų spręsti policija“, - teigia VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė. Pasak jos, jeigu parkavimo vieta yra išnuomota, tokiu atveju jos nuomininkas turi turėti tai pagrindžiančius dokumentus. Kilusį konfliktą dėl neteisėto naudoji

Nekilnojamojo turto apsaugos reglamentas: kaip apsaugoti savo parkavimo vietą?

Neretai daugiabučių gyventojai susiduria su problema - neteisėtu naudojimusi jų parkavimo vietomis. Straipsnyje aptariame, kaip reglamentuojama automobilių stovėjimo vietų apsauga, kokios institucijos gali padėti išspręsti konfliktus ir kokios priemonės gali būti taikomos siekiant apsaugoti savo nuosavybę.

Ingridos (vardas pakeistas) istorija iliustruoja dažną situaciją, kai atvykus į svečius Vilniuje, automobilį nėra kur pastatyti. Buto savininkas pasiūlė vietą požeminėje parkavimo aikštelėje, tačiau paaiškėjo, kad ji užstatyta kito automobilio.

Policija buto savininkui paaiškino, jog nieko negali padaryti: nei baudos išrašyti, nei kokiu nors pagrindu reikalauti patraukti automobilį, pasakoja skaitytoja.

„Kaip suprantu, kaimynai patys turi gražiai tartis ir susibendrauti. Situacija atrodo juokinga - daugiabučių gyventojai sostinėje moka dešimtis tūkstančių eurų už požeminį parkingą, o pasirodo, į ją nebaudžiami gali statyti bet kas“, - sako Ingrida.

Bendra rekomendacija yra tokia: parkavimo vieta turi būti aiškiai įregistruota, paženklinta, o geriausia - kad tai būtų ir fiziškai aptverta vieta, be to, būtų aiškiai apibrėžtos namo bendrijos taisyklės, kurios numato parkavimo vietos naudojimą.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) rekomendacijos

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad šiuo atveju reikėtų įvertinti visas aplinkybes. Pavyzdžiui, ar parkavimo vieta yra įsigyta kartu su būstu ir yra neatskiriama jo dalis, ar įsigyta kaip atskiras objektas. Šiais atvejais neteisėtas naudojimasis juo būtų vertinamas, kaip nusižengimas.

„Kilusį konfliktą turėtų spręsti policija“, - teigia VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.

Pasak jos, jeigu parkavimo vieta yra išnuomota, tokiu atveju jos nuomininkas turi turėti tai pagrindžiančius dokumentus. Kilusį konfliktą dėl neteisėto naudojimosi parkavimo vieta taip pat spręstų policija.

„Kitaip būtų, jei tariamo savininko teisės į parkavimo vietą yra neįteisintos, nėra tai įrodančių dokumentų, parkavimo vieta atitinkamai paženklinta nepagrįstai ir pan. Tada tariamas savininkas negalėtų reikalauti, jog parkavimo vieta nesinaudotų kiti asmenys“, - teigiama tarnybos komentare.

„Svarbu ir tai, kad privati nuosavybė būtų aiškiai paženklinta“, - pridūrė D. Malinauskienė.

Vartotojų skundų dėl tokių situacijų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesulaukianti.

Advokatų patarimai: kaip apsaugoti parkavimo vietą?

Advokatų kontoros „Akumen“ advokatas Marius Choniakovas sako, kad dažniausiai statytojai įrengia automobilių stovėjimo vietas skaičiuojant vieną vietą vienam butui.

Pasak jo, siekiant naudotis automobilių stovėjimo vieta, būtinas teisinis pagrindas - šiuo atveju tai yra naudojimosi nekilnojamojo turto objektu (aikštele) tvarka. Ji yra numatoma notarinėje turto įsigijimo sutartyje arba atskiroje notarinėje sutartyje.

Anot jo, tam, kad į tokias automobilių stovėjimo aikšteles (jų teritoriją) nepatektų pašaliniai asmenys, jos yra aptveriamos, statomi pakeliamieji užtvarai, vartai ir pan.

„Vertėtų pasvarstyti ir apie papildomų fizinių kliūčių konkrečioje automobilio stovėjimo vietoje įrengimą, tokiu būdu fiziškai pašalinant galimybę naudotis automobilio stovėjimo vieta asmenims, kurie neturi teisės ja naudotis. Tai turbūt būtų ne pats patogiausias, tačiau greičiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti galimybę nekliudomai naudotis sau priklausančia automobilio stovėjimo vieta“, - sako teisės ekspertas.

Ingrida pati yra kėlusi mintį, kad galbūt galima užverti vietą. „Kaip suprantu, vienintelis galimas variantas - fiziškai įsitaisyti užtvarą savo parkingo vietoje. Bet įsivaizduokite, kaip „patogu“ tada naudotis parkavimo vieta, kai kaskart atvažiavus ar išvažiavus reikėtų jį atrakinėti ir vėl užrakinti“, - svarsto moteris.

Ji taip pat diskutavo su draugais, ar galėtų bendrija nustatyti baudą už automobilio laikymą ne savo vietoje. „Tik klausimas, kaip baudą „išsimušti“, jei kas iš kaimynų pažeis tvarką. Nes pavyzdžiui, pas mus bendrijoje (kalba apie savo gyvenamą vietą - red.) yra nustatyta, kad kai būna požeminio parkingo plovimas ir jei neišvarai automobilio tą dieną iš parkingo, bendrija įrašo 50 eurų baudą“, - sako moteris.

Daugiabučių administravimo įmonės „Civinity“ komentaras

„Be abejonės, parkavimo vieta, kuri priklauso gyventojui kaip turtinis vienetas, yra to gyventojo nuosavybė ir tik jis gali ja naudotis“, - teigia bendrovė.

Jeigu vis dėlto, konkreti parkavimo vieta nebuvo pirkta, name turėtų būti nustatyta bendrojo naudojimosi tvarka, kur turėtų būti apibrėžta, kas kokioje vietoje parkuojasi, teigia „Civinity“.

„Jei, kaip minėta anksčiau, konkreti parkavimo vieta yra įsigyta, bendrija ar bendruomenė taip pat gali nusistatyti papildomas taisykles pagal bendrą sutarimą (visų gyventojų/bendrasavininkų patvirtintą). Tačiau bendrija nėra teisinės galios subjektas (juo labiau tokiu nėra administratorius), todėl baudą - jei tokia numatyta vidinėse tvarkose, taisyklėse ar pan. - iššieškoti, jei nesutinkama jos mokėti, būtų galima tik per teismą“, - sako bendrovė.

„Civinity“ vertinimu, policija šiais atvejais irgi galėtų padėti, bet su viena sąlyga: parkavimo vieta turėtų būti paženklinta ir matytis jos priklausomybė (butui, žmogui, automobiliui, pagal valstybinį numerį ar pan.).

„Šiais atvejais policijai taip pat yra būtina, kad būtų ženklinimas (pvz., „Privati valda“) ir matytis nuosavybė/priklausomybė, kaip ir kitais atvejais. Reikia suprasti, kad tokių atvejų patikrinimas su nuosavybės įrodinėjimais nėra policijos, o teismo darbas. Kitas reikalas, jei vieta pažymėta - tada veiksmų imtis turėtų galėti ir policijos pareigūnai. Ir priešingai: jei konkreti parkavimo vieta žmogui nepriklauso, jis jos negali ir savintis, pastatydamas ženklą ar apeliuodamas į savo išskirtinę teisę statytis konkrečioje vietoje“, - sako bendrovė.

Advokatas M. Choniakovas dar papildomai paaiškina, kad jeigu gyventojams sunku susitarti patiems, daugiabutį administruojanti bendrovė ir netgi pats vystytojas, parduodamas automobilių statymo vietas, galėtų dar naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos sutartyje nurodyti baudas už numatytos tvarkos nesilaikymą.

Tokia bauda sutartyje esą galėtų būti numatyta ir tokiu atveju, kuomet gyventojas įleidžia svečius į automobilių stovėjimo aikštelę nesuteikiant teisės svečiui naudotis būtent sau priklausančia automobilio stovėjimo vieta.

„Jei sutartis yra įregistruota, tačiau tokioje sutartyje baudos nėra numatytos, reikalinga keisti esamą naudojimosi tvarkos sutartį, joje aprašant kam, kokio dydžio bauda ir kokiais konkrečiais atvejais yra taikoma. Tam būtų reikalingas automobilių stovėjimo aikštelės bendraturčių bendras sutarimas dėl sutarties pakeitimo“, - sako M. Choniakovas.

Vis dėlto, tokiu atveju baudų geranoriškai nemokant, įpareigoti tą padaryti galėtų tik teismas.

Pasak advokato, vis dėlto dažnu atveju problemų kyla ir tarp pačių automobilių stovėjimo aikštelės savininkų, tai yra, name butus ir automobilių stovėjimo vietas įsigijusių asmenų.

Advokato teigimu, nereta yra situacija, kai vienoje šeimoje yra ne vienas automobilis, o perkant butą įsigyjama tik viena automobilio stovėjimo vieta.

„Tačiau tai nereiškia, kad įsigijus vieną automobilio stovėjimo vietą ir turint galimybę patekti į atitvertą automobilių stovėjimo aikštelę, joje galima laikyti neribotą skaičių automobilių. Tai galioja ir daugiabučio namo gyventojų svečiams“, - aiškina ekspertas.

Advokatas primena, kad jeigu vieną parkavimo vietą įsigijęs gyventojas automobilių stovėjimo aikštelėje laiko 2 automobilius, užimdamas papildomą kaimyno vietą ar statydamas automobilį bendro pravažiavimo zonoje, taip pat jeigu leidžia savo svečiams užimti jam nepriskirtas vietas, - jis galimai pažeidžia naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarką.

„Tačiau tokiu atveju iškviesta policija bausti vairuotojo negali, nes policija nevertina, ar yra laikomasi automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarkos. Taigi, policijos pareigūnai tokiose situacijose tikrai mažai kuo gali padėti. Automobilių stovėjimo aikštelė dažniausiai yra joje automobilių stovėjimo vietas turinčių asmenų bendrosios nuosavybės teisės objektas, kuris yra naudojamas bendraturčių sutarimu taip, kaip numatyta naudojimosi tvarkoje“, - aiškina advokatas.

Štai pagrindiniai žingsniai, kuriuos galite atlikti, norėdami apsaugoti savo parkavimo vietą:

• Įregistruokite savo parkavimo vietą kaip atskirą turtinį vienetą.
• Paženklinkite savo parkavimo vietą aiškiais ženklais, nurodančiais, kad tai privati nuosavybė.
• Apsvarstykite galimybę įrengti fizines kliūtis, tokias kaip užtvaras ar stulpelius.
• Susipažinkite su namo bendrijos taisyklėmis dėl parkavimo ir aktyviai dalyvaukite jų kūrime.
• Jei kyla ginčų, pirmiausia bandykite susitarti su kaimynais, o jei tai nepavyksta, kreipkitės į policiją arba teismą.

Atminkite, kad aiškus nuosavybės įteisinimas ir tinkamas ženklinimas yra būtini žingsniai siekiant užtikrinti, kad jūsų teisės į parkavimo vietą būtų gerbiamos.

Kaip elgtis, jei jūsų parkavimo vieta užstatyta?

Jei susidūrėte su situacija, kai jūsų parkavimo vieta yra užstatyta, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:

1. Pabandykite susisiekti su automobilio savininku. Palikite raštelį ant automobilio su savo kontaktine informacija arba pabandykite rasti savininką per kaimynus.
2. Kreipkitės į namo administratorių arba bendrijos pirmininką. Jie gali turėti informacijos apie automobilio savininką arba galimybę susisiekti su juo.
3. Jei nepavyksta susisiekti su savininku, kreipkitės į policiją. Pateikite jiems įrodymus, kad parkavimo vieta priklauso jums (pvz., nuosavybės dokumentus).
4. Apsvarstykite galimybę kreiptis į teismą. Jei policija negali padėti, galite kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Svarbu turėti omenyje, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl geriausia pasikonsultuoti su teisininku, kad gautumėte individualų patarimą.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti institucijų, į kurias galite kreiptis dėl pagalbos, funkcijas:

tags: #nekilnojamo #turto #apsaugos #reglamentas