Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje yra privalomai registruojamas turtas - žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt. Paprastai NT pirkimas ar pardavimas ir kitokie sandoriai su juo turi būti tvirtinami notariškai. Pastatams, statiniams yra taikomas NT mokestis. Lietuvoje taip pat yra žemės mokestis, kuriuo apmokestinama įvairios paskirties žemė.
Butų ir namų pardavimų skaičius ekonomistus verčia pripažinti - nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena bumą. Tiesa, kitąmet laukia pokyčiai, kurie palies ir būsto rinką. Nuosavo būsto besižvalgantys gyventojai ne visada suranda jų suplanuotam biudžetui tinkamą ar jų poreikių atitinkantį variantą. Todėl gyventojai neretai ryžtasi būstą pirkti iš vadinamųjų brėžinių. Būsto pirkimas iš brėžinių sugundo ne vieną pirkėją. Tačiau velnias slypi detalėse - paskubėjus kyla rizika, kad prarasite savo ilgai taupytus pinigus. Paskubėjus prarado ir būstą, ir pinigus: dėl to reikia keisti įstatymus?
Šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje buvo parduoti 507 butai - dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, praneša nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „EIKA Development“.
Lietuviai šluoja prabangius būstus - butų, namų kainos viršija ir porą milijonų eurų. Būsto rinkoje dalyje miestų sandorių ir rezervacijų - dvigubai daugiau nei pernai. Kainų augimas įsibėgėja, dalis nekilnojamojo turto ekspertų prognozuoja, kad naujų butų kainos sostinėje gali pakilti ir 15 procentų.
Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka žengia į naują etapą - pirkėjai renkasi butus, kainuojančius tiek, kiek įprastai kainuoja prabangus namas. Vilniaus senamiestyje vystomame „Žygimantų 12“ projekte sudarytas sandoris už 2,2 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Mūsų duomenys rodo, kad šis sandoris patenka tarp 10 brangiausių butų per pastaruosius metus Vilniuje. Pilnai įrengus šį butą, jo vertė gali siekti ir 3 mln.
Lietuviai vis daugiau investuoja užsienyje, perka nekilnojamąjį turtą, namus, vilas Ispanijoje, Graikijoje. O tokio nekilnojamojo turto vieneto kainos siekia šimtus tūkstančių eurų. Negana to, užsienyje plečiasi ir lietuvių pramonės įmonės - nuo kaimyninių šalių iki Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) - esą ten palankios mokestinės sąlygos ir didesnis pelningumas.
Planuojate pirkti, remontuoti ar statyti namus? Dauguma lietuvių bent kartą per gyvenimą įsigyja būstą, jį remontuoja ar net pasistato savo. Tačiau tokiais atvejais neretai susiduriama su nekokybiškai atliktais darbais, nekilnojamojo turto (NT) trūkumų slėpimu ir kitomis apgavystėmis.
Lietuvoje poreikis įsigyti būstą neblėsta. O nekilnojamojo turto (NT) kainos, panašu, taip pat įkandamesnės pirkėjams artimiausiu metu veikiausiai netaps. Negana to, rinkoje pasigirsta nuogąstavimų dėl brangstančių statybinių medžiagų. Tačiau dėl ko iš tiesų brangsta būstas - dėl pardavėjų godumo ar iš tiesų pagrįstų priežasčių?
Pirksite būstą? Lietuvoje vis dažniau svarstoma apie nekilnojamąjį turtą ne tik kaip apie vietą gyventi, bet kaip apie ilgalaikį kapitalo augimo įrankį. Vilniaus transformacija - geriausias pavyzdys: buvę pramoniniai rajonai tampa paklausiausiomis gyvenimo erdvėmis. Tie, kas prieš penkerius metus pirko Vilkpėdėje, šiandien skaičiuoja dvigubą vertės augimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
NT mokesčiai ir įstatyminė bazė
Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą - ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 - susilaikė.
Valdantieji galutinai nesutaria, kaip apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Daugelis anksčiau pasisakė už tai, kad pirmajam būstui išvis nebūtų taikomas NT mokestis. Tačiau pirmadienį Seime po svarstymo priimta naujausia įstatymo pataisų versija - apmokestinti NT vertę, viršijančią 450 tūkst.
Seimui pradėjus svarstyti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, visuomenėje ir tarp politikų toliau netyla diskusijos dėl jų. Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti.
Lietuviai sugalvojo, kaip vengti NT mokesčio: pasiteisins ar mokės 6 tūkst. Valdžiai svarstant, kaip didinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, dalis gyventojų pradėjo ieškoti alternatyvų, kaip šią mokestinę naštą išeitų sumažinti.
Kilęs didžiulis nepasitenkinimas dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti.
Vyriausybei pateikus nekilnojamojo turto mokesčio projektą - sumaištis. Gavę teisę pirmajam būstui ne tik nustatyti mokesčio dydžius, bet ir nuo jo atleisti, merai reikalauja dar daugiau - nustatinėti likusio būsto mokesčių dydį, iš kurio Vyriausybė planuoja rinkti pinigus gynybai. Premjeras Gintautas Paluckas tokią teisę žada nebent po penkerių metų.
Būsto nuoma ir kompensacijos
Būsto nuoma per brangi? Per pirmąjį šių metų pusmetį būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojo daugiau nei 3 tūkst. Vilniaus gyventojų. Iš viso vilniečiams išmokėta kompensacijų suma siekia 1,5 mln. eurų. Kompensacijos dydis kiekvienam paramos gavėjui apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į šeimos sudėtį, gaunamas pajamas bei būsto nuomos kainą.
Rugpjūtį studentams sužinojus į kurią aukštąją mokyklą įstojo, prasideda vienas karščiausių mėnesių nekilnojamo turto rinkoje. NT brokeriai teigia, kad šiuo laikotarpiu nuomos kainos išauga net iki 15 proc., o sudaromų sutarčių skaičius - didžiausias per visus metus. Visgi „Artea" ekspertai pataria,...
NT rinkos apžvalga ir analizė
Lietuvos būsto rinka demonstruoja aiškius atsigavimo signalus po 2022-2024 metų sąstingio. Naujausi duomenys atskleidžia ne tik kainų augimą, bet ir realų sandorių aktyvumo padvigubėjimą, o tai leidžia optimistiškai žvelgti į tolesnę rinkos raidą.
2025 m. pirmąjį pusmetį Vilniaus pirminė būsto rinka demonstravo įspūdingą atsigavimą - pardavimų apimtys išaugo daugiau nei dvigubai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Aktyvumas fiksuotas ne tik sostinėje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje. Rinkos dalyvės „EIKA Development“, „Citus“ ir „Realco“ v...
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6%.
2024 metais didmiesčių naujos statybos butų rinkoje įvyko lūžis, kuomet po dvejus metus užsitęsusio nuopuolio pirminėje ir antrinėje butų rinkoje vėl pradėtas fiksuoti pardavimų augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su 2023 metais, 2024 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 43% daugiau, Kaune - 40% daugiau, o Klaipėdoje - 44% daugiau butų.
2024 metais vyravusias bendras nuotaikas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje gan tiksliai apibūdina investicinių sandorių apimtys, kurios nukrito į 2014 metų lygį. 2024 metais Lietuvos investicinių sandorių rinka susitraukė 43%.
Pinigų karta | Išvaržomo turto rinka II
Laisvėjančios pinigų skolinimosi sąlygos, pozityvūs gyventojų lūkesčiai ir kainų augimo perspektyva toliau skatina būsto rinkos aktyvumą, o tai atsispindi ir realiuose sandorių skaičiuose, skelbiama „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį Lietuv...
Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės p...
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad 23 proc. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių sostinės gyventojų naujam būstui galėtų skirti 250 tūkst. ir daugiau eurų. Tai - 9 procentiniais punktais didesnė gyventojų dalis nei pe...
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pardavė 218 būstų ir komercinių patalpų Vilniuje ir Kaune. Šis skaičius beveik pasiekė visų 2024-ųjų metų rezultatą, kai buvo parduoti 239 objektai, ir gerokai viršija visų 2023 metų pardavimus, k...
2025-09-01 14:29Rugpjūtis sostinės pirminėje būsto rinkoje buvo aktyviausias šią vasarą. Pasak bendrovės „Realco“, per mėnesį parduotas 471 butas - tai geriausias rezultatas nuo gegužės (443 butai) ir net beveik 60 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, kai pirkėjai įsigijo 295 būstus.
Nuo tada, kai 2022-aisiais Rusijos sukeltas karas Ukrainoje sukrėtė visą regioną bei reikšmingai augino statybų kaštus, nepaisant NT rinkos stagnacijos, būsto kainos nenukrito. Priešingai, ekspertų teigimu, nemažoje sostinės dalyje per šį laikotarpį fiksuojamas dviženklis kainų augimas. Kitąmet, pro...
2025-08-20 09:55„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnes...
2025-08-13 13:07Per penkerius metus vidutinė būsto kaina Naujamiestyje išaugo beveik 93 proc., aplenkdama bendrą Vilniaus augimą. Tokį tempą lemia aiški rajono kryptis - iš industrinės praeities jis žengia į daugiafunkcį ateities centrą, kuriame susilieja verslo, gyvenimo ir laisvalaikio erdvės. Ši raida keičia ir ...
2025-07-28 13:362023 metais sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodikliams Lietuvoje pasiekus rekordines aukštumas, 2024-2025 metais jau fiksuojamas pajamų mažėjimas, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) Lietuvoje...
NT rinka „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per ...
Išankstiniais būsto plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, aukštyn truktelėjo Kauno būsto rinka: per mėnesį sudaryta 119 sandorių, per ketvirtį - 286. Ketvirčio rezultatas Kaune buvo 31 proc. geresnis nei II ketv. ir 49 proc. geresnis nei liepos-rugsėjo mėn. pernai.
Trečiąjį metų ketvirtį būsto rinka sostinėje išliko stabili: parduoti 1369 naujos statybos būstai (butai, apartamentai ir loftai), o tai atitinka rinkos ilgalaikį vidurkį, kai per mėnesį vidutiniškai parduodami 500 būstų. Ekspertų teigimu, stabilumą lėmė prieinamos būsto paskolos...
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose pe...
Lietuvos bankas neseniai pasiūlė sumažinti reikalaujamo pradinio įnašo, įsigyjant pirmąjį būstą, dydį nuo 15 iki 10 proc. Tokį sprendimą, jei jis būtų priimtas, sveikintų pusė Lietuvos gyventojų, per artimiausius dvejus metus planuojančių įsigyti būstą.
Kiti svarbūs aspektai
Lietuvius, turinčius bet kokios žemės, nuo liepos 1 d. buvo pradėta bausti griežčiau, jei jų sklypo teritorija - netinkamai sužymėta arba jų riboženkliai neatitinka reikalavimų. Tūkstančiai gyventojų susiduria su opia problema. Jų sklypų ribos nesutampa su nustatytomis oficialiai.
Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Nuo 2026 m. lietuviams teks daugiau mokėti už karštą vandenį - Seimas nusprendė jam nebetaikyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir nuo 9 proc. grįžti prie 21 proc. Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą.
Statybos, remonto ir namų technikos prekių tinklas „Kesko Senukai“ pradeda intensyvų plėtros etapą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Įmonė planuoja atidaryti daugiau nei 30 naujų parduotuvių visame regione. Šiuo metu aktyviai ieškomi tiek sklypai, tiek patalpos naujoms prekybos vietoms, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Oficialu - jau artimiausiu metu bus griaunamas „Hanner“ verslo centras Saltoniškėse. Penkiolikos aukštų ir 60 metrų aukščio žaliasis pastatas skaičiuoja savo paskutinius gyvavimo mėnesius. Apie tai „MadeInVilnius“ rašė praėjusių metų rugpjūtį. Šį mėnesį Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti naujojo verslo centro projektiniai siūlymai, kurie bus aptariami viešajame susirinkime su visuomene.
Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų - tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo.
Artėjant vasarai gyventojai vis dažniau išlenda į gamtą ir miškuose, sodybose ar nuosavuose kiemuose kepa šašlykus, dešreles ar kitokį maistą. Vis tik dėl šašlykinės, kepsninės ar laužo gali tekti susimokėti nemenkas baudas. Per Jonines daugelis planuoja susitikti su šeima ar draugais ir leisti laiką gamtoje, išsikepti mėsos ar kito maisto. Vis tik svarbu prisiminti, kad net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų - policijos, ugniagesių ir net baudos. Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus.
Aikštelė prie daugiabučio namo, atrodo, yra savaime suprantamas dalykas. Kur gi daugiau gyventojai statytų automobilius, kaip privažiuotų prie namų, išsikrautų ir parsineštų sunkius krepšius? Vis tik aikštelės daugiabučiams priklauso toli gražu ne visada. Pvz., vilnietis Kipras dar prieš įsigyjant butą buvo įspėtas, kad stovėjimo aikštelė priklauso ne gyventojams, o įmonėms, kurios yra pirmame daugiabučio aukšte.
Gyvenant daugiabutyje dažnai tenka taikstytis su nemaloniu kaimynų elgesiu: triukšmu, netvarka ar smarve. Gyventojai dažnai skundžiasi kaimynų rūkymu butuose, laiptinėse ar balkonuose - tačiau kaip juos įskųsti, kad jie būtų nubausti ir taip nebesielgtų? Jau daugiau nei 4 metus bent vienam gyventojui panorėjus gali būti uždrausta rūkyti viso daugiabučio balkonuose ar kitose erdvėse. Vis tik šis draudimas rūkorių negąsdina, o jų kaimynai kenčia nuo dar stipresnio kvapo, kai rūkoma tiesio...
tags: #nekilnojamasis #turtas #naujienos