Lapgaudžiai - mažiausias Kartenos seniūnijos kaimas, įsikūręs Kretingos rajono savivaldybėje, ant Minijos kairiojo kranto. Jam tenka 53,84 ha žemės. Kretingos rajono savivaldybėje už jį mažesni tik Medininkai, Ilginiai, Dimitravas, Grabšyčiai ir Užkylininkai. Kaimas ribojasi su vakaruose nusitęsusių Sakuočių kaimų žemėmis, Martynaičių kaimu pietuose, o šiaurėje - su Minijos kilpa.
Kretingos rajono savivaldybė Lietuvos žemėlapyje
Kaimo Istorija ir Pavadinimo Kilmė
Lapgaudžiai priklausė Dauginčių kaimui ir buvo Kartenos dvaro XVIII a. nausėdija. Kaimo žemėlapyje nausėdija vadinama Stonkaus užusieniu (lenk. Stonka). Vėlesni, 1868 m. ir 1872 m. žemėlapiai rodo, kad prabėgus šimtmečiui kiemų nausėdijoje nepadidėjo. Tuo metu kaimas vadinamas Dauginčių užusieniu (rus. З. Лабгаудзе; lenk. Łapgudzie).
Vietovardžio kilmė siejama su žmogumi, kuris „nieko daugiau nedaręs, o tik gaudęs lapes“. Laikui bėgant šis vardas prigijo ir kaimui. Lapių gaudymas buvo pelningas verslas, o lapių pakrantėje niekados netrūko. Lapgaudžių vardu kaimas pažymėtas Rusijos kariškių 1913 m. apylinkių topografiniame žemėlapyje.
Gyventojai ir Ūkiai
Kaime 1913 m. buvo 3 kiemai. Per pirmąjį Lietuvos gyventojų surašymą 1923 m. buvo suskaičiuoti 25 gyventojai. Žemės reformos metu XIX a. iškilo ūkiai pietrytinėje kaimo dalyje, prie senojo kelio į Dauginčius.
Pavyzdžiui, Marijona Kubiliūtė (g. 1902 m.) 1929 m. gegužės 14 d. susituokė su Kazimieru Jonkumi (g. 1906 m.), kuris atvyko iš Abakų kaimo. Jie susilaukė dukters Sofijos. Po santuokos Marijonai atiteko jos ir Kotrynos Kubiliūčių žemės sklypai.
Žymūs Gyventojai
- Stanislovas Baltmiškis - ūkio galva, miręs 1928 m. sausio 28 d., būdamas 64 metų amžiaus. Jo šeimoje užaugo duktė Petronėlė, sūnūs Kazimieras, Antanas ir Stasys. Jo žmona mirė 1940 m. liepos 24 d.
- Kazimieras Baltmiškis - gimęs 1903 m. rugpjūčio 3 d., krikštytas Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje. Vedė 1927 m. Kartenos bažnyčioje.
- Antanas Baltmiškis - gimęs 1908 metais, vedė 1934 m. balandžio 14 d.
- Stasys Baltmiškis - gimęs 1913 m. balandžio 20 dieną, vedė 1937 m.
- Petras Joneckis (1895-1949) - Nepriklausomybės kovų dalyvis, savanoris, vėliau partizanas, slapyvardis „Riteris“.
Petras Joneckis-Riteris palaikė ryšį tarp partizanų, jų rėmėjų ir artimųjų. Įsirengė slėptuvę, kurioje šeima slėpė 1947 m. sužeistą Buganto kuopos štabo narį Aleksą Malakauską-Donelaitį. 1948 m. rugsėjo 26 d. jis buvo suimtas, kalinamas ir tardomas Kretingos, Klaipėdos ir Lukiškių kalėjimuose. Karo tribunolo nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties, o 1949 m. kovo 14 d. išvežtas į Karagandos srities Steplago lagerius. Į Lietuvą grįžo 1961 m.
Kiti gyventojai taip pat patyrė sunkumų. Konstantinas Joneckis gimė 1901 m. rugsėjo 29 dieną. Jis statė trobesius, mūrijo žmonėms krosnis. Vedė Vaišnoraitės Valančių dukrą Jadvyga Pučinskiene, 1927 m. sausio 31 d. Jų dukra Liucija mirė 1932 m. po kelių mėnesių.
LAPIŲ KAIMO IR JO APYLINKIŲ VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA - I dalis
Sovietinis Laikotarpis ir Dabartis
Po Antrojo pasaulinio karo, 1944 m., daugelis vyrų buvo siųsti kovai su vokiečiais dėl Klaipėdos. Vėliau, sovietmečiu, ūkininkai buvo suvaryti į vieną kolūkį, kurio pirmininku išsirinko Petrą Joneckį. Todėl laikui bėgant Lapgaudžių kaimo žemė tuštėjo.
Atkūrus nepriklausomybę, žmonėms buvo grąžinti žemės sklypus, tačiau žmonės nuošaliame kaimelyje nebesikūrė. Šiandien Lapgaudžiai - mažas, bet istoriškai svarbus kaimas su išlikusiais senųjų laikų pėdsakais.
Lankytinos Vietos ir Turizmas
Nors Lapgaudžiai yra nedidelis kaimas, jo apylinkės siūlo įvairių lankytinų vietų ir galimybių turizmui:
- Minijos upė: Srauni ir vaizdinga Minija prilyginama kalnų upėms, tad ją renkasi ne tik poilsiautojai, bet ir baidarininkai profesionalai.
- Žvelsa: Ekstremaliam plaukimui baidarėmis tinkama upė.
- Lapių piliakalnis: Istorinis piliakalnis, menantis senovės kovas.
- Sodybos: Apylinkėse galima rasti jaukių sodybų, siūlančių tradicinę žemaitišką aplinką ir patirtis.
Sodyba Lapių Kaime
Naujausias sodybos pastatas (veikia nuo 2013 m) yra tradicinės žemaitiškos dviejų galų trobos atitikmuo. Viduje sumūryta molinė senoviška duonkepė krosnis, kurioje galima kepti duonos gaminius ir gaminti kitus nacionalinio paveldo patiekalus. Virtuvėje įrengta senoviška malkom kūrenama viryklė, ant kurios galima neįprastai ruošti maistą. Šioje troboje galima lepintis lietuviška pirtimi, kuri neįprasta tuo, kad akmenys kaitinami atskiroje patalpoje, dėl to pirtyje nesudeginamas deguonis ir galima jausti komfortą. Tarp dviejų šlaitų pastatyta Senoji troba (pirmieji pamatai šioje vietoje stovėjo nuo 1932 metų) Žvelsos kraštovaizdžio draustinyje šiandien šilta ir jauki, laukia tų svečių, kurie vertina senojo kaimo aplinką. Pastatą juosia senas obelų sodas, senų eglių ir ąžuolų giraitės šlamesys. Nuolat girdisi šaltinio čiurlenimas. 1926 metais šį šaltinį atrado senelis Antanas Kundrotas ir čia pastatė pirmąją pirtį Lapių apylinkėse. Ja Antrojo pasaulinio karo metais ir pokario metu naudojosi vokiečių bei rusų kareiviai. Šiam pastatui apie 100 metų. Išsaugoti unikalūs originalūs laiptai, durys, sienos, sijos, stalas, kėdės. Sumūrytas senoviškas plytų židinys, viduje yra nedidelė virtuvėlė.
Sodyba Lapių kaime - puiki vieta poilsiui ir tradicinių patiekalų degustavimui
Kita Informacija
Lapių kaime taip pat yra kraštotyros muziejus, pagalbinės mokyklos bendrabutis, bendruomenės centras, biblioteka (nuo 1957 m.), kultūros namai, medicinos punktas (nuo 1958 m.) ir lentpjūvė.
Šis kaimas, įsikūręs vaizdingoje Kretingos rajono vietovėje, yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasinerti į gamtos ir istorijos glėbį.
| Sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Geografija | Mažiausias Kartenos seniūnijos kaimas, įsikūręs ant Minijos kranto. |
| Istorija | Kartenos dvaro nausėdija, vėliau tapusi savarankišku kaimu. |
| Žymūs žmonės | Petras Joneckis-Riteris (partizanas), Stanislovas Baltmiškis ir jo šeima. |
| Lankytinos vietos | Minijos upė, Žvelsa, Lapių piliakalnis, kaimo sodybos. |
| Infrastruktūra | Kraštotyros muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas. |