Nekilnojamojo turto rinka Rusijoje ir Baltarusijoje: tendencijos ir iššūkiai Lietuvoje

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje. Šiame straipsnyje aptariama NT įsigijimo užsieniečiams situacija, apribojimai, kainų dinamika ir kiti svarbūs aspektai.

Užsieniečių susidomėjimas NT Lietuvoje

Europai nesutariant dėl bendro vizų draudimo Rusijos piliečiams, šie ne tik gali laisvai keliauti po Europą, bet ir įsigyti čia būstą. 2021 m. rusai įsigijo per 1 000 NT objektų Lietuvoje (322 butai ar gyvenamieji namai), 2020 m. - 646 (247 butai ar gyvenamieji namai), 2018 m. Labiausiai pamėgti - šalies didmiesčiai. Vilniuje rusai turi įsigiję 2,7 tūkst. Iš viso rytų kaimynai Lietuvoje turi įsigiję 12 tūkst. NT objektų, iš jų - apie 6 tūkst. butų. Visos Lietuvos mastu tai nėra dideli skaičiai ir sudaro 0,4 proc. Dalį NT Lietuvoje rusai perka ir per čia įsteigtas įmones.

Būstą Lietuvoje noriai perka ir baltarusiai, jie šių metų pirmąjį pusmetį įsigijo 240 NT objektų (88 butai ar gyvenamieji namai), 2021 m. - 500 (174 butai ar gyvenamieji namai), 2020 m. - 400 (114 butų ar gyvenamųjų namų), 2019 m. - 285 (118 butų arba gyvenamųjų namų), 2018 m.

Nekilnojamojo turto (NT) brokeris Irmantas Milius atskleidžia, kad probleminė nekilnojamo turto vieta yra ne tik Baltarusijos pasienis, bet ir siena su Lenkija ir Kaliningrado sritimi.

Šengeno viza yra skirta trumpam ir laikinam apsilankymui šalyje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Viena iš priežasčių, kodėl rusai ir baltarusiai Lietuvoje gali norėti įsigyti NT, - lengvesnė galimybė gauti Šengeno vizą.

Pavyzdžiui, dar 2017 m. 15min.lt rašė, kad nekilnojamojo turto agentūra „Balt Estate“ parduoda namą Anykščiuose už 4,5 tūkst.

Statistika

Paskutiniais duomenimis, Rusijos piliečiai šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 524 NT objektus, 2021 m. - 1005, 2020 m. - 801, 2019 m. - 642, 2018 m. 649. Baltarusijos piliečiai 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 239 NT objektus, 2021 m. - 504, 2020 m. - 397, 2019 m. - 285, 2018 m. 268.

Daugiausia NT objektų įsigyjama didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat šių miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Kauno rajone ar Klaipėdos rajone - tokią statistiką pateikė Registrų centras.

Registrų centras skaičiuoja, kad šiemet Rusijos piliečiai Lietuvoje jau įsigijo 699 NT objektus. Daugiau nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje įsigyja ir baltarusiai - per penkerius metus jie įsigijo apie 1,5 tūkst. objektų. Iš jų 376 buvo nupirkti šiemet.

Vidutinė šiais metais Rusijos ir Baltarusijos piliečių sudarytų NT sandorių vertė yra apie 80-90 tūkst.

NT objektų įsigijimas Lietuvoje 2018-2022 m. (pirmas pusmetis)

Kainų skirtumai pasienio regionuose

Naujienų portalas tv3.lt atliko analizę, kiek panašaus tipo būstai kainuotų kitose Lietuvos vietose. Palikus pasienį, kainų skirtumai iškart krenta į akis.

Kauno rajone, Šatijų kaime, 40 kv. m. sodo namelis su mažučiu 0,7 aro sklypeliu kainuoja jau beveik 45 tūkst. eurų - daugiau nei dvigubai brangiau nei pasienyje. Klaipėdos rajone, Rokų kaime, už 49 kv. m. 1895 statybos, 2018 renovacijos rąstinį namą su 20 arų sklypu, nors parduodama tik viena namo dalis, prašoma jau 60 tūkst. eurų. Kauno rajone, Laumėnuose, 52 m² naujas namas su daline apdaila ir 6 arų sklypu kainuoja 85 tūkst. eurų. Vilniuje už panašų 60 m² namą Dvarčionyse jau prašoma 158 tūkst., o Palangoje - net 175 tūkst. eurų.

Probleminė nekilnojamo turto vieta yra ne tik Baltarusijos pasienis, bet ir siena su Lenkija ir Kaliningrado sritimi. Nors žmonės gyventi arti geopolitinę grėsmę keliančių valstybių nenori, vis dėlto ūkininkams tos vietos - niekuo ne prastesnės.

Paaiškėjo, kad pasienyje yra tokių namų, kurie jau metus laiko parduodami ir niekaip neranda naujųjų šeimininkų, dėl to, kad kaina, palyginus su rinka, yra nemaža. Vis dėlto, jeigu kaina yra adekvati, prilygstanti rinkai arba net mažesnė, pirkėjai atsiranda.

Gyventojai šiuose regionuose dažnai atsargesni - gyvenimas šalia Baltarusijos daugeliui kelia papildomą nerimą. Žmonės baiminasi, kad bet kada gali kilti įtampa ar net konfliktas, todėl dalis gyventojų linkę parduoti turimą turtą pigiau, o potencialūs pirkėjai vengia investuoti į tokias vietoves.

Politiniai apribojimai ir nuomonės

Seime jau gimė pataisos, kad kol mūsų šalyje galioja nepaprastoji padėtis, rusai negalėtų čia vykdyti nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Visgi visiškai uždrausti tokių sandorių negalima, nes to neleistų ir Lietuvos Konstitucija, ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Laisvės partijos frakcijos nariai siūlo, kad ribojimas dėl pilietybės būtų netaikomas Baltarusijos piliečiams, o pilietybės prašyti ir ją gauti galėtų Rusijos piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, arba tie, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir yra gauta informacija, kad žmogus nekelia grėsmės valstybės saugumui.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėja teisės klausimais Christina Richter praėjusią savaitę Delfi teigė, kad siūlomos pataisos dėl ribojimų sukuria didelių sunkumų įstatymus gerbiantiems ir Lietuvai lojaliems Baltarusijos piliečiams, įskaitant ir tuos, kurie ilgą laiką gyvena Lietuvoje.

Reprezentatyvią sociologinę apklausą Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Paklausti, ar pritaria draudimui Federacijos piliečiams, neturintiems laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, įsigyti mūsų šalyje nekilnojamojo turto, teigiamai arba greičiau teigiamai atsakė 58 procentai apklaustųjų. Paklausti apie siūlymą uždrausti Baltarusijos Respublikos piliečiams, neturintiems laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, įsigyti mūsų šalyje nekilnojamojo turto, teigiamai arba greičiau teigiamai atsakė 56 procentai apklaustųjų.

Siūloma, kad jo negalėtų įsigyti laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturintys tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai. Jos duomenimis, 58 proc. teigiamai ar greičiau teigiamai vertina tokį draudimą Rusijos piliečiams, 56 proc. 12 proc. siūlymą drausti įsigyti turto Rusijos piliečiams vertina patenkinamai (13 proc. - Baltarusijos piliečių), abiejų šalių piliečių atžvilgiu 22 proc. draudimą vertina greičiau neigiamai ar neigiamai, 8 proc.

Statybinių medžiagų tiekimas ir sertifikatai

NT plėtros bendrovės „Citus“ savininkas Mindaugas Vanagas teigė, kad rusiškų ir baltarusiškų produktų dalis nėra esminė statybose ir tikisi, kad sklandžiai pavyks pakeisti tiekėjus, o statybos nesustos dėl to.

NT plėtros ir statybos bendrovės „Merko statyba“ vadovas Saulius Putrimas teigė, kad įmonė neperka produkcijos iš Baltarusijos ir Rusijos, tačiau pripažino, kad karas Ukrainoje turės įtakos visai pasaulio ekonomikai, taip pat ir statybų sektoriui - tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenka pabrėžė, kad įmonės bei tiekėjai ieškos sprendimų, kuo pakeisti iš Rusijos ir Baltarusijos tiekiamas medžiagas, todėl tikėtina, jog jų Lietuvoje nebeliks jau artimiausiu metu.

Aplinkos ministerija pranešė, jog Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų.

Spalio 15-ąją Lietuvoje baigsis viena svarbi ekonominių santykių era - nustos galioti dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys su Rusija ir Baltarusija.

Šios sutartys daugeliui verslų buvo tarsi saugumo garantas - net jeigu valstybė elgtųsi neteisėtai ir nesąžiningai, egzistavo alternatyva vietos teismams - ginčų sprendimas tarptautiniame arbitraže. Atitinkamai, nesant dvišalės sutarties, investuotojams gali tekti ginčus spręsti Rusijos teismuose, kurie, deja, yra politizuoti.

Nors sutartys nustos galioti, jose numatyti vadinamieji „saulėlydžio straipsniai" - investicijos, padarytos iki nutraukimo, dar 10 metų (iki 2035 m. spalio) bus ginamos tomis pačiomis sąlygomis.

Išvados

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje patiria įvairių pokyčių, kuriuos lemia geopolitinė situacija, užsieniečių susidomėjimas ir politiniai apribojimai. Kainų skirtumai tarp pasienio regionų ir didmiesčių yra akivaizdūs, o politiniai sprendimai gali turėti didelės įtakos rinkos dalyviams. Svarbu atidžiai stebėti rinkos tendencijas ir priimti pagrįstus sprendimus, atsižvelgiant į esamą situaciją.

tags: #nekilnojamas #turtas #rusija #ir #baltarusija